„Padėtis yra ypatingai įtempta ir nerami, ir labai svarbu suprasti, kad ši padėtis nesąmoningai daroma tokia. Šiandien mes turime daug strateginių dilemų, siurprizų. Padėtis tampa tokia, kai kėsinamasi jau ne į atskiros valstybės saugumą, o į demokratinio pasaulio saugumą“, – kalbėjo prezidentas, antradienį dalyvaudamas Rytų Europos studijų centro diskusijų cikle kandidatams apie užsienio politiką.
Pasak šalies vadovo, visa tai daroma kryptingomis pastangomis.
„Už kiekvienos naujos konflikto židinio vietos mes galime matyti kryptingas Rusijos pastangas (…). Tai yra daroma sąmoningai, nes manau, kad Rusijos imperializmas pereina į tokią stadiją, kuomet (…) laiko save pakankamai stipriu, kad nugalėtų ne konkretų priešą, esantį kažkur kaimynystėje, o nugalėtų jai priešingą pasaulio sampratą“, – kalbėjo G. Nausėda.
Pasak valstybės vadovo, šitoje vietoje pasaulis gavo labai vertingą pamoką, už kurią dabar labai brangiai moka „mūsų broliai ukrainiečiai“.
„Karas pasauliui atvėrė akis. Pirmiausia, atvėrė akis toms valstybėms, kurios ilgą laiką puoselėjo iliuzijomis apie Rusiją, su kuria galima bendradarbiauti“, – aiškino G. Nausėda.
Prezidentas prisiminė Europos Vadovų Tarybą, kurioje dalyvavo dar buvusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel, „kuri primygtinai piršo formatą 27 plius 1, (…) pasipriešinus Baltijos valstybėms, Lenkijai, kitoms, apsiribota aukščiausių ES institucijų formatu“, kas, anot jo, irgi nepasiteisino.
Pasak valstybės vadovo, šitas karas parodė, kad telefoninė teisė beprasmiška, ir tai tėra Rusijos būdas laimėti laiko, ir palikti Vakarus dar labiau nepasiruošusius.
Akcentavo paramą Ukrainai
Valstybės vadovas akcentavo Lietuvos paramą Ukrainai.
„Vasario 23 dieną lygiai taip pat buvo sąmoningas vizitas, ne kažkoks atsitiktinis dviejų valstybių vadovų vizitas, ir taip sutapo, kad kitą dieną prasidėjo karas. Mes puikiai supratome, kad karas netrukus prasidės, bet, nepaisant to, vykome, kad išreikštume savo solidarumą Ukrainos vadovui ir visai Ukrainos tautai. Buvome tie, kurie visuose formatuose, (…) mėginome, kiek galima greičiau įtikinti mūsų partnerius, kad baikime svaigti dėl Rusijos ir greičiau grįžkime į realybę, priimkime tuos sprendimus, nes laikas nelaukia, ir Ukrainai labai reikia pagalbos“, – dėstė G. Nausėda.
Valstybės vadovui įsiminė buvusio Liuksemburgo ministro pirmininko Xaviero Bettelio „atvira išpažintis“.
„Mes kalbėjome apie tai, kas čia atsitiko, ir dar, kiek laiko praėjus nuo karo pradžios, jis pasakė: „žinai, aš dar vis tikėjau, kad yra telefoninė teisė. Po Bučos aš supratau, kad daugiau su šituo žmogumi nenoriu turėti nieko bendro“, – kalbėjo G. Nausėda.
Valstybės vadovo įsitikinimu, šitoje vietoje Lietuvos užsienio politikai pavyko labai aiškiai įrodyti savo vertybinę poziciją.
„Tai, kad Lietuva niekada neis į kokius nors sandorius su sąžine, arba ieškos kažkokios taikos diplomatijos formulės. (…) Matydamas, kad kartas nuo karto, žvelgiant į padėtį fronte, iškyla tam tikros pacifistinės nuotaikos, kuomet pradedama kalbėti apie taikos derybas, o ne paslaptis, ir kai kurių kandidatų į prezidentus, toks pacifizmas lengvai skleidžiamas, aiškiai matosi, (…) aš manau, kad mes vėl patenkame į tuos pačius spąstus, ir vėl grįžtame prie tikėjimo buvusia telefonine teise, o dabar tai yra tos vadinamosios taikos derybos“, – kalbėjo G. Nausėda.
Pasak šalies vadovo, lygiai taip pat kaip ir telefoninės teisės atveju, ir taikos derybų atveju Rusijai reikia tik vieno – ne susitarti, o tiesiog laimėti laiko konsoliduoti pajėgas, ir užpulti mus su nauja jėga.
„Gal jau šį kartą ne tik Ukrainą, bet ir mus visus. Aš dar kartą pasitikrinau paskutinio Ukrainos prezidento metu, ar aš teisingai mąstau, ar jis laikosi tokios pačios pozicijos, jis pasakė, kad „vienareikšmiškai taip, nes Rusija daugybė kartų įrodė, kad ja pasitikėti negalima“, – aiškino G. Nausėda.
Apie Lietuvos draugus
Pasak valstybės vadovo, visoje šioje situacijoje Lietuvai labai svarbu turėti draugų.
„Mūsų užsienio politika yra pagrįsta draugų paieška. Ne visada tai pavyksta, kartais padarome problemų lygioje vietoje. Bet bent jau strateginiais klausimais dėl mūsų sąjungos transatlantinio stuburo tvirtumo, dėl mūsų itin tampraus bendradarbiavimo su Jungtinėmis Valstijomis, mūsų aktyvios pozicijos Europos Sąjungoje, mūsų itin atšilusių ryšių su Lenkija, Vokietija, jau nekalbu apie Ukrainą, Baltijos, Šiaurės šalys. Visais šitais klausimais mes judame į priekį“, – sakė G. Nausėda.
Perrinkimo siekiantis valstybės vadovas pažymėjo, kad jam itin rūpi, kad JAV, nepriklausomai nuo rinkimų rezultatų, išlaikytų savo dėmesį ES.
„To reikia ne Lietuvai, ne Latvijai, to reikia visai ES. Šiandien to garantuoti mes negalime, bet mes neturėtume ir gąsdintis scenarijais (…). Manau, kad Europa, jeigu ji nepadarys klaidų, (…) turės šitą draugą“, – sakė G. Nausėda.
Pasak prezidento, svarbu, kad ES ir toliau būtume atpažįstami kaip Ukrainos balsas.
„Ir taip pat šalis, kuri yra suinteresuota sparčiu Ukrainos artėjimu ES narystės link. Pavyko padaryti nemažai“, – konstatavo G. Nausėda.
Prezidentas kelia tikslą, kad realios derybos prasidėtų jau šių metų pavasarį.
Prezidento nuomone, už kelių dienų vyksiančiame Europos Sąjungos (ES) vadovų susitikime Ukraina gali sulaukti ir daugiau žinių dėl narystės bendrijoje perspektyvos.
„Šansas susitarti yra, net yra atsarginiai variantai. Yra ir požymių, kad derybos su Vengrija duoda rezultatų ir jų pozicija nėra tokia kategoriška“, – teigė šalies vadovas.
Visgi, pasak G. Nausėdos, Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas piktnaudžiauja ES vienbalsiškumo principu.
„Vengrijos premjeras piktnaudžiauja vienbalsiškumo principu. Lietuva niekada nepiktnaudžiavo šiuo principu. Mes laikome tą principą vertingu būdų apsisaugoti nuo klausimų, kurie kelia grėsmę mūsų nacionaliniam saugumui“, – tikino jis.
Pasak šalies vadovo, svarbu priartinti Ukrainą ir prie NATO.
„Taip pat labai svarbu priartinti Ukrainą NATO link. (…) Mes puikiai prisimename Vilniaus viršūnių susitikimą. Neabejoju, kad Lietuva pasiskirsčiusi į dvi dalis. (…) Aš manau, kad buvo padaryta maksimumas to, ką buvo galima padaryti. Jeigu bus galima padaryti daugiau, tai bus padaryta Vašingtono viršūnių susitikime, tačiau tai nebus automatiška. Tam reikia įdėti labai daug pastangų“, – kalbėjo G. Nausėda.
Kalbėdamas apie ES dienotvarkę, valstybės vadovas atkreipė dėmesį, kad netrukus prasidės pasirengimas kitai daugiametei finansinei perspektyvai. Kitais metais prasidės diskusijos.
„Jau 2019 m. pasakiau, kad mums reikia psichologiškai rengtis tam, kad Lietuva taps grynoji mokėtoja į ES biudžetą, ir mums jau nuo to recipiento mastysenos reikia pamažu pereiti prie to. Tai nebūtinai reiškia, kad visais klausimas mes jau viską finansuosime. Be abejo mums reikia toliau aktyviai dalyvauti tokiose programose kaip „Europos horizontas“, vystomasis bendradarbiavimas. Net neabejoju, kad šitą darysime“, – sakė G. Nausėda.
Pasak prezidento, taip pat labai svarbu, kad ES išlaikytų tvirtą kumštį taikydama sankcijas Rusijas.
„Dabar jau kalbame apie tryliktąjį sankcijų paketą. Judame labai lėtai su sankcijomis, kartais net nepateisinamai lėtai. Lietuva visada ta, kuri su savo partneriais stumia šitą procesą“, – sakė G. Nausėda.
Prezidentas pažymėjo, kad Lietuva pasisako už Rusijos atsakomybę už padarytus agresijos nusikaltimus ir reikalauja tarptautinio specialiojo tribunolo. Taip pat Lietuva reikalauja įšaldytų Rusijos aktyvų panaudojimo Ukrainos atstatymui.
Nausėda: aš ir dabar palaikau mūsų poziciją Taivano atžvilgiu
Prezidentas viliasi, kad pašliję Lietuvos ir Kinijos santykiai ilgainiui atsistatys. Nors šalies vadovas teigia, kad Lietuvos sprendimai dėl Taivano buvo „drastiški“, tačiau, pasak jo, persigalvoti dėl jų nebūtų buvęs tinkamas žingsnis.
„Mūsų aktyvus veiksmas tarptautinėje bendruomenėje nebuvo nepastebėtas Kinijos ir ilgainiui jos pozicija tapo nuosaikesnė. Ilgainiui ir santykiai atsistatys, tačiau tai užtruks gerokai ilgesnį laiką“, – antradienį pradėtame Rytų Europos studijų centro (RESC) rengiamame diskusijų su kandidatais į prezidentus cikle sakė G. Nausėda.
Visgi prezidentas akcentuoja ir toliau palaikantis Lietuvos poziciją Taivano atžvilgiu.
„Turime teisę užmegzti santykius su bet kuriuo pasaulio regionu. Mes tai padarėme drastiška forma, kuri sukėlė hipertrofuotą Kinijos reakciją. Manau, kad būtų buvusi didelė klaida persigalvoti, nes tai būtų buvęs sprendimas iš silpnosios pozicijos“, – tikino šalies vadovas.
Dėl gynybos mokesčio šią kadenciją sutarimo nesitiki
Kalbėdamas apie gynybos finansavimą, prezidentas teigė matąs norą nustumti šitą klausimą jau į kitą politinę kadenciją, „vengiant daryti bet kokius sprendimus“.
„Vakarykštis susitikimas aiškiai parodė, kad šita valdančioji koalicija nebenori prisiimti jokių sprendimų, ir palikti visus tuos sprendimus ateičiai. Ar tai yra gerai? Tai nėra gerai.
Ar tai galima pakeisti? Ar mano lyderystė, kaip jūs sakote, čia kažką pakeistų? Pirmiausiai, tai yra tarp partijų susitarimas, partijos turi susitarti. Ar partijos gali atvirai pasakyti, kad „mes įvesime naujus mokesčius“, likus keliems mėnesiams iki rinkimų? Jos labai nenori šito daryti“, - į užduotą klausimą atsakė G. Nausėda.
Prezidento teigimu, visuomenėje yra tam tikras sutarimas, kad gynybos finansavimo modelis būtų mišrus.
„Viena vertus, iš didesnio skolinimosi, kita vertus – iš tam tikrų tvaresnių šaltinių – jis yra, visuomenė nebūtų pasipiktinusi, jei mes kalbėtume, be kita ko, ir apie gynybos mokestį. (…) Net patys verslo atstovai vakarykščiame susitikime kalba, kad yra pasirengę. Bet kuomet mes pradedame kalbėti su jais, kaip, brangieji, įsivaizduojate šitą mokestį? PVM? Atleiskite, verslininko čia nuopelno nėra. Nes kiekvienas pradedantis ekonomistas žino, kad PVM sumoka galutinis vartotojas – gyventojas“, – kalbėjo G. Nausėda.
