Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 procento.
Lyderiai – tie patys
Politinių partijų reitingų lentelėje ir toliau pirmauja valdančioji Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai (TS–LKD). Parama šiai politinei jėgai per mėnesį nuo praėjusios apklausos menko paklaidos ribose. Rugpjūčio mėnesį už šią partiją balsavę būtų 12,5 procento apklaustųjų, rugsėjo mėnesį – 12 procentų.
Toliau rikiuojasi opozicijoje dirbanti Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP). Parama šiai politinei partijai nuo praėjusio mėnesio apklausos augo. Štai rugpjūčio mėnesį už šią partiją balsavę būtų 8,3 procento apklaustųjų, rugsėjo mėnesį jau 11,3 procento. Paklaidos ribų neperžengiantis augimas – 3 procentai.
Trečioje pozicijoje – opozicijoje veikianti Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“. Jos rezultatas menko tiek, kiek augo parama LSDP. Rugpjūčio mėnesį šią partiją rinkęsi būtų 9,5 procento apklaustųjų, o rugsėjį jau 6,5 procento.
Toliau lentelėje – opozicinė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS). Už ją rugpjūčio mėnesį balsavę būtų 7,1 procento respondentų, rugsėjį – 6,5 procento.
Penktoje politinių partijų reitingų lentelės pozicijoje – valdančioji Liberalų sąjūdžio partija. Parama šiai politinei jėgai nuo paskutinio mėnesio praktiškai nesikeitė. Rugpjūčio mėnesį šią partiją rinkosi 6,4 procento apklaustųjų, rugsėjo – 6,2 procento,
Toliau – atstovą Seimo opozicijoje turinti partija „Laisvė ir teisingumas“. Jos rėmėjų skaičius nuo praėjusio mėnesio apklausos augo paklaidos ribose. Štai rugpjūtį šią partiją būtų pasirinkę 4,2 procento apklaustųjų, rugsėjį – 4,8 procento.
Septintoje lentelės pozicijoje – valdančioji Laisvės partija. Parama šiai politinei jėgai menko paklaidos ribose. Praėjusioje apklausoje, rugpjūčio mėnesį, už ją balsą atidavę būtų 5,1 procento apklaustųjų, rugsėjį šis rezultatas sumenko iki 3,9 procento.
Lentelę užbaigia opozicinė Darbo partija. Už ją rugpjūčio mėnesį balsavę būtų 2,4 procento apklaustųjų, rugsėjį – 3,7 procento.
9,3 procento apklaustųjų teigė, jog rinktųsi kitą partiją, nebalsuotų 16,8 procento, o nežinojo arba į klausimą neatsakė 19 procentų.
Tyrimo rezultatuose pateikiami rezultatai partijų ir politinių judėjimų, surinkusių daugiau nei 2 proc. respondentų atsakymų. Mažiau procentų surinkusios partijos ir politiniai judėjimai pateikiami apibendrintai eilutėje „Kita partija“.
Kas geriausiai užimtų premjero pareigas?
Apklausoje taip pat tradiciškai buvo klausiama ir kuris politikas ar visuomenės veikėjas geriausiai tiktų užimti premjero pareigas.
Šioje lentelėje ir toliau pirmauja Vyriausybės vadovė Ingrida Šimonytė. Norinčių ją matyti premjerės kėdėje mažėjo paklaidos ribose. Štai rugpjūčio mėnesį tokių buvo 13,2 procento, rugsėjį – 12,5 procento.
Rezultatą paklaidos ribose gerino antroje vietoje likusi LSDP vadovė Vilija Blinkevičiūtė. Ją Vyriausybės vadovės kėdėje rugpjūčio mėnesį matyti norėjo 6,2 procento apklaustųjų, rugsėjį – jau 8,6 procento.
Trečioje vietoje – Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ vadovas Saulius Skvernelis. Jį, vadovaujantį ministrų kabinetui, rugpjūčio mėnesį matyti norėjo 10 procentų apklaustųjų, rugsėjį jų sumenko iki 7,6 procento.
Ketvirtoje lentelės vietoje – eurokomisaras Virginijus Sinkevičius. Rugpjūtį jį premjero pozicijoje matyti norėjo 3,9 procento respondentų, rugsėjį – 4,1 procento.
Toliau rikiuojasi LVŽS atstovas Aurelijus Veryga. Vyriausybės vadovo kėdėje jį rugpjūčio mėnesį matyti norėjo 2,2 procento apklaustųjų, rugsėjį – 3,5 procento.
Šeštą ir septintą pozicijas dalijasi Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovas, buvęs premjeras Algirdas Butkevičius ir per apkaltą nušalintas prezidentas Rolandas Paksas. Rugpjūtį A. Butkevičių premjero kėdėje vėl matyti norėjo 1,4 procento apklaustųjų, R. Paksą – 1,7 procento. Abu politikus rugsėjo mėnesį vadovaujančius Vyriausybei matyti norėjo po 2,4 procento respondentų.
Aštuntoje lentelės vietoje – LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis. Jį, vadovaujantį Vyriausybei, rugpjūčio apklausoje matyti norėjo 3,6 procento, rugsėjį – 2,3 procento apklaustųjų.
Devintoje vietoje – Seimo pirmininkė, Liberalų sąjūdžio vadovė Viktorija Čmilytė–Nielsen. Norinčių ją matyti vadovaujančią Vyriausybei nuo praėjusios apklausos mažėjo paklaidos ribose. Štai rugpjūčio mėnesį ją šioje pozicijoje matyti norėjo 4,3 procento apklaustųjų, rugsėjį – 2,2 procento.
Lentelę užbaigia krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Jį premjero kėdėje rugpjūtį matyti norėjo 2,2 procento apklaustųjų, rugsėjį – 2,1 procento.
Didžiausias neigiamų vertinimų rezultatas
Didžiausi šios apklausos pasikeitimai – Vyriausybės veiklos vertinimo lentelėje. Rugsėjo mėnesį buvo pasiektas rekordiškai žemas Vyriausybės veiklą teigiamai vertinančių apklaustųjų skaičius ir pasiektas didžiausias neigiamai vertinančių rodiklis.
Teigiamai ir greičiau teigiamai Vyriausybės veiklą rugpjūčio mėnesį vertino 28,8 procento apklaustųjų, rugsėjo mėnesio apklausoje šis skaičius siekia jau tik 23,9 procentus. Fiksuojamas paklaidos ribas peržengiantis 4,9 procento kritimas.
Greičiau neigiamai ir neigiamai ministrų kabineto veiklą rugpjūčio mėnesį vertino 64,2 procento respondentų, rugsėjį – 68,8 procento. Neigiamai vertinančių prieaugis taip pat peržengia paklaidos ribas – tokių padaugėjo 4,6 procento.
Nežinančių, kaip vertinti Vyriausybės veiklą rugpjūtį buvo 7 procentai, o rugsėjį – 7,3 procento.
Neigiamas Vyriausybės rekordas
Mykolo Romerio universiteto (MRU) Viešojo valdymo fakulteto Politikos instituto lektorė, politologė Rima Urbonaitė tikino, jog valdančiųjų partijų reitingai šioje apklausoje laikosi gana stabiliai. Tai, anot politologės R. Urbonaitės, lemia ištikimi rinkėjai. Tačiau jų nedaugės.
„Priešingai nei opozicinės partijos, konservatoriai rodo tam tikrą stabilumą. Ir aš drįsčiau sakyti, kad tai yra lojalių ir ištikimų rinkėjų faktorius. Kuris tiesiog tą partiją palaiko, jie nenusisuka. O iš kur paimti naujų? Tikrai nėra. Nėra jokių prielaidų, kad gali atsirasti naujų. Matyt, kad liko tik ištikimiausi. (…) O kaip gali tie reitingai kilti, jeigu mes matome nesibaigiančias krizes“, – tikino ji.
O kalbėdama apie Vyriausybės veiklos vertinimą, MRU lektorė, politologė R. Urbonaitė pripažino, jog užfiksuotos žemumos. Ir tokią tendenciją pakeisti – šansų labai mažai.
„Turbūt tai yra rekordas, jeigu žiūrime pagal skaitines išraiškas. Nors labai panašiai situacija atrodė ir šių metų sausio, vasario mėnesiais. (…) Vyriausybei dabar sukrapštyti iš kažkur tą reitingo kilimą yra neįmanoma. Nes bendros tendencijos ir nuotaikos visuomenėje yra blogos.
Ir kitos darytos apklausos rodo, kad 9 iš 10 blogai vertina bendrą situaciją, link kur sukasi reikalai. Tai jeigu žmonės blogai vertina situaciją valstybėje, su pesimizmu žiūri į artimiausią ateitį, reitingai negali atrodyti gerai“, – įžvalgomis su Delfi dalijosi politologė R. Urbonaitė.
Pašnekovė teigė, jog nepaisant gana dosnaus kitų metų biudžeto, gyvenimo pagerėjimo žmonės nepajus.
„O įtikinti save, kad tau dar yra pakankamai gerai, nes pažiūrėk, kas vyksta Ukrainoje... Na, daliai žmonių tiesiog gal net neateis tai į galvą. O kitas dalykas, kai tai yra per atstumą, sunku save pozicionuoti ir dienos klausimas – kiek sumokėsi už pieną, sūrį, kokia bulvių kaina. Tie buitiniai dalykai, arčiausiai esantys dalykai viską užgožia.
Ji prognozavo, jog greitu metu turėtų būti pasiektas teigiamo Vyriausybės vertinimo „dugnas“.
„Nemanau, kad dar gali dramatiškai kristi, nes situacija jau ir taip pakankamai bloga. Bet gerėti irgi ne, artimiausiu metu tai tikrai neturėtų įvykti“, – sakė politologė R. Urbonaitė.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) docentas, politologas Mažvydas Jastramskis teigė, jog ryškiausiai Vyriausybės veiklos vertinimą lemia ekonominė logika.
„Žmonės žiūri į viską paprastai – tos energetikos kainos, Vyriausybės komunikacija, pasiūlymai irgi nėra visiškai vienareikšmiškai vertinami. Aš su tuo ir siečiau. Dar yra nemaža baimė ir dėl šaltojo periodo. Visiškai aišku, kad jeigu mes žiūrime į atstumą tarp teigiamų ir neigiamų vertinimų – niekada atstumas toks didelis nebuvo“, – teigė VU TSPMI politologas M. Jastramskis.
Jis, kalbėdamas apie Vyriausybės ir premjerės I. Šimonytės reitingą, pabrėžė, jog asmenims visada yra lengviau išlaikyti palankesnį rezultatą.
„Vyriausybė visų pirmą yra neapibrėžta. Ir jos yra lengviau nemėgti. Vis tiek suvokiame, kad nėra taip, kad politikos nesekantys žmonės nieko nesupranta. Juk matoma, kad Vyriausybėje yra įvairių ministrų. Daug kas, kas bent kažkiek domisi politika, supranta, kad I. Šimonytė nevaldo visko Vyriausybėje“, – situaciją komentavo VU TSPMI politologas M. Jastramskis.
Skvernelio partijos problemos
„Spinter tyrimai“ vadovas, sociologas Ignas Zokas Delfi teigė, jog sudėtingu metu pokyčiai neaplenkia opozicinių jėgų.
„Įdomu, kad gyvenant šį sudėtingą periodą rinkėjų simpatijų pokyčiai neaplenkia ir opozicijoje esančių jėgų – per mėnesį silpo Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ pozicijos ir stiprėjo socialdemokratai. Analogiškos tendencijos matomos ir potencialių premjerų vertinimuose – antroje vietoje jau socdemų lyderė V. Blinkevičiūtė, o ilgalaikis numeris du S. Skvernelis leidžiasi į trečią poziciją“, – sakė sociologas I. Zokas.
MRU politologė R. Urbonaitė, kalbėdama apie Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ paklaidos ribose smukusius reitingus, dėmesį atkreipė į ankstesnes apklausas.
Štai birželį ir liepą ši politinė jėga turėjo 11,6 ir 11,2 procento apklaustųjų palaikymą. Primename, kad rugsėjo mėnesio apklausoje šis rezultatas kone dvigubai mažesnis – 6,5 procento.
„Čia jau yra įdomu. (…) Ši partija yra svyruojanti ir tikrai neturi pakankamo stabilumo. Nes Tėvynės sąjunga atrodo labai stabiliai. Bet yra visai kita situacija, jeigu mes žiūrime į „Vardan Lietuvos“. Tai pirmas dalykas – nestabilumas, kurį mes stebime. Jie gana vingiuoja. O tai reiškia tam tikrą lakumą“, – kalbėjo MRU lektorė, politologė R. Urbonaitė.
R. Urbonaitės nuomone, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ kritimą lemia kelios priežasčių.
„LSDP, pavyzdžiui, irgi maždaug ties ta pačia riba sukasi. (…) Aišku, tai nereiškia, kad partija negali pakilti, tai nėra netikėta, nes vis banguoja. Bet kadangi jau mes matome ir kituose reitinguose kritimą, tai drįsčiau teigti, kad tai jau yra tendencija. Mano požiūriu yra keletas faktorių. Pirmas dalykas – mes mažai matome S. Skvernelį.
Galbūt jam taip neatrodo, bet bendrame fone jo nematyti. Nors nematyti ir V. Blinkevičiūtės. Bet S. Skvernelio partijos frakcija Seime ir komanda atrodo kiek išblėsusi“, – vieną iš priežasčių Delfi įvardijo politologė R. Urbonaitė.
Kita priežastis – nenuoseklumas viešuose pasisakymuose ir Vyriausybės kritikoje.
„Kad ir partijos kolegos nepasakyčiau, kad labai stipriai padėtų. Nebeaišku tikrai pati (partijos, aut. p.) kryptis. Į kurią pusę jie suks? Čia atsirado lakumas, netvarumas. Nes LSDP tarsi yra seniai pažįstami kaimynai, gal tada ir pasitikėjimo daugiau. S. Skvernelis, aišku, irgi nėra naujokas. Bet kažkoks yra išsiblaškymas“, – kalbėjo MRU politologė R. Urbonaitė.
Ji taip pat atkreipė dėmesį ir į krentantį paties S. Skvernelio reitingą tinkamiausių kandidatų, užimti ministro pirmininko pareigas, lentelėje.
„Mes juk kažkada turėjome daugiau – birželį, liepą buvo apie 12,5 procento rėmėjų. Drįsčiau sakyti, kad S. Skvernelio reitingas su partijos reitingu šiek tiek čiuožia žemyn. Kur yra problema? Kad S. Skvernelio dabar turimas reitingas, kaip ir partijos, tokio žemo reitingo dar niekada neturėjo“, – teigė politologė R. Urbonaitė.
MRU lektorė dar pridūrė, jog situaciją kiek gelbėja faktas, kad tinkamiausių kandidatų į ministro pirmininko pareigas sąraše yra ir eurokomisaras V. Sinkevičius.
„Tai reiškia, kad bet kokiu atveju partija turi du žmones, kurie atsiduria šioje lentelėje. Tai yra pliusas“, – pabrėžė politologė R. Urbonaitė.
Ji šią Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ padėtį apibūdino taip: „tai dar ne gaisras, bet reitingų rusenimas žemyn“.
VU TSPMI politologas M. Jastramskis dar pridūrė, jog rinkėjai gal net nemato aiškaus skirtumo tarp LSDP ir Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“.
„Tai, ką mes matome, manau, kad mes matysime tai ir ateityje – tokius svyravimus tarp tų, kol kas, pagrindinių opozicijos partijų. Manyčiau, kad daugeliui žmonių nėra kažkokio labai esminio skirtumo. Čia gali būti elementariai simpatijos V. Blinkevičiūtės ir S. Skvernelio“, – svarstė politologas.
M. Jastramskis kalbėjo, jog šių metų pradžioje susikūrusi Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ startavo gana ryškiai.
„Tai nauja partija, apie juos buvo nemažai naujienų. Ir tas sąlyginis partijos naujumas dabar sumažėjo. Aišku, nėra taip, kad S. Skvernelis labai aktyviai reikštųsi. Dar reikėtų pastebėti ir tai, kad Vyriausybės populiarumas pastaraisiais mėnesiais mažėja.
Bet iš kitos pusės – opozicija, kad ir S. Skvernelis, kuris matomas kaip bene viena ryškiausių opozicijos figūrų, nepasiūlo nieko alternatyvaus. Man kyla klausimas – ar nėra taip, kad ši partija nėra suvokiama kaip tikra opozicija šiai Vyriausybei“, – Delfi kalbėjo politologas M. Jastramskis.
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ 2022 metų rugsėjo 20 – 30 dienomis, naujienų portalo Delfi užsakymu, atliko visuomenės nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų.
Taikytas kombinuotas apklausos metodas: 50 proc. telefoninės apklausos būdu, 50 proc. internetu. Telefoninio interviu atveju apklausą atlieka profesionalus apklausėjas. Jis veda pokalbį su respondentu pagal parengtus klausimus, atsakymus fiksuodamas klausimyne. Internetinėje apklausoje respondentui siunčiama nuoroda į apklausą, kurią respondentas užpildo savarankiškai jam/jai patogiu metu. Nuoroda yra unikali t.y. klausimyno negalima užpildyti kelis kartus.
Tyrimo metu buvo apklausta 1010 respondentų. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas pagal lytį, amžių ir gyvenamąją vietą yra proporcingas gyventojų pasiskirstymui Lietuvoje.
Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 procento.
