Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 procento.
LSDP šuolis
Pirmąją politinių partijų reitingų lentelės poziciją užima opozicinė LSDP. Dar kovo mėnesį šią partiją būtų pasirinkę 12,9 procento apklaustųjų, o balandžio mėnesio rezultatas pasiekė 17 procentų. Šis prieaugis viršija paklaidos ribas ir siekia 4,1 procento.
Šioje Seimo kadencijoje LSDP tokio aukšto reitingų rezultato dar nebuvo pasiekusi.
Antroje vietoje lieka valdančioji Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD). Kovo mėnesio rezultatas – 11,8 procento respondentų palaikymas, balandžio – 12 procentų.
Toliau – opozicinė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS). Kovo mėnesio apklausos metu šią partiją pasirinko 8,6 procento apklaustųjų, balandžio mėnesio rezultatas – 9,9 procento.
Ketvirtoje pozicijoje – opozicijoje veikianti Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“. Kovo mėnesį šią politinę jėgą būtų pasirinkę 8,2 procento apklaustųjų, balandį – 7,3 procento.
Penktoje reitingų lentelės vietoje – valdančiojoje koalicijoje veikiantis Liberalų sąjūdis. Kovo mėnesį šią politinę jėgą būtų rinkęsi 6,8 procento apklaustųjų, balandžio mėnesį – 7,3 procento.
Šeštoje pozicijoje vieną parlamentarą Seime turinti partija „Laisvė ir teisingumas“. Kovo mėnesio apklausoje šią politinę partiją būtų palaikę 4,4 procento respondentų, balandžio mėnesio rezultatas – 2,8 procento.
Toliau – valdančioji Laisvės partija. Dar kovą šią partiją būtų pasirinkę 4,2 procento apklaustųjų, balandį – 2,8 procento.
Lentelę užbaigia opozicinė Darbo partija. Ją kovo mėnesį būtų pasirinkę 2,2 procento apklaustųjų, balandį – 2 procentai.
Atlikus tyrimą pateikiami rezultatai partijų ir politinių judėjimų, surinkusių daugiau nei 2 proc. respondentų atsakymų.
Mažiau procentų surinkusios partijos ir politiniai judėjimai pateikiami apibendrintai eilutėje „Kita partija“.
Taigi, už kitą partiją kovą balsavę būtų 12,1 procento apklaustųjų, balandį – 11,2 procento.
Kovą nebalsuosiantys sakė 13,1 procento respondentų, balandį šis skaičius išaugo iki 20,3 procentų.
Kovą nežinojo arba į klausimą neatsakė 15,7 procento apklaustųjų, balandį – 7,6 procento.
Kuris tinkamiausias vadovauti Vyriausybei?
Tradiciškai apklausoje buvo klausiama ir apie politiką ar visuomenės veikėją, kuris geriausiai tiktų užimti ministro pirmininko pareigas.
Šioje lentelėje lydere ir toliau išlieka premjerė Ingrida Šimonytė. Kovą ją šiame poste matyti norėjo 12,2 procento apklaustųjų, balandį – 11,9 procento.
Antroje pozicijoje – europarlamentarė ir LSDP lyderė Vilija Blinkevičiūtė. Kovo mėnesį ją, užimančią premjerės pareigas, matyti norėjo 7,4 procento respondentų, balandį – 9,8 procento.
Toliau – opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ partijos vadovas, buvęs premjeras Saulius Skvernelis. Kovą jį vadovaujantį Vyriausybei norėjo matyti 7,8 procento apklaustųjų, balandį – 7,5 procento.
Ketvirtą poziciją užima Liberalų sąjūdžio vadovė, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Kovą ją premjerės poste norėjo matyti 4,3 procento respondentų, balandį – 5,5 procento.
Penktoje lentelės vietoje – Mišrios Seimo narių grupės narys, partijos „Laisvė ir teisingumas“ atstovas Remigijus Žemaitaitis. Jį vadovaujantį Vyriausybei kovą norėjo matyti 4,5 procento apklaustųjų, balandį – 4,6 procento.
Toliau – opozicinės LVŽS partijos pirmininkas Ramūnas Karbauskis. Jį Vyriausybės vadovo kėdėje kovą norėjo matyti 3 procentai apklaustųjų, balandį – 3,6 procento.
Septintoje vietoje – krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Kovo mėnesį jį premjero pozicijoje norėjo matyti 2,8 procento apklaustųjų, balandį – 3,3 procento.
Toliau – opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovas, buvęs premjeras Algirdas Butkevičius. Jį,einantį Vyriausybės vadovo pareigas, kovo mėnesį norėjo matyti 3,3 procento respondentų, balandį – 2,9 procento.
Paskutines dvi lentelės vietas dalijasi eurokomisaras Virginijus Sinkevičius ir opozicinės LVŽS atstovas Aurelijus Veryga. Balandį juos premjero poste norėjo matyti po 2,7 procento respondentų. Kovą V. Sinkevičių premjero kėdėje matyti norėjo 3,2 procento apklaustųjų, o A. Verygą – 2,2 procento.
Vyriausybės vertinimas gerėja
Apklausoje buvo prašoma įvertinti ir dabartinės Vyriausybės veiklą.
Teigiamai ir greičiau teigiamai ministrų kabineto veiklą kovą vertino 29,1 procentas apklaustųjų, balandžio mėnesio rezultatas – 32,3 procento. Šis vertinimo pokytis peržengia paklaidos ribas.
Atitinkamai mažėjo Vyriausybės veiklą vertinančių greičiau neigiamai ir neigiamai. Kovą tokių buvo 65,9 procento, balandį – 62,5 procento. Šis pokytis taip pat peržengia paklaidos ribas.
Nežinančių, kaip vertinti Vyriausybės veiklą, kovą buvo 5 procentai, balandį – 5,2 procento.
LSDP pokyčių priežastis
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) docentas, politologas Mažvydas Jastramskis Delfi sakė turintis atsakymą, kodėl LSDP reitingai dabar pašoko.
„Prieš kelias savaites lyginau tas pirmas apklausas, kurios buvo po savivaldos rinkimų. Tai vienoje jau buvo socialdemokratų šuolis, „Spinter tyrimuose“ – dar ne. Bet dabar jau jis matyti. Tikrai galima pasakyti, kad jis yra, kadangi skirtingos apklausos rodo pakilimą.
Ir paaiškinimas yra būtent geras pasirodymas savivaldos rinkimuose – daugiausia balsų surinkta. Viešojoje erdvėje irgi buvo rodoma, atskleidžia ir faktai, kad jie buvo rinkimų laimėtojai“, – kalbėjo politologas.
Anot M. Jastramskio, Lietuvoje ypač po Seimo rinkimų rinkėjai linksta į laimėtojų pusę. Tai matyti ir iš šios apklausos.
„Ir 2016 metais, kai LVŽS [Seimo rinkimus – aut. past.] laimėjo, jų reitingas šoko į viršų ir gerokai pralenkė tai, kiek jie balsų gavo pačiuose rinkimuose. Aišku, čia savivaldos rinkimai buvo, o reitingai – už ką balsuotų Seimo rinkimuose. Tai tas pokytis mažesnis, bet tai yra laimėtojo efektas. Žmonės mato, kad jie kyla į viršų, todėl ir galvojama, kad irgi balsuos už tuos, kurie turi šansų laimėti“, – sakė M. Jastramskis.
VU TSPMI docentas, politologas M. Jastramskis teigė, jog LSDP, tikėtina, tokioje reitingų padėtyje ir laikysis.
„Kadangi ateityje nenumatyta jokių rinkimų, kuriuose socdemai galėtų pademonstruoti savo kitą įsitvirtinimą, tai nemanau, kad kils toliau. Bet iš kitos pusės, manau, kad yra visos prielaidos tam, jog jie toje pirmoje vietoje galėtų įsitvirtinti ganėtinai ilgam. Nes konservatoriai tiesiog negali [kilti – aut. past.] – jie yra strigę ten, kur yra. Ir jų tikslas yra išlaikyti tai, ką turi“, – kalbėjo jis.
Mykolo Romerio universiteto (MRU) lektorė, politologė Rima Urbonaitė taip pat sutiko, jog LSDP reitingų šuolis galėjo būti lemtas partijai sėkmingų savivaldybių tarybų ir merų rinkimų.
„Tas bendras socdemų, kaip laimėtojų, įvaizdis galėjo pakelti ir bendrus partijos reitingus. Kitaip tariant, žmonės šliejasi prie nugalėtojų. Jeigu bendrai matoma, kad partija kyla aukštyn, tai savaime irgi gali pritraukti šiek tiek daugiau palaikytojų“, – Delfi sakė MRU lektorė, politologė R. Urbonaitė.
Ji teigė, jog porinkiminę euforiją ir galėjo atspindėti šie reitingai.
„Pasižiūrėsime tik po kelių mėnesių, ar ta banga nenuslops, gali ir taip būti. Po kurio laiko galėsime įvertinti, kiek tai buvo laikinas efektas įvykusių rinkimų rezultatų – tokią prielaidą darau, o kiek tai yra tvarus pokytis“, – kalbėjo politologė.
MRU politologė R. Urbonaitė sutiko, jog socdemai turi priežasčių džiaugtis, tačiau tai reikėtų daryti itin santūriai.
„Tai gali būti ir euforijos tęsinys po gerai jiems pasibaigusių savivaldos rinkimų, kur žmonės juos pamatė kaip nugalėtojus. Ir tai galėjo šiek tiek surezonuoti kalbant apie reitingus“, – svarstė R. Urbonaitė.
Politologė taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad LSDP partijos lyderės, europarlamentarės V. Blinkevičiūtės reitingas neišaugo tiek, kiek pačios partijos.
„Man tai ir leidžia daryti prielaidą, jog tai savivaldos rinkimų atgarsiai. Bet pačiai V. Blinkevičiūtei tai irgi tam tikras signalas – augantys partijos reitingai jau nebeaugina jos pačios reitingo. Kažkada ji juk išaugino partijos reitingus.
Bet dabar ji jau yra sustojusi. Ir panašu, kad ji savo potencialą išnaudojusi. Dar klausimas, ar nėra pasiekusi tam tikrų lubų“, – įžvalgomis dalijosi MRU lektorė, politologė R. Urbonaitė.
Opozicinių jėgų kova
„Spinter tyrimų“ vadovas, sociologas Ignas Zokas Delfi pabrėžė, jog socialdemokratai aiškiai įsitvirtina kaip lyderiaujanti kairiojo flango politinė jėga.
„Tačiau panašu, kad ir valstiečiai po ankstesnio „nukraujavimo“ sugeba prisikelti, ir gal mažesniu mastu, bet išlaiko savo rinkėją“, – teigė jis.
Opozicinė LVŽS paskutiniais mėnesiais taip pat demonstruoja jiems pozityvius reitingų ženklus.
MRU politologė R. Urbonaitė teigė, jog LVŽS situacija stabiliai gerėjo. O prie gerų reitingų, anot jos, prisidėjo ir opozicijoje taip pat veikiančios Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ partijos pirmininkas S. Skvernelis.
„Jeigu aš šiandien paklausčiau, „apie ką“ yra S. Skvernelio vadovaujama partija, kas galėtų atsakyti? Mes nežinome už ką ji, apie ką ji, su kuo ji. Ji kol kas – lyg tuščias indas.
O R. Karbauskis ir LVŽS turi labai aiškias pozicijas: vertybiškai ten viskas aiškiai sudėliota. Gali tau patikti, gali nepatikti, bet ten gana aišku“, – tikino MRU politologė R. Urbonaitė.
Delfi pašnekovė politologė R. Urbonaitė svarstė, jog LVŽS daliai rinkėjų yra tiesiog aiškesni.
„Tuo labiau kad reikia pripažinti, jog R. Karbauskis ir valstiečiai labiau paflirtavo su ta protestuojančia visuomenės dalimi, tą jie irgi sėkmingai išnaudojo. Ir tikrai sėkmingiau nei S. Skvernelis. Netgi sakyčiau, kad LVŽS turbūt mato kaip einančius prieš sistemą, kai net pats R. Karbauskis nėra Seime, jis sau atsirišęs rankas. Ir jis tą protesto potencialą išnaudoja.
O S. Skvernelis kartais pasirodo labai neblogai, bet epizodiškai. Ir, matyt, rinkėjai iki galo nesupranta „apie ką“ yra ta partija. Jai dar labai sunku su tapatybe“, – svarstė politologė.
Ji pabrėžė, jog drastiško Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ reitingų kritimo nematyti, bet stabiliais jų konkurentais tampa valstiečiai.
„Ir, matyt, jie atranda tam tikrą nišą, kurios kitos partijos turbūt nelabai sugeba užimti“, – kalbėjo politologė R. Urbonaitė.
VU TSPMI docentas, politologas M. Jastramskis tikino, jog jau kelis mėnesius stabilus LVŽS reitingas taip pat gali būti dalinai aiškinamas savivaldos rinkimų rezultatais.
„Nors Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ ir LVŽS rezultatai savivaldos rinkimuose buvo gana panašūs, keli valstiečių laimėjimai antrame ture padeda išsilaikyti kaip konkurencingai partijai bendrai. Jie pasiekė tam tikrų rezultatų“, – kalbėjo politologas M. Jastramskis.
Jis dėmesį atkreipė ir į dar vieną aspektą – jeigu R. Karbauskio ir S. Skvernelio politinės skyrybos nebūtų įvykusios, LVŽS dabar galėtų konkuruoti su reitingų lydere LSDP.
„Kai pagalvoji, kad Lietuvoje kiekvieno ryškesnio politiko noras yra turėti savo partiją ir duoda tokį rezultatą – nei vieni“, – Delfi sakė M. Jastramskis.
Ar yra vietos naujiems?
MRU lektorė, politologė R. Urbonaitė, žvelgdama į politinių partijų reitingus, tikino, jog visos jėgos atrodo gana silpnai.
„Ir mūsų partinė sistema, panašu, kraujuoja, ir labai rimtai“, – sakė ji.
Delfi primena, jog naujausioje apklausoje stipriai keitėsi nebalsuojančių ir nežinančių respondentų skaičius. Ir nors tendencijas čia brėžti bus galima tik po kurio laiko, anot MRU lektorės, politologės R. Urbonaitės, galime kelti klausimą – kiek vietos yra naujai politinei jėgai.
„Kadangi partijos stipriai neaugina savo potencialo, atsiranda, matyt, potencialas naujokams. Nežinau, kokio jis šiuo metu dydžio, argumentuotų išvadų dabar negaliu daryti. Bet reitingai leidžia kelti potencialą būtent naujokams. Kad jo kažkiek yra, – manau, taip. Klausimas – kas yra tie naujokai ir kada jie gali pasirodyti horizonte“, – teigė MRU lektorė R. Urbonaitė.
VU TSPMI docentas, politologas M. Jastramskis, žvelgdamas į politinių partijų reitingų lentelės paskutinėje vietoje likusias jėgas, teigė, jog ne visas reikia laidoti.
„Darbo partijos perspektyvų jokių nematyčiau. Bet dėl Laisvės partijos – tai nėra ta partija, kuri turi labai didelį populiarumą. Bet vis tiek jos rinkėjas labai aiškiai apibrėžtas. <…> Užtenka kelis procentus žmonių mobilizuoti, kad į Seimą patektum. Laisvės ir Darbo partijų nelyginčiau dėl to, kad Laisvės partija turi ganėtinai apibrėžtą ideologiją ir rinkėją.
Aišku, kad nė vienai partijai surinkti 2–3 procentus reitingų lentelėje nėra smagu. Jeigu ne panika, tai daug raudonų lempučių turi užsidegti. Bet nemanau, kad tai reiškia, jog jie tikrai nepateks į Seimą. Tai yra partija, kuriai gali užtekti labai nedaug“, – Delfi sakė M. Jastramskis.
Nors gerėja, tačiau proporcijos nesikeičia
VU TSPMI docentas, politologas M. Jastramskis teigė, jog Vyriausybės veiklos vertinimo svyravimas yra eilinis. Tačiau net ir pagerėjęs vertinimas situacijos nekeičia – dvigubai daugiau žmonių ministrų kabineto veiklą vertina neigiamai.
„Tos žirklės didelės. Mes matome jau daug mėnesių iš eilės, kai truputį kyla, truputį leidžiasi. Čia tiesiog atsitiktiniai dalykai. Bet tai vis tiek esmės nekeičia – dvigubai daugiau vertina neigiamai. Tai, kad pasikeis keliais procentais, bendros proporcijos nekeičia. Čia nei geros, nei blogos naujienos – tęsiasi ta pati situacija“, – kalbėjo politologas M. Jastramskis.
O MRU politologė R. Urbonaitė dar pridūrė, jog personaliniai reitingai negali nudžiuginti nė vieno politiko.
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ 2023 metų balandžio 18–27 dienomis, naujienų portalo Delfi užsakymu, atliko visuomenės nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų.
Taikytas kombinuotas apklausos metodas: 50 proc. telefoninės apklausos būdu, 50 proc. internetu. Apklausą telefonu atlieka profesionalus apklausėjas. Jis veda pokalbį su respondentu pagal parengtus klausimus, atsakymus fiksuoja klausimyne. Jei apklausa vykdoma internetu, respondentui nusiunčiama nuoroda, – respondentas užpildo savarankiškai jam (jai) patogiu metu. Nuoroda yra unikali, t. y. klausimyno negalima užpildyti kelis kartus.
Tyrimo metu buvo apklausta 1014 respondentų. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas pagal lytį, amžių ir gyvenamąją vietą yra proporcingas gyventojų pasiskirstymui Lietuvoje.
