Turinys – ne naujas
Viena iš gyvenimo įgūdžių programos rengėjų Daiva Šukytė Žinių radijo eteryje papasakojo, kad minimoje programoje naujų dalykų nėra, viskas ir anksčiau buvo aiškinama mokyklose, tačiau labiau išbarstant per skirtingas pamokas
„Tikriausiai nieko čia šioje programoje nėra ypatingai naujo. Visada sakau, kad nuo 2000–ųjų metų, kai pradėjome rūpintis ne tik vaikų mokymusi, akademiniais dalykais, bet pradėjome rūpintis ir socialiniais, emociniais įgūdžiais, dorinis ugdymas atėjo. Ilgainiui atėjo ir prevencinės programos.
Mokyklos per tą laiką sukaupė tikrai įvairiausių priemonių ir kompetencijų. Tad ši programa tiesiog viską sudeda į lentynėles ir koncentruotai pateikia viename turinyje, kad nebebūtų išbarstyto, integruojamo turinio, kuris vienose mokyklose kokybiškiau įgyvendintas, kitose – mažiau. Bet iš esmės visa tai, kas yra šioje programoje – nėra nieko naujo“, – kalbėjo D. Šukytė.
Jos teigimu, programos pagrindinis principas yra pamatas socialiniams, emociniams įgūdžiams: savęs pažinimas, emocijų atpažinimas, jų valdymas, savitvardos įgūdžiai, empatiškumas, pagarba įvairovei, tarpusavio santykių kūrimas, sprendimų priėmimas.
„Į tai dar įsilieja žmogaus sauga, nes ji buvo ir taip, persidengdavo kai kurie dalykai, taip pat pirmosios pagalbos įgūdžiai. Įsilieja psichoaktyvių medžiagų vartojimo prevencijos tam tikri dalykai, savižudybių prevencijų, patyčių, mobingo, smurto atpažinimo“, – vardijo viena iš gyvenimo įgūdžių programos rengėjų.
Išsakė skirtingas pozicijas dėl lytiškumo ugdymo
Tačiau ne šios programos temos labiausiai kaitina aistras. Didžiausias dėmesys kreipiamas į lytiškumo pamokas. Laidoje „Dienos klausimas“ pasisakęs Lietuvos šeimų sąjūdžio atstovas komunikacijai Algimantas Rusteika teigė, jog tai yra „Trojos arklys, kuriuo prakišama LGBT ir genderizmo ideologija“.
„Kuri jau praktiškai baigia įsigalėti visame Vakarų pasaulyje. Yra valstybių, kur vaikai nuo 14 metų jau gali pasirinkti lytį be tėvų sutikimo. Yra įvairiausių kitų nesuderinimų su sveiku protu ir su daugelio tėvų įsitikinimais. Ši vieta mums ir kelia neramumą“, – tikino A. Rusteika.
Jis teigė, jog visi kiti programos aspektai visiškai netrukdo, tačiau būtent lytiškumo pamokos turėtų būti paliekamos tėvams.
„Galiausiai Konstitucijos 26 straipsnis sako, kad tėvai turi teisę nevaržomai rūpintis vaikų ir globotinių religiniu ir doroviniu auklėjimu pagal savo įsitikinimus. <...> O būtent lytiškumas yra labai glaudžiai susijęs būtent su įsitikinimais, su tėvų požiūriu į tai. Kada mes pamatėme rekomendacijas...
Pati programa yra tik pakuotė. Bet ją atsidarius pamatai, kas viduje. O viduje mes pamatėme vien LGBT, genderizmo organizacijų, lobizmo asmenis, jų portalus, jų dokumentus, jų filmukus. Viskas ten žaidžiama į vienus vartus. Tai yra valstybinė religija, kuri jau įsigalėjo“, – ironiškai situaciją vertino Lietuvos šeimų sąjūdžio atstovas komunikacijai.
Atsakydama į mestus įtarimus, viena iš gyvenimo įgūdžių programos rengėjų D. Šukytė Žinių radijo eteryje teigė, jog tokie teiginiai jos visai nenustebino.
„Apskritai programos rengimo visame procese nebuvo organizacijos, kuri nereagavo, nesikreipė ir buvo kardinaliai griežta kairė ir dešinė. Programos buvo tikslas išlaikyti viduriuką. <...> Ir ta programa ir yra aukso viduriukas, kuris yra nei kairėje, nei dešinėje.
Bet aistras kelia metodinės rekomendacijos, kurios ir yra rekomendacijos. Iš ten yra ištraukiamos tam tikros eilutės“, – Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ tikino D. Šukytė.
Ji dar pridūrė, jog programos rengėjai net sulaukė kritikos, kad būtent lytiškumo ugdymo programoje yra per mažai.
„Ir jeigu kalbame su ginekologais, moksleiviais ir tais pačiais tėvais, jie sako, kad turėtų būti dar daugiau. Tai vadinasi, kad mes turime pasidalijusią visuomenę“, – sakė D. Šukytė.
Štai šiose rekomendacijose, tarp daugelio kitų dalykų, taip nurodoma 7–8 klasių mokiniams: Aiškinkitės, kokios gali būti lytinės orientacijos (heteroseksualios, homoseksualios, biseksualios orientacijos), mokykitės argumentuoti seksualinę orientaciją kaip žmogaus lytiškumo identitetą.
D. Šukytė tikino, jog mokytojams, kurie patys ir ves šias pamokas, reikės išdėstyti bent 70 procentų šios programos.
„Ši programa duoda minimumą, aišku, kad jos nėra pakankamai. Gerai, kad turėtume dvi savaitines pamokas, tačiau turime tik vieną. Pagal numatytus visus reikalavimus, kad turi dirbti pedagogas, turintis pedagoginį išsilavinimą. Šiuo metu pedagogai renkasi vieną iš dviejų universitetų, kur baigti tokius kursus.
Nesvarbu, ką jie mokėsi iki šiandien. Šis žinojimas bus ir universitetų sustiprintas“, – sakė Žinių radijo laidos „Dienos klausimas“ pašnekovė D. Šukytė, dar kartą pridurdama, kad iš šalies šių pamokų vesti niekas neateis, jas dėstys mokytojai.
Lietuvos šeimų sąjūdžio atstovas komunikacijai A. Rusteika teigė, jog mokytojais ir mokyklomis jis pasitiki, tačiau to paties negali pasakyti apie Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją, bei vieną iš programos rengėjų D. Šukytę.
„Todėl, kad ji kalba truputį netiesą. Nebuvo ten jokio viduriuko“, – tikino A. Rusteika. Jis laidoje teigė, jog lytiškumo klausimais rekomendacijas teikė Edukacijos ir įvairovės namų vadovė.
„Kuri yra LGBT aktyvistė, jų idėjų skleidėja, jau pagarsėjusi skandalingais mokymais švietimo“, – savo poziciją eteryje dėstė Lietuvos šeimų sąjūdžio atstovas komunikacijai A. Rusteika.
D. Šukytė dar kartą Žinių radijo eteryje kartojo, jog programa rengta ieškant aukso viduriuko, o rengiant minėtas rekomendacijas taip pat buvo kviesti įvairios organizacijos.
„Tik jos labai skirtingai dalyvavo. Vienos dalyvavo konstruktyviai, siūlydamos konkrečius sakinius, formuluotes, pastabas. Būtent ši tėvų organizacija pasakė, kad viskas kardinaliai yra blogai ir jokių konkrečių pasiūlymų punktais pateikta nebuvo. Jie pabaigoje yra atsisakę dalyvauti šitos programos kūrime“, – sakė viena iš programos rengėjų Žinių radijo eteryje.
Lietuvos šeimų sąjūdžio atstovas komunikacijai A. Rusteika tikino, jog į juos niekas nesikreipė nei dėl rekomendacijų, nei dėl pačios programos.
Jis dar pridūrė, jog ragintų lytiškumo ugdymo dalį atšaukti ir šiuo metu nemokyti mokyklose.
„Programą skeliame į dvi dalis – lytiškumą ir gyvenimo įgūdžius. Ir tada surengiama normali diskusija, vieša ministerijoje, su šeimų, tėvų interesus atstovaujančiomis organizacijomis dėl programos turinio. Tada visą metodiką ir su galutiniu lytiškumo pamokų turiniu turi būti supažindinta visuomenė.
Ir tada, atskyrus tas dvi programas, jos daromos ne privalomu, o pasirenkamu dalyku. Jeigu tėvas pats nori išmokyti savo sūnų ar dukrą lytiškumo, tegul ir moko. <...> Tada ir dings visa šita įtampa“, – kalbėjo A. Rusteika.
Mato ir grėsmes
Rengimo šeimai asociacijos atstovas Ramūnas Aušrotas Žinių radijo eteryje taip pat žėrė kritiką šiai programai. Jo teigimu, jo atstovaujama organizacija mato grėsmes.
„Jos turinys gaunasi toks, ką nori įdėti, tą ir įdedi į ją. <...> Galiu pateikti du įrodymus. Šią programą galima lyginti su ankstesne. Ten buvo sąvokas – lytiškumas, lytinė tapatybė. Sąvokų čia nėra, tad kokiomis sampratomis mes vadovaujamės, kai kalbame apie lytiškumo ugdymą?
Ankstesnėje programoje taip pat lytiškumo nuostatos, kurios struktūravo, tiek mokyklą, tiek mokytojus, programą įgyvendinant. Pavyzdžiui, gerbti gyvybę nuo jos pradžios iki mirties, susilaikymas.
O šioje programoje kažkokių fiksuotų vertybinių nuostatų nėra. Reiškia, kad viskas priklausys nuo to, koks mokytojas dėstys, kokias vertybines nuostatas jis turi“, – vardijo R. Aušrotas.
Jis Žinių radijo eteryje taip pat stebėjosi, jog programoje nėra kalbama ir apie šeimą ir gyvenimą joje.
Transliuoja neutralų požiūrį
Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Sveikatos mokslų instituto vadovė Natalija Istomina, kuri taip pat prisidėjo prie programos rengimo, lytiškumo ugdymas, kaip labai konkretus procesas, nėra išryškintas.
„Nes lytiškumas yra ugdomas praktiškai per visas kitas dimensijas. <...> Pirmiausia – pasiruošimas, atsparumas rizikingam elgesiui, tinkamų santykių kūrimas, savęs suvokimas, savęs identifikavimas, sveikatos, aplinkos. Tai yra gyvenimas bendruomenėje, santykių, kurie yra draugiški ir geranoriški, kūrimas. Nesureikšminčiau lytiškumo ugdymo kaip tik kažkokio fiziologinio proceso“, – tikino N. Istomina.
Ji dar pabrėžė, jog programoje bandoma parodyti ideologiškai neutralų požiūrį.
„Jos centre yra vaikas ir jo tapimas asmenybe. <...> Tikrai nėra jokių numatymų, kad, pavyzdžiui, gėris yra santykis tarp vyro ir moters, o blogis – kitokie, arba atvirkščiai. Tikrai šioje programoje nėra užkoduotas“, – aiškino Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Sveikatos mokslų instituto vadovė.
Ji teigė, jog tikrai ne visos šeimos turi pakankamai sveikatos raštingumo įgūdžių, kad lytiškumo klausimas būtų paliekamas ugdyti tik tėvams.
„Vienareikšmiškai ir be jokių abejonių šeima yra pagrindinė institucija, kuri duoda vaikui tas pirmines vertybes ir jis jau ateina su jomis. Vaiko interesai yra tikrai aukščiau.
Ir jeigu nenorime turėti smurtaujančios visuomenės prieš vaikus, šeimose, tai tiesiog ta programa ateina į pagalbą šeimoms, bet ne prieš šeimas. O kadangi šeimoje yra labai skirtingos nuostatos, manome, kad vaikai turi žinoti tiesas, kurios egzistuoja šiame pasaulyje ir turėti aukštą sveikatos raštingumo lygį“, – Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ kalbėjo N. Istomina.
