Kas gali sukelti vaikų ir paauglių nepasitenkinimą ir net agresiją, kurią tenka atlaikyti mokytojams? LNK žinioms į šį klausimą atsakė „Sietuvos“ progimnazijos direktorė Diana Valackienė.
„Elementarus mokytojos prašymas pasidėti telefoną į kuprinę gali sukelti neigiamas vaiko emocijos“, – kalbėjo ji.
Progimnazijos direktorė sako, kad mokykloje smurto nėra, bent jau tokių nusiskundimų neturėjo. Tačiau bendra situacija Lietuvoje yra kitokia.
Naujausias ir kol kas vienintelis toks tyrimas atskleidžia tamsiąją pusę ir ką patiria pedagogai.
„Beveik 40 procentų švietimo darbuotojų patiria įvairių smurtą tiek iš mokinių, tiek jų tėvų. Panašus procentas yra santykiuose ir su administracija. Atviruose atsakymuose yra prirašyta tokių istorijų, kurios tikrai šokiruoja“, – kalbėjo Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos (LŠMPS) vadovas Egidijus Milešinas.
Mykolo Romerio universiteto (MRU) Edukologijos ir socialinio darbo instituto profesorius Romas Prakapas teigė, jog smurtas daugiausiai yra psichologinio pobūdžio.
„Socialinis, verbalinis smurtas yra pats dažniausias. Šito smurto yra daugiau nei 50 procentų patirčių“, – teigė jis.
Rugsėjo mėnesio pabaigoje Šiauliuose mokinys per pamoką užsipuolė mokytoją. Mokytojui buvo sumuštas veidas, sulaužyti akiniai.
„Pedagogai savo trauminiuose patyrimuose yra fiksavę, kai besilaukiančios moterys sulaukia smūgio į pilvą“, – vieną iš pateiktų istorijų LNK žinioms perpasakojo MRU profesorius R. Prakapas.
Tačiau gerokai dažniau nei fizinį, pedagogai patiria psichologinį smurtą.
„Labai atvirai komentuoja mokytojo išvaizdą, elgseną pamokos metu“, – pasakojo Gargždų „Minijos“ progimnazijos mokytoja Renata Anužienė.
Mokyklose yra ir seksualinio priekabiavimo.
„Telefonų žinutėmis, vaizdo įrašais, žinutėmis. Netgi yra atvejų, kad, besistumdant, būna fizinis seksualinis priekabiavimas, prezervatyvų mėtymas ant stalo arba jo uždėjimas ant durų rankenos, provokacijos“, – teigė LŠMPS vadovas E. Milešinas.
MRU profesorius mokytojų patirčių istorijas dar papildė: mokytojai užkabinėjami eidami koridoriumi.
„Kai kurie pedagogai net fiksavo, jog vengdavo eiti koridoriumi, nes kažkas laukdavo, užgauliodavo, bandydavo prisiliesti“, – kalbėjo R. Prakapas.
Tyrimas atskleidė, kad įvairaus pobūdžio smurtą patiria vyresni pedagogai.
Mokytojai pasakoja, kad mokiniai jiems spiria, spjauna, dalijasi pašiepiančiomis nuotraukomis internete. Kiti kalba, kad jeigu skundiesi dėl tokio mokinių elgesio, gauni paprastą atsakymą atgal – nemoki dirbti.
Ketvirtadienį šiuos pasakojimus mokytojai perdavė švietimo, mokslo ir sporto ministrui Gintautui Jakštui.
„Matome, kad mokytojai patiria smurtą. Matome, kad tarp besikreipiančių į Darbo inspekciją jie yra vieni rečiausių. Suprantame, kad įstatymiškai, teisiškai viskas yra sutvarkyta. Mokytojai patiria smurtą, bet nesikreipia dėl to. Tai ką tai reiškia? Jie nesijaučia saugūs“, – svarstė ministras G. Jakštas.
Su tuo sutiko ir Gargždų „Minijos“ progimnazijos mokytoja R. Anužienė. Ji teigė, jog palaikymo ir užnugario mokytas iš mokyklos administracijos dažnai nepatiria.
Nemažas krūvis mokytojams tenka ir iš tėvų.
„Kodėl yra parašytas blogesnis pažymys, kodėl vaikas nebuvo pastebėtas“, – priekaištus vardijo „Sietuvos“ progimnazijos direktorė.
MRU profesorius teigė, jog net pasitaiko atvejų, kai tėvai skambinėja mokytojams ir grasina.
„Trikdydami jų ramybę, tarkime, vėlai vakare“, – sakė jis.
LŠMPS vadovas E. Milešinas pabrėžė, jog jeigu nebus pokyčių švietime, situacija jau dabar yra tragiška, tad ateityje niekas nenorės dirbti mokytojo darbo.
Tiek ministras, tiek profsąjungos pirmininkas sako, kad svarbiausia, jog mokytojai netylėtų ir pagalbos ieškotų. O tyrimo rezultatai padės judėti į priekį.
Visą LNK žinių reportažą žiūrėkite čia:
