Viešėdamas Vokietijos Körber-Stiftung instituto renginyje, šalies vadovas akcentavo, jog prieš daugiau kaip metus pasakyta kanclerio Olafo Scholzo kalba apie pasiektą geopolitinį tašką – „Zeitenwende“ – buvo svarbus pareiškimas, liudijantis apie besikeičiančią Berlyno poziciją gynybos klausimu. Todėl G. Nausėda pažymėjo, kad Lietuva vertina Vokietijos dedamas pastangas imtis atsakomybės už bendrą šalių saugumą.
„Šiandien mes atidžiai stebime ir nuoširdžiai džiaugiamės konkrečiais Vokietijos žingsniais, skirtais apriboti Rusijos pajėgumus, paremti Ukrainą, sustiprinti Vokietijos gynybos pajėgumus ir viso rytinio NATO flango saugumą“, – trečiadienį instituto svečiams sakė G. Nausėda.
„(...) šiandien labiau nei kada anksčiau reikalinga tvirta ir ryžtinga Vokietijos lyderystė“, – teigė prezidentas.
Daukanto aikštės lyderis pažymėjo, kad Europa pernelyg ilgai nuolaidžiavo Rusijai. Pasak G. Nausėdos, Vakarai, siekdami išvengti nereikalingos konfrontacijos, tik paskatino agresyvią Maskvos laikyseną. Todėl valstybės vadovas ragino galutinai atsisakyti iliuzijų ir aktyviai remti Ukrainos pergalę kare su Rusija.
„Tai negali tęstis. Turime atsikratyti iliuzijų ir aiškiai suprasti, kad Rusija kelia ilgalaikę grėsmę taikai, saugumui ir stabilumui Europoje. Labai svarbu, kad tai buvo pabrėžta Zeitenwende kalboje“, – kalbėjo jis.
„Dabartinėje situacijoje nematau kito būdo atkurti stabilumą ir pusiausvyrą Europoje, kaip tik užtikrinti Ukrainos pergalę šiame kruviname kare. Siekiant šio tikslo, nėra ir negali būti jokių raudonų linijų“, – ragino G. Nausėda.
Prezidentas tvirtino savo akimis matęs Vokietijos politinės klasės transformaciją, susijusią su karinės paramos tiekimu Ukrainai.
„Nuoširdžiai džiaugiuosi, kad vokiška sunkioji ginkluotė yra tiekiama Ukrainai. Tikiu, kad ateis ir oro pajėgumų tiekimo momentas“, – vylėsi Daukanto aikštės lyderis.
Be to, Lietuvos vadovas akcentavo, kad be paramos Kyjivui, šalims svarbu ir toliau siekti didesnio NATO sąjungininkų karių buvimo Rytinio Aljanso flango šalyse. Tai, pasak jo, yra ne tik Vilniaus, bet ir Berlyno interesas.
„Vadovavimas NATO priešakinių pajėgų batalionui, ilgalaikės investicijos į karinę infrastruktūrą, bendradarbiavimas gynybos įsigijimų srityje stiprina ne tik Lietuvos, bet ir Vokietijos saugumą“, – kalbėjo G. Nausėda.
„Mūsų bendru prioritetu išlieka mano kartu su Vokietijos Kancleriu pasirašyto memorandumo įgyvendinimas. Pernai sutarėme dėl Vokietijos karinės brigados dislokavimo Lietuvoje, kas būtų labai svarbus žingsnis užtikrinant efektyvų atgrasymą“, – pabrėžė šalies vadovas ir atkreipė dėmesį, jog šiuo metu Lietuva kuria sąjungininkams reikalingą infrastruktūrą, sandėliavimo, įrangos dislokavimo bei karinio rengimo galimybes.
ELTA primena, kad prezidentas G. Nausėda trečiadienį išvyko oficialaus vizito į Berlyną, kur susitiks su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu.
Pasak Prezidentūros, susitikime planuojama aptarti pasiruošimą NATO viršūnių susitikimui Vilniuje, Lietuvos ir Vokietijos bendradarbiavimą saugumo ir gynybos srityje, Rusijos karo prieš Ukrainą ir agresorės atsakomybės už karo ir agresijos nusikaltimus klausimus, Lietuvos ir Vokietijos dvišalius ekonominius ryšius.
G. Nausėdos vizito Berlyne išvakarėse tiek viešojoje erdvėje, tiek politikos užkulisiuose tebekalbama apie Vokietijos karių brigados dislokavimo Lietuvoje klausimą.
Kaip skelbta anksčiau, dėl šio klausimo Lietuvoje kilo intensyvios diskusijos. Politikai nesutarė, ar reikėtų spausti Berlyną, kad šis tvirčiau įsipareigotų dėl terminų, kada Lietuvoje galėtų atsirasti pilnai dislokuota Vokietijos karių brigada.
Politikai taip neturėjo identiškos nuomonės, kaip reikėtų vertinti Vokietijos ir Lietuvos lyderių praėjusių metų birželį paskelbtą komunikatą, kad šalies teritorijoje bus dislokuota brigada.
Debatai šia tema kilo dar praėjusiais metais, kai konservatorių partijos lyderiai sukritikavo pačių deleguotą krašto apsaugos ministrą A. Anušauską, po to kai šis pritariamai paantrino Lietuvoje viešėjusiai Vokietijos gynybos ministrei dėl to, kad Lietuvai priskirta brigada, esant poreikiui, būtų dislokuojama per dešimt dienų.
Diskusijas paskatino ir šių metų pavasarį Lietuvoje apsilankęs Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas. Jis kėlė klausimą, ar Baltijos šalims yra reikalinga nuolat dislokuota Vokietijos brigada. Kalbant apie Rytų flango apsaugą, jis svarstė, kad reikėtų ieškoti „lankstesnių struktūrų“. Todėl politikas vylėsi, kad į šiuos klausimus bus atsakyta vasarą Vilniuje vyksiančiame NATO viršūnių susitikime.
Po Vokietijos ministro vizito, šalies diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis pareiškė, kad Lietuvai gali tekti ieškoti naujų sąjungininkų, galinčių šalyje dislokuoti nuolatinę karinę brigadą.
Dėl pastarųjų pareiškimų užsienio reikalų ministras netruko sulaukti kritikos. Opozicijai priklausantys politikai teigė, kad Lietuvos diplomatijos vadovas sabotuoja Vokietijos paramą Lietuvai.
Diplomatiškiau elgtis politikus yra paraginusi ir kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė. Pasak jos, Berlynas laikosi savo įsipareigojimų, todėl Vilnius turėtų laikytis korektiškesnės laikysenos bei atlikti savo namų darbus – tęsti Vokietijos brigadai reikalingos infrastruktūros kūrimo darbus.
Šios politinės diskusijos kontekste Lietuva vysto infrastruktūrą, kuri yra reikalinga priimti sąjungininkus ir jų techniką. Taip pat pradėtas įrenginėti Rūdninkų karinis poligonas.
Šią savaitę, antradienį, Vokietijos leidinio „Der Spiegel“ publikuotame interviu prezidentas Gitanas Nausėda teigė, kad diskusijų dėl vokiečių brigados dislokavimo Lietuvoje nereikėtų pernelyg išpūsti. G. Nausėda viliasi, kad galutinis šių užvirusių diskusijų rezultatas bus visos Vokietijos brigados buvimas Lietuvoje.
