Svarbiausi skaičiai
Rytų Europos studijų centro (RESC) vyriausiasis tyrimų programų vadovas Tomas Janeliūnas, bei Anastasiia Thachuk ir Svitlana Kostrykina atliko tyrimą, kuris parodė, kaip Lietuvoje jaučiasi ukrainiečiai.
Ataskaita, kuria RESC pasidalino ir su Delfi, pagrįsta internetinės apklausos, kurioje dalyvavo virš 200 respondentų, ir pusiau struktūruotų interviu su aštuoniais ukrainiečiais, kurie atvyko į Lietuvą po 2022 metų vasario 24 dienos, duomenimis.
Lietuvos Migracijos departamentas nurodo, kad šiuo metu Lietuvoje gyvena daugiau nei 85 tūkst. ukrainiečių. Jie ir sudaro didžiausią užsienio piliečių bendruomenę Lietuvoje.
Šis tyrimas parodė, kad beveik 90 procentų Lietuvoje esančių ukrainiečių planuoja mokytis valstybinę kalba ir daugiau nei pusė jų tai daryti motyvuoja dėkingumas šaliai, kurioje gyvena.
O pagrindinės problemos, su kuriomis ukrainiečiai susiduria Lietuvoje, yra nepakankamas kalbos kursų prieinamumas, ilgos eilės pas gydytojus ir susvetimėjimo bei socialinės rizikos pojūtis.
Priežastys rinktis Lietuvą
Ataskaitoje teigiama, kad, nepaisant to, jog Lietuvą ukrainiečiams pasiekti yra sudėtinga, ji tapo populiaria kryptimi karo pabėgėliams. Atsakymuose, kuriuose buvo leidžiama rinktis kelis variantus, dažniausiai pasirenkama buvo priežastis dėl Lietuvos ilgalaikės paramos Ukrainai nuo 2014 metų. Šią priežastį nurodė daugiau nei 62 procentai respondentų.
Antroji priežastis – ankstesni ryšiai Lietuvoje: atvyko dėl šeimos narių, draugų ar pažįstamų. Šią priežastį rinkosi beveik 38 procentai apklaustųjų.
Trečia populiariausia priežastis – faktas, kad Lietuvoje galima susikalbėti rusų kalba. Šią priežastį pasirinko beveik 36 procentai apklaustųjų.
Pasak ataskaitos rengėjų, nesureikšmindami savo kelio Lietuvoje pradžios, dauguma respondentų ir interviu dalyvių savo patirtį šalyje vertina teigiamai ir reiškia dėkingumą Lietuvai ir jos žmonėms.
Demografiniai duomenys
Dėl įvestos karo padėties Ukrainoje ir ukrainiečių vyrų šaukimo į kariuomenę absoliuti dauguma internetinės apklausos dalyvių buvo moterys – beveik 90 procentų.
Apklausoje taip pat nurodoma, kad dauguma (beveik 75 procentai) į Lietuvą atvyko su vaikais, beveik 28 procentai nurodė tėvus, o 26 procentai – partnerį ar partnerę.
RESC atstovai svarsto, jog galima daryti prielaidą, kad ukrainiečių vyrų nenoras dalyvauti šiame tyrime gali būti susijęs su baime – kai kurie vyrai nenori atsidurti dėmesio centre, bijo užsitraukti Migracijos departamento nemalonę ar net būti deportuoti į Ukrainą tarnauti šalies ginkluotosiose pajėgose.
Beveik 85 procentai respondentų nurodė, kad Lietuvoje gyvena ilgiau nei metus, o per 74 procentus teigė, jog gyvena Vilniuje. 48 procentai apklaustųjų teigė, jog būdami Lietuvoje įgijo leidimą laikinai gyventi. Antrasis pagal dažnumą Lietuvoje apsistojusių ukrainiečių teisinis statusas – humanitarinė viza (25 procentai).
Pagrindinės problemos ir iššūkiai
Tarp opiausių apklausoje minėtų problemų, su kurios susiduria Lietuvoje gyvenantys ukrainiečiai, apklausos dalyviai dažniausiai nurodė medicinos priežiūros prieinamumą (51 procentas), kalbos kursų prieinamumą (beveik 46 procentai) ir pagalbą ieškant darbo, būsto bei finansinės pagalbos (atitinkamai beveik 30 procentų, 14 procentų ir 23 procentai). Šiame klausime taip pat buvo galima rinktis kelis atsakymų variantus.
Absoliučiai daugumai apklaustųjų pagrindinis klausimas buvo nebrangūs būdai mokytis lietuvių kalbos, rašoma tyrimo ataskaitoje.
Klausiant, kodėl norima išmokti lietuvių kalbą, beveik 90 procentų respondentų pažymėjo pagarbą šaliai, kurioje gyvena. Per 35 procentus nurodė, jog be jos mokėjimo nukenčia socialinis gyvenimas, beveik 23 procentai apklaustųjų teigė, jog kitaip sunku gauti valstybinių organizacijų, bankų, parduotuvių ir panašias paslaugas, o dar beveik 21 procentas respondentų sakė, kad dėl kalbos negali rasti darbo.
Dauguma žmonių turi praktinę priežastį išmokti lietuvių kalbos dėl planų likti šalyje ilgą laiką ateityje ir net gauti pilietybę. Didžioji dalis ukrainiečių, atvykusių į Lietuvą po 2022 metų vasario 24 dienos, planuoja likti šalyje visam laikui.
Lietuvoje gyvenantys ukrainiečiai, pasak ataskaitos, pasigenda informacijos apie nemokamus ar nebrangius lietuvių kalbos kursus. Kol vieni teigia, kad sunku rasti kalbos kursus už prieinamą kainą, kiti papildomai pažymi, kad tam sunku rasti laiko.
Kita dažniausiai kartojama problema – sunkumai greitai gauti gydytojo konsultaciją. Ataskaitoje pažymima, kad ši problema daugumai ukrainiečių yra nauja, mat jie buvo įpratę gydytojo konsultaciją gauti per keletą dienų. Privačiose medicinos klinikose Ukrainoje konsultacijos vidutiniškai kainuoja 15-25 eurus. Tokius pinigus dirbantys ukrainiečiai leisdavo sau sumokėti. Tačiau situacija Lietuvos medicinos sektoriuje kitokia.
77 procentai apklaustųjų, klausiami, su kokiomis bėdomis susidūrė Lietuvos sveikatos apsaugos sistemoje, nurodė ilgas eiles, šiame klausime taip pat buvo galima pasirinkti kelis variantus.
Susvetimėjimas ir socialinė adaptacija
Nors visi kalbinti interviu dalyviai nurodė nepatyrę diskriminacijos, buvo pasikartojančių neigiamų patirčių, keliančių susvetimėjimo jausmą.
50 procentų respondentų teigė, jog patyrė neigiamas socialines patirtis, per 19 procentų sakė, kad jiems neleista išsinuomoti būsto, o beveik 9 procentai teigė, jog neleista įsidarbinti.
Kalbėdami apie neigiamas socialines patirtis, kai kurie minėjo neigiamus komentarus viešose erdvėse, tačiau pažymėjo, kad tiesioginių konfrontacijų pasitaiko retai.
Peržvelgus komentarus Lietuvos nacionalinėse medijose, pasak ataskaitos autorių, galima daryti prielaidą, jog lietuviai nevienodai žiūri į moteriškos ir vyriškos lyties pabėgėlius iš Ukrainos. Ataskaitoje pažymima, kad moterys dažnai priimamos svetingiau arba neutraliai, o su vyrais paprastai elgiamasi priešiškiau. Lietuvos socialinių medijų vartotojai paprastai rašo, kad „Ukrainos vyri dabar turi ginti savo šalį“.
Ateities planai ir rekomendacijos
Nors daugeliui ukrainiečių sunku kurti ateities planus, dauguma linkę kurį laiką likti Lietuvoje. Štai apklausos rezultatai rodo, kad 76 procentai apklaustųjų artimiausi metu neplanuoja palikti Lietuvos.
Per 40 procentų respondentų nurodė, kad Lietuvoje liks iki karo pabaigos, panašus kiekis rinkosi atsakymą Lietuvoje likti ilgą laiką – iki kelerių metų.
Ataskaitos autoriai teigia, kad yra akivaizdu, jog Lietuvos pilietybės perspektyva yra patraukli ukrainiečiams. Tad sakoma, kad ukrainiečių bendruomenė Lietuvoje neturėtų būti laikoma laikinu reiškiniu.
Prie rekomendacijų pažymima, kad ukrainiečiai Lietuvoje sudaro motyvuotą, produktyvią bendruomenę, kuri Lietuvai jaučia dėkingumą ir pagarbą. Jų noras ilgalaikėje perspektyvoje likti Lietuvoje ar net siekti pilietybės nurodo, kad jie jau yra mūsų visuomenės dalis, o ne laikini pabėgėliai.
Dėl to, kaip nurodo ataskaitos autoriai, yra būtina kuo greičiau kurti ir plėtoti ilgalaikės integracijos programas bei tikslingą valstybės politiką, jei norime, kad tai būtų sėkmingos integracijos istorija. Jie taip pat pažymi, kad dabartinis ukrainiečių socializacijos lygis yra gana žemas.
Taip pat nurodoma, kad į išreikštą motyvaciją mokytis lietuvių kalbą būtina reaguoti nedelsiant.
