aA
„Kaip žmogus, kaip pilietis, aš pripažįstu, kad taip, žmonės turi savo teises. Pirmiausiai yra žmogaus teisės. Bet sutikime, kad žmonėms reikia gyventi šioje visuomenėje, kurioje tradicinės šeimos sudaro absoliučią daugumą. Konservatyvus požiūris į šitą klausimą yra toks paplitęs, kad lemia tam tikrą nepakantumą šių žmonių atžvilgiu“, – apie galimybes Lietuvoje įteisinti tos pačios lyties porų santykius kalba G. Nausėda.

DELFI dėmesio centre – pasiskelbęs kandidatas į Prezidentus, ekonomistas Gitanas Nausėda.

- Pone Nausėda, kodėl nusprendėte pranešti šią naujieną prie gyvybės mokslų centro?

- Man ši vieta tikrai nėra atsitiktinė, kadangi maždaug už 200 metrų nuo tos vietos, kur šiandien stovėjome, yra mano Alma mater – ekonomikos fakultetas. Nuo to laiko, kai aš ten studijavau, įvyko daug didelių pokyčių ir mes dabar matome puikius pastatus, kurie man savotiškai simbolizuoja lietuvišką Silicio slėnį. Manau, šitas rakursas yra simboliškas, kadangi aš savo kalboje skyriau dėmesio Lietuvos, kaip aukštųjų technologijų šalies, įvaizdžiui. Nes tik taip, manau, galime judėti į priekį, į gerovės valstybės modelį.

- Klausydamas jūsų šiandien, išgirdau Valdą Adamkų: akcentas apie „tyliąją Lietuvą“, žmonos įtraukimas į kampaniją. Yra tame tiesos?

- Tikrai sąmoningai šito nesiekiau, bet jeigu jūs įžvelgėte tam tikrų panašumų, tai man jie yra malonūs. Ne paslaptis, kad palaikome ryšius su gerbiamu prezidentu. Gal jis kažkaip inkorporuoja tam tikras mintis.

„Tylioji Lietuva“ yra Valdo Adamkaus ypač naudota frazė. Štai šiandien jūs sakėte: „Čia ir yra tikroji tylioji Lietuva, kuri aria žemę, kepa duoną, auklėja vaikus, gelbėja žmones nuo ligų. Lietuva, kuriai sunku, tačiau ji nepalūžta. Ji tiki, kad rytoj bus geriau. Ir taip jau 28–erius metus.“ V. Adamkus irgi ne kartą apie tai kalbėjo, štai viena citata: „Ir šiandien tikiu, kad yra didžioji, tylinčioji Lietuva, tikinti tais idealais, kuriais aš tikiu, kuri irgi turi kitokią tėvynės viziją.“ Pone Nausėda, tai yra tikrai panašu.

Tikrai panašu, neslėpsiu. Bet turbūt tą tyliąją Lietuvą aš geriau pamačiau per pastaruosius keletą mėnesių, kai, neslėpkime, tos reitingų lentelės privertė žmones į mane žiūrėti šiek tiek kitu žvilgsniu. Jeigu aš anksčiau važiuodavau į mažus miestelius su savo ekonominėmis prezentacijomis, aš važiavau kaip ekonomistas. Dabar žmonės žvelgia į mane šiek tiek kitu žvilgsniu ir gal net labiau atsiveria. Būtent per tuos pastarojo meto susitikimus su žmonėmis aš pamačiau, kiek mes turime puikių žmonių: tylių, nešnekančių garsiai į eterį ir nesiskundžiančių kaip sunkiai gyvena, bet vis dėlto kasdien gyvenančių tam tikru pareigos ritmu.

- Kodėl paprašėte kalbėti žmonos?

- Tai net nebuvo prašymas. Mes tiesiog tarėmės, kaip galėtų atrodyti mano prisistatymas ir aš paskui jai užsiminiau: „Diana, aš labai norėčiau, kad tu kažką pasakytum“. Ji klausė, ar tikrai norėčiau. Aš pažadėjau nesikišti, nes žinau, kad tai, ką ji parašys, padarys kaip visada labai nuoširdžiai.

- Ji pati pasirašė kalbą?

- Taip.

- Bet turbūt rodė komandos nariams?

- Komandos nariai nematė, mačiau tik aš. Ji man ją perskaitė, aš suplojau rankomis ir sakau: „tai yra nuostabu“. Galbūt norėjau pakeisti vieną žodį, bet norėjau pakeisti mintyse, galiausiai atsisakiau tos minties. Šiandien aš jai užsiminiau apie tą žodį. Žmona sako: „ne, aš nebūčiau keitusi, nes tai jau būtų mano kalbos revizija“. Viskas išėjo taip, kaip išėjo. Diana yra tiesiog pernelyg nuoširdus žmogus, kad kalbėtų blogai.

- Jūs 25-erius metus gyvenate kartu?

- Ne, mes pažįstami nuo 1987 m., vadinasi, 31-erius metus. Iš jų santuokoje - 28 m.

- Ar klausdamas žmonos nuomonės, ar prašydamas jos kreiptis, manėte, kad tai paskatins žmones labiau jumis pasitikėti? Koks buvo to tikslas?

- Aš manau, kad moteris privalo turėti savo pilietinį balsą. Ir nors kandidatuoju į prezidentus aš, visgi tai yra šalia gyvenantis žmogus, kuris tikrai vienaip ar kitaip turi įtakos ir mano pasisakymams, ir mano nuomonei, pasaulėžiūrai. Aš negaliu pasakyti, kad ji lemia mano pasaulėžiūrą, bet mes diskutuojame įvairiausiais klausimais. Manau, tai labai suprantamas, natūralus žingsnis, rodantis, kad moteris gali dalyvauti ir pasisakyti šalia vyro ir tokią iškilmingą dieną. Juk ji nėra kažkoks statistas, kuri gali prieiti prie vyro, pakštelėti jam į skruostą ir tuo jos vaidmuo baigiasi. Tai yra šeimos apsisprendimas. Manau, kad moteris privalo vaidinti ne mažesnį vaidmenį visuose mūsų darbuose negu vyrai.

- Jūsų žmona dirbs, jeigu būsite išrinktas Prezidentu?

- Šiuo metu ji dirba. Ji dėsto tarptautinėje verslo mokykloje.

Tai yra neįtikėtinas sutapimas, kad ji dėsto tarptautinį protokolą. Jeigu jūs būsite išrinktas, žmona taptų pirmąja šalies ponia - tarptautinio protokolo dėstytoja.

Tai reiškia, kad sutaupyčiau specialistams skirtas lėšas ir galėčiau pasikliauti savo žmonos nuomone. O jos nuomonę aš labai vertinu, nes pažįstu šį žmogų daugybę metų. Aš žinau, kad ji yra nepaprastai protingas ir šviesus žmogus. Gal aš jau nebesu objektyvus ir toks yra mano susiformavęs požiūris. Ji dėsto tarptautinį protokolą. Man tikrai reikia jos patarimų ir, manau, kad dabar patarimų reikės dar daugiau.

- Tai ji dirbtų toliau, ar apie tai dar nekalbėjot?

- Mes apie tai neklabėjome, bet pažįstant mano žmoną, manau, kad ji toliau dirbtų.

- Apie jūsų galbūt blogąsias puses, jeigu galima taip sakyti, – jūs neturite vadovavimo patirties, nesate buvęs ministru, departamento vadovu. Tai trūkumas?

- Tai netiesa, nes aš 1996-2000 m. vadovavau didžiausiam ir turbūt vienam svarbiausių Lietuvos banko Pinigų politikos departamentui. Jame dirbo apie 60 žmonių. Tai tikrai ne toks jau mažas kolektyvas. Man, tiesą sakant, patinka vadovauti dideliems kolektyvams.

- Kiti dalykai, kurie gali būti vertinami kaip jūsų trūkumas. Pavyzdžiui, tai, kad nesate daręs karjeros valstybės tarnyboje, nors Centriniame banke esate kurį laiką dirbęs.

- Esu dirbęs ir privatizavimo institute, ir Konkurencijos taryboje, ir Lietuvos banko kredito įstaigų priežiūros departamente du metus, ir vadovavau jau minėtam departamentui. Manau, patirties valstybės tarnyboje turiu.

- Kodėl jūs nėjote dirbti į V. Adamkaus komandą, nors buvote kviečiamas po laimėtų rinkimų jau antrosios kadencijos pradžioje, kai Adamkus laimėjo prieš Prunskienę?

- Man, kaip piliečiui, buvo svarbi pati V. Adamkaus pergalė prieš jūsų minėtą kandidatę. Man tai simbolizavo tam tikrą Lietuvos vertybinį geopolitinį pasirinkimą. Aš su dideliu pasitenkinimu konstatavau, kad tai pavyko padaryti nors ir nedidele balsų persvara. Tačiau tuo metu daryti staigų karjeros posūkį ir nerti visa galva į politiką aš nebuvau pasirengęs. Tuometiniame Vilniaus banke buvau pradirbęs keletą metų ir dar mačiau daugybę dalykų, kuriuos galėčiau įgyvendinti toje vietoje, kurioje buvau. Tąkart pasirinkau tarpinį kelią – tapau visuomeniniu prezidento konsultantu, kas man leido išlaikyti gerą santykį su prezidentu, ir tuo pačiu likti analitiku, ekonomistu. Nesigailiu šio sprendimo.

- Jums dažnai priekaištaujama, kad jūs kritikuojate kitus, bet pats nedarote.

- Tai būtent pagalvojau, kad gal jau gana man visus amžinai kritikuoti. Jeigu jau įsivaizduoju, kad galima būtų padaryti geriau, tai turiu pats imtis atsakomybės. Tai ir ketinu daryti.

- Išsiaiškinkime keletą nuostatų, kurios tradiciškai yra jautrios mūsų visuomenėje. Pavyzdžiui, esu girdėjęs Prezidentą Adamkų, dar jam esant prezidentu, pasisakant už prostitucijos legalizavimą. Jo nuomone, nelegali, bet gana paplitusi veikla, yra valstybei didesnė žala, nei jos formalizavimas. Jūs pasisakytumėte už prostitucijos legalizavimą?

- Aš nesu toks liberalus, koks yra Valdas Adamkus. Negaliu savęs pavadinti liberalu, negaliu savęs juo pavadinti ir jūsų minėtu klausimu.

- Vienalyčių asmenų santuokos?

- Tai tikrai labai kompleksinis klausimas. Manau, prie jo sprendimo turėtume eiti pamažu.

- O partnerystė?

Turėtų būti atsakyta į šitą klausimą referendumu.

- Referendumu?

- Taip, kadangi žmonėms reikės gyventi toje pačioje visuomenėje. Tiek homoseksualiems, tiek heteroseksualiems. Visuomenė, sutikite, kol kas pasižymi ne labai dideliu tolerancijos lygiu.

- Pone Nausėda, bet mažumų teisės nėra daugumos diktatas. Mažumų teisės yra vertybė ir pačiai daugumai, net jei ir ji galvoja kitaip.

- Kaip žmogus, kaip pilietis, aš pripažįstu, kad taip, žmonės turi savo teises. Pirmiausiai yra žmogaus teisės. Bet sutikime, kad žmonėms reikia gyventi šioje visuomenėje, kurioje tradicinės šeimos sudaro absoliučią daugumą. Konservatyvus požiūris į šitą klausimą yra toks paplitęs, kad lemia tam tikrą nepakantumą šių žmonių atžvilgiu.

- Jūs įsivaizduojate, koks skaldantis dalykas būtų referendumo agitacija vienalyčių porų partnerystės klausimu?

- Aš manau, kad tai yra ne šiandienos klausimas. Ko aš labiausiai pasigendu, kad mes šito klausimo net negvildename. Kaip pas mus vyksta diskusija tarp vadinamos tradicinės daugumos ir seksualinių mažumų? Paskelbiamas gėjų paradas, tada kita pusė mobilizuojasi, rodo savo nepakantumą, skriaudžia, mėto akmenimis. Renginys baigiasi - abi pusės išsiskirsto ir diskusijos nėra. Ar mes šioje šalyje iš viso galime plėtoti normalią diskusiją.

- Pone Nausėda, ar, jūsų nuomone, tyliajai daugumai tai trukdo? Čia turbūt rėkiančiai mažumai trukdo kitų mažumų teisės.

- Manau, jūs būtumėte nustebęs rezultatais, jeigu toks referendumas būtų organizuotas dabar. Būtent ta tylioji dauguma, ačiū dievui, yra neagresyvi ir nedaro to, ką daro tie akmenis mėtantys žaliūkai, bet jos nuomonė, manau, būtų vienareikšmė.

- Gerai, vyktų referendumas, o jūs būtumėte prezidentas – jūs palaikytumėte? Juk vis tiek remiatės savo vertybėmis.

Aš turiu savo vertybes ir pirmiausiai pasisakau už žmonių teises.

- Abortų draudimas – tai irgi skaldantis klausimas.

- Gyvename XXI a. ir negalime vaidinti, kad grįžome į XVI a. Turime žiūrėti į šitą reikalą atviromis akimis, bet tai nereiškia, kad neturime daryti visko, kad moterys nebūtų pastatomos į tokią padėtį, kai reikia priimti tokį siaubingą sprendimą, kuris gali būti, kad sužaloja moterį dvasiškai visam likusiam gyvenimui. Kaip neateiti iki tokios baisios moralinės dilemos? Tai yra klausimas, ties kuriuo visi turėtume dirbti gerokai daugiau.

- Ar pritartumėte vaiko priežiūros atostogų privalomą dalinimąsi tarp sutuoktinių, įdiegiant Lietuvoje švedišką modelį? Pagal šį modelį per metus mažiausiai tris mėnesius vaiko priežiūros atostogų turi išeiti kitas sutuoktinis.

- Aš pritarčiau šiam modeliui. Kadangi ilgą laiką dirbau skandinaviškoje kompanijoje, iš labai arti mačiau, kai sėkmingą karjerą darantys tėčiai išeina tų atostogų ir grįžta laimingi. Man tai buvo puikus pavyzdys, kad tokia praktika yra gera.

- Kitas dalykas – privatizavimas. Pavyzdžiui, oro uostų, geležinkelių, paštas, skirstomieji tinklai. Privatizavimo procesų Lietuvoje nevyko jau daug metų. Pritartumėte oro uostų privatizavimui?

- Manau, kad apie akcionavimą tikrai galėtume kalbėti. Gal iš pradžių apie 20-30 proc.

- Pašto?

- Taip pat puikiausiai galėtume kalbėti. Man atrodo valstybinių įmonių reforma sustojo kažkur pusiaukelėje tarp tikrosios reformos ir pirmųjų pastangų komercializuoti valstybines įmones. Vadyba tikrai yra pagerėjusi ne vienoje valstybinėje įmonėje, tačiau dar ne tiek, kad galėtume kalbėti apie efektyvų viso valstybinių įmonių sektoriaus valdymą.

- Kol kas situacija yra tokia, kad pelno mokesčio Lietuvos biudžetui daugiausiai sumoka privačios įmonės. Galbūt pardavus dalį akcijų, valstybinių įmonių efektyvumas galėtų padidėti?

- Galėtų, bet prieš tai turime atsakyti, o kokias socialines funkcijas mes deleguojame tiems paties „Lietuvos geležinkeliams“. Jeigu mes atskiriame socialines funkcijas, mes galime reikalauti labai aiškių, maksimalių finansinių rezultatų. Vienas iš galimų kelių - tas socialines funkcijas pirkti. Taip viską pastatytume ant labai aiškių, skaidrių bėgių.

- Progresinis gyventojų pajamų mokestis. Taip, jūs pasakysite, kad ir dabar mokestis yra progresinis, bet ką apie tai manote?

- Žinote, gavau komplimentą iš labai netikėto žmogaus - Tomo Tomilino, kuris pasakė, kad Nausėda, naudodamasis savo įtaka, pasiekė, kad progresiniai mokesčiai būtų įvesti. Pastaruoju metu aš pasisakydavau už progresinius mokesčius pirmiausiai dėl to, kad panašią sistemą įdiegė Latvija ir mes jau nesame blogesnėje konkurencinėje kovoje. Antras dalykas, negalime nuolat kalbėti apie pyrago kepimą, diržų veržimasi ir tada, kai ateis nauja krizė, sakyti, kad perdalinti nebesuspėjom, mieli žmonės, vėl veržkitės diržus.

- Sodros įmokų lubos.

- Šitas klausimas buvo labai puikiai susietas su progresinio tarifo įvedimu. Aš visada pasisakiau už tai, kad Sodros lubos būtų nustatytos ties ta riba, nuo kurios yra taikomas progresinis tarifas. Kaip tik tai ir buvo padaryta. Manau, kad tai yra teisingas sprendimas. Dabar reikia palaipsniui šitas lubas arba šitą tarifą mažinti.

- Jūs sakėte, kad būsite nepriklausomas kandidatas. Ar tai reiškia, kad jūs nenorėsite būti įrašytas į TS-LKD kandidatų sąraše?

- Anksti dar atsakyti į šitą klausimą. Šiuo klausimu man svarbiausia, kad nebūtų varžoma mano teisė važinėti po Lietuvą, susitikti su žmonėmis. Visais žmonėmis, o ne partijos skyriais ar būtinai partiniais žmonėmis. Taip pat neaišku, kokie būtų lūkesčiai dėl mano įsitraukimo į merų ar EP rinkimus, ar turėčiau prisidėti prie kandidatų populiarinimo. Jeigu tokie reikalavimai būtų keliami, tai man būtų kliūtis. Jeigu nebūtų tokių reikalavimų, tuomet pagalvočiau.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Skvernelio reitingo paslaptis: surastas priešas ir galandami nauji ginklai (141)

Spalis Lietuvos Vyriausybei buvo tikrai karštas, bet ne dėl to, kad šiemet mūsų šalyje...

Kad pavakarieniautų, vienu ypu perka 200 kiaušinių: mūsų gaili, lyg būtume nukankinti tėvai (4)

„Kai turi vieną vaiką, supranti, koks sunkus tavo gyvenimas. Viską sureikšmini, stengiesi, kad...

Gyvai / DELFI Diena. Aktorių prisiminimai apie anapilin iškeliavusį režisierių Nekrošių ir kiek kainuoja būsto paskola? (13)

Ko neteko Lietuvos teatras ir jo gerbėjai? „DELFI Dienoje“ prisiminimai apie anapilin išėjusį...

Visame pasaulyje sutriko „Facebook“ ir „Instagram“ veikla (9)

Visame pasaulyje sutriko socialinių tinklų „Facebook“ ir „Instagram“ veikla. Svetainės su...

Kručinskų advokatai: vaikų atėmimo dramoje – skandalingas posūkis (1)

Visa Lietuva užgniaužusi kvapą stebėjo širdį veriančias dramas, kai Kauno vaikų teisių...

Petrauskienė žada 40 proc. didesnes algas dėstytojams ir mokslininkams (58)

Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė pasirašė įsakymą dėl studijų kainų...

Prieš policijos automobilį užlindęs ir avariją sukėlęs dviratininkas stebina įžūlumu (6)

Į redakciją kreipėsi vilnietis Vadimas M., kuris rugsėjo 10 d. Vakariniame Vilniaus aplinkkelyje...

Kelerius metus su ketvirta vėžio stadija gyvenanti Rasa: be proto noriu gyventi (39)

Ketvirtos stadijos vėžio diagnozę prieš ketverius metus sužinojusi Rasa Vaitekūnienė savo...

Žinomi bičiuliai ir kolegos gedi netikėtai mirusio Eimunto Nekrošiaus: liko nepapasakotos istorijos ir neįgyvendinti planai (130)

Antradienį, lapkričio 20 dieną žinomas teatro režisierius Eimuntas Nekrošius iškeliavo...

Turkijos žiniasklaidoje – šiurpus paskutinių nužudyto žurnalisto gyvenimo akimirkų aprašymas (29)

Turkijos naujienų portalas publikuoja citatas ir viešina tapatybes asmenų, kurių balsai skamba...