Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 procento.
Pirmąją poziciją išlaiko LSDP
Politinių partijų reitingų lentelėje toliau pirmą poziciją išlaiko opozicinė Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP). Parama nuo gegužės šiai politinei jėgai mažėjo neperžengdama paklaidos ribų. Štai gegužės mėnesį už ją būtų balsavę 14,5 procento respondentų, birželį – 12,6 procento.
Antroje pozicijoje – valdančioji Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD). Gegužės mėnesį balsą šiai partijai būtų atidavę 9,2 procento apklaustųjų, birželio mėnesio rezultatas – 8,8 procento. Tokio žemo rezultato TS-LKD šią kadenciją nebuvo pasiekusi.
Toliau – valdančiojoje koalicijoje veikiantis Liberalų sąjūdis. Už šią politinę jėgą balsą gegužę būtų atidavę 6,8 procento respondentų, birželio mėnesio rezultatas – 7,9 procento.
Ketvirtoje pozicijoje – opozicijoje veikianti Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“. Štai gegužę už ją būtų balsavę 6,6 procento apklaustųjų, birželį – 7,8 procento.
Toliau – opozicinė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS). Parama šiai politinei jėgai nuo gegužės mažėjo neperžengdama paklaidos ribų. Gegužę šiai partijai balsą būtų atidavę 8,8 procento respondentų, birželį – 6,7 procento.
Valdančiojoje koalicijoje veikianti Laisvės partija užima šeštą poziciją. Gegužę už ją balsavę būtų 3,9 procento apklaustųjų, birželį – 4,8 procento.
Tada – partija „Laisvė ir teisingumas“. Gegužės mėnesį balsą jai būtų atidavę 3,6 procento respondentų, birželį – 4 procentai.
Opozicinė Darbo partija užima aštuntą politinių partijų reitingų lentelės vietą. Praėjusios apklausos metu, gegužės mėnesį, už ją būtų balsavę 3,8 procentai apklaustųjų, birželio mėnesio rezultatas – 2,8 procento.
Paskutinėje lentelės vietoje – Mišrioje Seimo narių grupėje atstovų turinti Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS). Gegužę už šią partiją būtų balsavę 2,4 procento apklaustųjų, birželį – 2,2 procento.
Atlikus tyrimą pateikiami rezultatai partijų ir politinių judėjimų, surinkusių daugiau nei 2 proc. respondentų atsakymų.
Mažiau procentų surinkusios partijos ir politiniai judėjimai pateikiami apibendrintai eilutėje „Kita partija“. Už kitą partiją gegužę būtų balsavę 10,3 procento apklaustųjų, birželį – 10,8 procento.
Nebalsuojančių nuo praėjusios apklausos sumažėjo peržengiant paklaidos ribas. Gegužę tokių buvo 17 procentų, birželį – 11,9 procento.
O nežinojo arba į klausimą gegužę neatsakė 13,1 procento apklaustųjų, birželį – 19,7 procento. Šis pokytis taip pat peržengia paklaidos ribas.
Tinkamiausių kandidatų į premjerus paieškos
Tradiciškai apklausoje buvo prašoma įvardinti politiką ar visuomenės veikėją, kuris geriausiai tiktų užimti ministro pirmininko pareigas.
Šioje lentelėje ir toliau pirmauja dabartinė Vyriausybės vadovė I. Šimonytė. Ją, užimančią šias pareigas, gegužę norėjo matyti 8,9 procento apklaustųjų, birželio mėnesį – 9,6 procento.
Toliau – LSDP pirmininkė, europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė. Ją premjerės kėdėje gegužę matyti norėjo 8,8 procentai respondentų, birželio mėnesio rezultatas – 7 procentai.
Opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis užima trečią šios lentelės poziciją. Jį, vadovaujantį Vyriausybei, gegužę norėjo matyti 6,9 procento apklaustųjų, birželį – 6,2 procento.
Ketvirtoje vietoje – Mišrioje Seimo narių grupėje veikiantis parlamentaras Remigijus Žemaitaitis. Jį premjero poste gegužę matyti norėjo 3,5 procento, birželį – 5,7 procento respondentų.
Opozicinės LVŽS atstovas Aurelijus Veryga užima penktą šios lentelės poziciją. Jį premjero poste gegužę matyti norėjo 2,9 procento apklaustųjų, birželį – 3,8 procento.
Šeštą lentelės vietą užima krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Jį, vadovaujantį Vyriausybei, gegužę matyti norėjo 2,7 procento respondentų, birželį – 3,1 procento.
Septintą, aštuntą ir devintą lentelės vietas dalijasi Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, „Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis ir eurokomisaras Virginijus Sinkevičius. Visus juos, vadovaujančius Vyriausybei, birželio mėnesį matyti norėjo po 2,6 procentus respondentų.
Seimo pirmininkės V. Čmilytės-Nielsen rezultatas gegužę buvo 3,9 procento, R. Masiulio – 1,2 procento, o V. Sinkevičiaus – 3,2 procento.
Lentelę užbaigia opozicinės LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis. Jį premjero poste gegužę matyti norėjo 2,9 procento apklaustųjų, birželį – 2,2 procento.
Vyriausybės vertinimas gerėjo
Apklausoje taip pat buvo prašoma pasakyti, kaip vertinama dabartinės Vyriausybės veikla.
Teigiamai ir greičiau teigiamai Vyriausybės veiklą gegužę vertino 23,4 procento apklaustųjų, birželio mėnesio rezultatas – 28,9 procento. Taigi, teigiamų vertinimų augimas peržengia paklaidos ribas ir siekia 5,5 procento.
Atitinkamai mažėjo greičiau neigiamai ir neigiamai vertinančių dabartinio ministrų kabineto veiklą. Gegužę taip Vyriausybę vertino 69,8 procento respondentų, o birželį – 63,9 procento. Pokytis – 5,9 procento.
Nežinančių, kaip vertinti Vyriausybės veiklą, gegužę buvo 6,8 procento apklaustųjų, birželį – 7,2 procento.
Signalai kelioms politinėms jėgoms
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) docentas, politologas Ignas Kalpokas Delfi teigė, kad, nors opozicinė LSDP išlaiko pirmąją reitingų lentelės poziciją, tačiau optimizmo jie neturėtų turėti daug.
„Taip, aišku, yra smukimas neperžengiant paklaidos ribų, bet vis tiek tai signalas, jog medaus mėnuo po savivaldos rinkimų baigėsi. Jie dar turi prikaupę rezervų prieš kitas partijas, bet reikia pradėti žiūrėti, kaip gaivinti tą savo traukinį, nes vien iš inercijos jis nevažiuos“, – pabrėžė I. Kalpokas.
Delfi pašnekovas atkreipė dėmesį, jog Liberalų sąjūdis išlieka viena iš stabiliausių partijų. Kitų smukimą neperžengiant paklaidos ribų lėmė birželio viduryje dar virę skandalai, kalbėjo I. Kalpokas.
„Tiek LSDP, tiek TS-LKD, tiek ir LVŽS matome šiokį tokį pasmukimą. Čia turbūt galima asocijuoti su tuo, kad birželio viduryje mes vis dar buvome „čekučių“ ir savivaldos išlaidų ekspertai. Šitas dalykas, manau, buvo bent dalies rinkėjų galvose.
LVŽS visai nemažai kliuvo pirmoje „Skaidrinam“ etapo pabaigoje. Tai galėjo atsiliepti mažiau optimistiškiems jų reitingams, bet apie rimtesnį smukimą kalbėti negalime, nes niekas paklaidos ribų neperžengia“, – kalbėjo VDU docentas.
I. Kalpokas sutiko, jog nė vienos partijos naujausi reitingai neturėtų džiuginti.
„Mes turime tik vieną partiją, kuri gali džiaugtis dviženkliu reitingu. Tai rodo, kad politinės partijos yra silpnos“, – įžvalgomis dalijosi jis.
Komentuodamas valdančiosios TS-LKD reitingus, I. Kalpokas svarstė, jog dabar šią partiją palaiko itin užgrūdinti rinkėjai.
Vilniaus politikos analizės instituto asocijuotasis analitikas Matas Baltrukevičius kalbėjo, jog politinių partijų lentelėje aiškiai matyti du blokai.
„Viršuje matome du blokus, bet jie netoli vienas nuo kito. Taip, socialdemokratai lyderiai, bet jie nėra atsiplėšę itin ryškiai. Ir skandalas jiems netapo galimybe atsispirti į priekį, nes visuomenėje buvo dvi ryškios linijos – Vyriausybės linija ryškesnė ir ryški LSDP atstovo Mindaugo Sinkevičiaus linija.
Jis buvo linksniuojamas kaip kandidatas į premjerus, tai sutapo su Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidento rinkimais. Ta jo istorija gavo papildomo dėmesio. Ir, jeigu žiūrime į kelių mėnesių LSDP reitingą, tai matome, kad kritimas jau perkopia paklaidos ribas ir yra ryškesnis nei TS-LKD bei LVŽS. Pastarųjų kritimą per kelis mėnesius irgi matome“, – kalbėjo analitikas.
M. Baltrukevičius, žvelgdamas į paramą TS-LKD per kelis mėnesius, konstatavo, kad „čekių“ skandalas populiarumui turėjo neigiamos įtakos.
„Sakyčiau, kad ne toks blogas dabartinis reitingas, nors jis senokai buvo taip žemai kaip du pastaruosius mėnesius, bet faktas tas, kad Tėvynės sąjungos svorio kategorija dabar panaši kaip LVŽS, Demokratų sąjungos ir net Liberalų sąjūdžio. O jų ambicijos tikrai didesnės. <...>.
Tai rimtas perspėjimo signalas, nors iki rinkimų dar liko daug laiko. Situacija dabar nėra gera, reikia kažką su tuo daryti“, – pabrėžė Delfi pašnekovas M. Baltrukevičius.
Aiški noro pasitraukti išdava
Nors Vyriausybės veiklos vertinimas pagerėjo, tačiau tai neatspindi premjerės I. Šimonytės vertinimas. VDU docentas, politologas I. Kalpokas, komentuodamas šiuos skaičius, teigė, jog bendrai politinėje arenoje žmonės nemato aiškaus lyderio.
Visi tinkamiausi kandidatai į premjerus turi vienaženklį palaikymo procentą. Tai, anot pašnekovo I. Kalpoko, keisis.
„Žmonės bent kol kas nemato realių lyderių, galinčių užimti ministro pirmininko pozicijas. Greičiausiai, kuomet rinkiminė kampanija į Seimą įsibėgės ir mes matysime konkrečias asmenybes, kurios bus pateiktos kaip sąrašų lyderiai ir partijų kandidatai į ministrus pirmininkus, pasirinkimas siaurės ir bus konkretūs asmenys.
Mes tikriausiai pamatysime keletą lyderių, kurie galės peržengti tą vienaženklį skaičių“, – prognozavo I. Kalpokas
Politologas, vertindamas Vyriausybės veiklos vertinimo pagerėjimą, pabrėžė, jog daugiausia neigiamo dėmesio dėl planuoto Vyriausybės pasitraukimo sulaukė premjerė I. Šimonytė ir užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
„O Vyriausybė praslydo. Neužsikabino taip labai neigiamas dėmesys nei už finansų ministrės Gintarės Skaistės, nei už kultūros ministro Simono Kairio. <...>. Kitas dalykas – nebuvo kitų politinių sukrėtimų – ekonominių ir panašiai“, – aiškino jis.
Pasak I. Kalpoko, Vyriausybei pasiekus lygį, kai žemiau kristi jau praktiškai nebėra kur, tai ir atsispirti nuo jo labai didelių pastangų nereikia.
„Man atrodo, kad tiesiog visiems palengvėjo. Visada status quo yra paprastesnis variantas nei lėkimas kažkur į nežinią. Dalis rinkėjų galėjo galvoti taip – nelabai jie mums patinka, bet bent jau žinome, ką turime ir ko tikėtis“, – Delfi sakė VDU docentas, politologas I. Kalpokas.
Vilniaus politikos analizės instituto asocijuotasis analitikas M. Baltrukevičius taip pat teigė, jog Vyriausybės vertinimas rodo rinkėjų nusiraminimą, kad ministrų kabinetas nesitraukia ir tęsia darbą.
„Pasitikėjimas veikiausiai išaugo dėl to, kad krizė nurimo, – Vyriausybė apsisprendė toliau vykdyti savo veiklą. Ir krizė, kurios priežasčių visuomenė akivaizdžiai nesuprato, pasibaigė.
Rezultatas yra geresnis nei prieš mėnesį, bet kai apie 2/3 respondentų Vyriausybės veiklą vis tiek vertina neigiamai, nelabai yra kuo džiaugtis. Panašus lygis laikosi maždaug pusantrų metų. Blogiausia, galbūt, ir yra praeityje, bet džiaugtis irgi nėra kuo“, – Delfi tikino M. Baltrukevičius.
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ 2023 metų birželio 19–28 dienomis, naujienų portalo Delfi užsakymu, atliko visuomenės nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų.
Taikytas kombinuotas apklausos metodas: 50 proc. telefoninės apklausos būdu, 50 proc. internetu. Apklausą telefonu atlieka profesionalus apklausėjas. Jis veda pokalbį su respondentu pagal parengtus klausimus, atsakymus fiksuoja klausimyne. Jei apklausa vykdoma internetu, respondentui nusiunčiama nuoroda, – respondentas užpildo savarankiškai jam (jai) patogiu metu. Nuoroda yra unikali, t. y. klausimyno negalima užpildyti kelis kartus.
Tyrimo metu buvo apklausta 1012 respondentų. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas pagal lytį, amžių ir gyvenamąją vietą yra proporcingas gyventojų pasiskirstymui Lietuvoje.
Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 procento.
