Karantino priemonės problemos neišspręs
„Pandemijos ateina, jos baigiasi, bet tai, ką mes išsinešime iš šios pandemijos, mums liks labai ilgus metus. Tai bus mūsų turtas, ne mūsų problema“, – apie ką tik praėjusią Vasario 16-ąją sakė prezidentas G. Nausėda.
Nuo pirmadienio į darbus grįžę paslaugų ir prekybos sektoriaus atstovai ne itin aktyviai pasinaudojo proga išsitirti nuo koronaviruso. Tokia galimybė jiems buvo sudaryta Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM). Šalies vadovas sutiko, kad yra ir „negerų pavyzdžių“.
„Gyvename ne beorėje erdvėje, ne vakuume, yra daroma ir sąmoninga įtaka, diskredituojama, mes kartais darome klaidas, vertindami vienokias ar kitokias vakcinas. Pasižiūrėkime, ką daro Rusija su „Sputnik V“ vakcina, reklamuodama (ją, aut. p.) toms valstybėms, kurios yra jos pasienyje, sakydama, kad tai yra geriausia vakcina.
Toms šalims, kurios neturi arba turi labai ribotą prieigą prie kitų vakcinų. Tuo pačiu metu skleidžiamas dezinformacijos šydas, kad tos vakcinos nėra patikimos, turi kažkokių prastų pasekmių ir taip toliau. Mūsų žmonės to klausosi, vertina, galbūt dalis ir pasiduoda šiai dezinformacijai“, – svarstė šalies vadovas.
Jis sutiko, kad dalis visuomenės jau yra pavargusi nuo „niekaip nesibaigiančio“ karantino.
„Bet turime suprasti, kad tai nėra šiaip noras suvaržyti gyvenimą tik dėl to, kad suvaržytume. Tai yra noras kažkokiu būdu, panaudojant ir griežčiausias priemones, pasiekti rezultatą, perlaužti tą tendenciją, kuri mus persekioja nuo praėjusių metų pabaigos, kai skaičiai buvo tiesiog baisūs. (…) Visa tai yra tikslas. O einant link jo pasitaiko ir klaidų, jos kartais būna ir išdidinamos, sakoma, kad valdžia nesusitvarko. Bet skaičiai byloja, kad problema mažėja“, – teigė G. Nausėda.
Šalies vadovas pabrėžė, jog, kad ir kas būtų daroma su karantinu, kad ir kiek jis būtų griežtinamas, „problemos jis neišspręs“.
„Atlaisvinus karantino varžtus galimas dalykas, kad atvejų vėl padaugės. Todėl vienintelis patikimas ir pagrindinis būdas šią problemą išspręsti yra vakcinavimas, ambicingas skiepijimo planas. Todėl aš nepaliauju kartoti, kad mes turime vakcinuotis kaip galima greičiau, žvalgytis ne į blogiausius pavyzdžius, o į tas valstybes, kurios skiepijimąsi įgyvendina labai greitai.
Ir šiomis ambicijomis vedini galime pasiekti tą rezultatą – 70 procentų suaugusios visuomenės paskiepijimo iki vasaros vidurio. Šiandien mes matome, kad ši pozicija vis labiau populiarėja, nes skiepijimo kiekiai didėja, kaip ir pasiūla, todėl mes galime įgyvendinti šį tikslą“, – sakė prezidentas.
G. Nausėda teigė, kad karantinas šiuo metu yra būtinas ir reikalingas, nes be jo vėl bus fiksuojamas masinis atvejų protrūkis, dar nepaskiepijus reikiamos visuomenės dalies.
„Todėl šiuo pereinamuoju laikotarpiu, kuris gali užsitęsti dar keletą mėnesių, be jokios abejonės apribojimus reikės taikyti. Reikės vertinti ir verslo interesus, nes kompleksas yra gerokai sudėtingesnis, yra ir verslo, ekonomikos interesai, žmonių noras turėti pajamas ir darbo vietas. Visa tai turime vertinti, bet neturime pamiršti, kad, be karantino dar egzistuoja ir skiepijimo programa, kuri turi būti įgyvendinta kaip galima greičiau.
Nes tik ją įgyvendinus, tikiu, galėsime grįžti prie santykinai normalaus gyvenimo ir darbo režimo, kitomis sąlygomis tai bus tiesiog neįmanoma. Nes mes nuolat būsime tuose amerikietiškuose kalneliuose“, – savo poziciją Delfi laidoje dėstė G. Nausėda.
„Galbūt gyvenimas visa apimtimi negrįš į įprastas vėžes“
Vis daugiau šalių kalba, kad galima ir trečiosios koronaviruso bangos grėsmė. Vakcina anot jų, nėra panacėja, teks išmokti gyventi su virusu ilgalaikėje perspektyvoje. Prezidentas teigė, jog būtina kalbėti ir apie tai.
„Manau, kad turime kalbėti ir apie tai, kalbėti atvirai. Kad galbūt gyvenimas visa apimtimi ir negrįš į tas vėžes, prie kurių buvome įpratę. Yra modifikacijos, skiepų efektyvumo ribotumai. Bet šiandien mes sukoncentruokime savo dėmesį į tai, ką galime padaryti šiandien.
O šiandien galime padaryti daug. Modifikacijos galės galbūt būti išgydytos, gal skiepai bus pakoreguoti, gal priprasime ir prie jų. Virusas žengs savo keliu, gal atsiras ir dar kiti viruso variantai. Bet šiandien darykime tai, ką galima padaryti“, – ragino jis.
G. Nausėda kalbėjo, kad šiuo metu dažnas kritikuoja Europos Komisiją (EK) dėl jos klaidų.
„Bet sutikime, kad jei ne EK ir ne mūsų siekis apsirūpinti vakcina centralizuotu būdu, būtume gerokai prastesnėje situacijoje“, – pabrėžė jis.
Laikosi savo žodžio dėl vakcinavimo plano
Šalies vadovas teigė, jog šiuo metu svarbiausia turėti ambicijas ES lygiu, kelti siekį 70 procentų visuomenės iki vasaros, nesvarbu apie kurią savaitę yra kalbama.
Taip pat jis pabrėžė, jog Lietuvai būtina pasiruošti priimti didesnius vakcinos kiekius ir jos nelaikyti sandėliuose, iš karto vakcinuoti. Tikimasi, kad gausesnės vakcinos siuntą Lietuvą pasieks antrąjį šių metų ketvirtį.
„Svarbiausia, kad mes būtume priaugę tiems vakcinoms kiekiams, kurie pasieks Lietuvą jau netrukus“, – sakė G. Nausėda.
Laidoje jis tvirtino, kad ir toliau tikisi, jog jo planas – 70 procentų visuomenės bus galima paskiepyti iki Karaliaus Mindaugo karūnavimo šventės – liepos 6 dieną.
„Šitaip sakė vakar, šiandien jau kalba, kad tai yra įmanoma. O rytoj jau sakys, kad tai yra pakankamai neambicingas terminas“, – taip į kritiką dėl pateikto plano atsakė šalies vadovas G. Nausėda.
G. Nausėdos pateiktą planą suskubo tikslinti SAM. Ministerijos atstovai teigė, kad pagal dabar turimus vakcinų tiekimo grafikus toks planas nėra įmanomas. Prezidentas teigė, kad taip galbūt buvo norima apsidrausti, nekelti nepasitenkinimo.
„Visi sutiksime, kad niekas nesame suinteresuotas vakcinuoti kaip galima lėčiau. (…) Galbūt yra noras apsidrausti, nusistatyti kuklesnį tikslą, jį pavyks įgyvendinti ir nebus nepasitenkinimo. Bet šioje vietoje, tai nėra, žinoma, sportas, bet tai yra dalykas, susijęs su žmonių gyvybėmis.
Ir niekas nežino, kiek dėl tos priežasties bus išgelbėta gyvybių. Bet kad bus išgelbėta, jei žmonės bus vakcinuojami anksčiau, turbūt kiekvienas gali patvirtinti“, – Delfi laidoje „Pokalbis su Daiva Žeimyte-Biliene“ sakė šalies vadovas.
Jis kalbėjo, kad jo pateiktas tikslas ir data buvo paremta Europos vadovų taryboje (EVT) pristatytais paskaičiavimais.
„Šiandien matau vis daugiau specialistų, sakančių, kad tai yra įmanoma“, – sakė G. Nausėda.
Jis tikėjosi, kad galbūt balandį per dieną bus galima paskiepyti ir 30 tūkst. gyventojų.
„Va tada mes galėsime pradėti pamažu sutarti – skiepijimas iki vasaros vidurio yra įmanomas“, – teigė prezidentas.
„Esu įsitikinęs, kad ši viltis nebus nuvilta. Ir mes galėsime tai padaryti“, – aiškino šalies vadovas.
Įvertino Arūną Dulkį
Prezidentas laidoje teigė, kad jo akimis, jis nedubliuoja sveikatos apsaugos ministro funkcijų.
„Dubliuotume, jei pradėtume kištis į kažkokius operatyvinius klausimus, svarstyti taktinio pobūdžio sprendimus. Šiuo atveju tai yra labai svarbi programa, kuo ji svarbi. Šiuo metu ką mes darytumėme karantino politikoje, tai yra kova su pasekmėmis. Vakcinavimas yra kova su priežastimis. Jei jis bus sėkmingai kovojam, tai didžiąją dalimi sugrįžti prie normalaus gyvenimo ritmo. Tada jau rūpinsimės kitomis problemomis, kurių tuo metu bus daug“, – teigė G. Nausėda.
Prezidentas G. Nausėda prieš patvirtindamas Arūną Dulkį sveikatos apsaugos ministru, pabrėžė, jog jam bus keliami itin aukšti reikalavimai, bus stebimas.
Premjerė Ingrida Šimonytė tada už šį, kaip ir už kitus, prisiėmė asmeninę atsakomybę. Nors 100 naujosios Vyriausybės darbo dienų dar nepraėjo, G. Nausėda įvertino ministro A. Dulkio darbus.
„Žmogus stengiasi, daug dirba, gal stokoja patirties šiame konkrečiame sektoriuje. Pasigesčiau nuoseklesnės komunikacijos. Ir ypač tose srityse, kuriose SAM balsas turi skambėti pakankamai garsiai, ypač kai matome atvirą dezinformaciją. (…) SAM, sveikatos ekspertų taryba, visi šie žmonės, mūsų neįkainojami ištekliai turi būti panaudoti tam, kad ministerija tikslingai ir nuosekliai vykdytų savo funkcijas. Manau, kad viskas pamažu susitvarkys.
Buvo tam tikrų nesklandumų vakcinavimo eiliškumą nustatant, keičiant karantino sąlygas. Bet klaidos tam ir yra, kad iš jų būtų mokomasi“, – sakė G. Nausėda.
Santykiai su valdančiaisiais
Paprašytas įvardinti, kaip vertina santykius su valdančiąja dauguma, prezidentas teigė, jog jie yra „normalūs, bet dinamiški“.
„Žinoma, kartais kyla tam tikrų įtampų. Nemanau, kad jos kyla dėl piktų kėslų, tik tam tikrais klausimais laikomės skirtingų pozicijų. Bet turėdami nuolatinio pobūdžio kontaktus su premjere, tuos klausimus aptariame“, – teigė G. Nausėda.
„Tas kontaktas šlifuojasi, jis tampa dalykiškas ir normalus“, – sakė jis.
Daugiausia nuomonių skirtumų, anot šalies vadovo, kilo dėl pandemijos valdymo. Kadangi nėra vieno recepto, nuomonės išsiskiria.
„Galvoju, kad tai yra laikotarpis, kai reikia priprasti vieniems prie kitų. Tas pereinamasis laikotarpis yra normalus, iš to nereikėtų daryti toli siekiančių išvadų“, – ragino G. Nausėda.
„Tų įtampų nėra tiek, kad būtų verta apie tai labai rimtai šnekėti“, – tikino šalies vadovas.
Paklaustas, ar jam neatrodo, kad didžiausia valdančiosios koalicijos narė – Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) su juo elgiasi nenuoširdžiai, G. Nausėda ragino paklausti jų pačių.
„Nežinau, ar visiškai jau buvo pamiršti prezidento rinkimai, kurie įvyko 2019 metais. Aš juos esu linkęs pamiršti, įvyko tai, kas įvyko, žmonės išreiškė pasitikėjimą pakankamai įspūdinga balsų dauguma. Nemanau, kad tai turėtų kažkaip trukdyti mūsų santykiams nei dabar, nei ateityje. Ar kita pusė galvoja lygiai taip, tai man būtų sunku už juos kalbėti.
Sutikite, kad tokiomis aplinkybėmis stumdytis pečiais, pasidaryti sau daugiau vietos kito sąskaita nėra labai atsakinga ar net moralu“, – apie santykius su TS-LKD sakė prezidentas G. Nausėda.
Karštas dalyvavimo EVT klausimas
Aistrų kelia ir klausimas dėl to, kas Lietuvai turėtų atstovauti EVT. G. Nausėda laidoje „Pokalbis su Daiva Žeimyte-Biliene“ tikino, kad jam šis klausimas svarbus ir dėl rinkėjų parodyto pasitikėjimo.
„Aš neatstovauju asmeninei pozicijai dalyvaudamas EVT posėdžiuose. Atstovauju valstybės pozicijai. Ten viskas tampa užsienio politika. Tai čia nėra kažkoks ambicijų karas, nematyčiau pasidalinti atsakomybės, dalyvavimo ir atstovavimo su kitais valdžios pareigūnais. Tačiau kalbant konkrečiai apie EVT, tai pasidalijimo iniciatoriai nepasidomėjo labai paprastu faktu – jau seniai ne 2006-2007 metai, kai buvo galima rotacijos pagrindu atstovauti valstybei, kai vieną kartą vyksta prezidentas, kitą – premjeras, o kartais ir abu“, – aiškino prezidentas.
Jis teigė, kad šalį EVT susitikimuose šiuo metu atstovauja tik vienas asmuo. Ir jei negali dalyvauti jame, įpareigojamas kitos šalies vadovas pristatyti ir atstovauti kitos interesus.
„Jokių pakaitinių pareigūnų šiuo metu EVT sistemoje tiesiog nėra numatyta“, – tikino G. Nausėda.
„Aš pernelyg rimtai žvelgiu į tas priedermes, kurias prisiėmiau laimėjęs prezidento rinkimus. Ir esu pasirengęs jas vykdyti 100 procentu, manau, kad man gerai sekasi tai daryti“, – pabrėžė šalies vadovas.
Dar kartą perklaustas, ar yra pasiryžęs daryti kompromisus dėl dalyvavo EVT, G. Nausėda pabrėžė, kad jie dabar nėra įmanomi.
„Dar kartą kartoju, kad jei kompromisas būtų įmanomas, jis galėtų būti. Bet mes tada turėtume unikali šalis ES, kuri pradėtų taikyti pakaitinį atstovavimo metodą“, – tikslino šalies vadovas G. Nausėda.
Pokyčiai Prezidentūroje
Taip pat šalies vadovas G. Nausėda anonsavo, kad jo komandoje laukia pokyčiai . Tačiau kol kas konkrečiai įvardinti pavardžių nenorėjo.
„Pokyčių bus todėl, kad esu pateikęs daug rinkiminių pažadų dėl gerovės valstybės, bet niekur nesu suteikęs pažado, kad su nepakitusia komanda išdirbti visą politinę kadenciją. Tai yra natūralus, gyvas organizmas. Pokyčių bus, kada jie bus, tada ir bus paskelbti“, – aiškino prezidentas.
