aA
Mažėja žmonių, kurie mano, kad Ingrida Šimonytė geriausiai tinka užimti ministrės pirmininkės pareigas, rodo naujausia liepos 18–28 dienomis visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimaiDelfi užsakymu atlikta apklausa. Politikos ekspertai teigia, kad valdančiųjų reitingai rudeniop gali tik blogėti, nereikėtų daug vilčių dėti ir į antrosios kadencijos valdžioje perspektyvas.
Ingrida Šimonytė
Ingrida Šimonytė
© DELFI / Julius Kalinskas

Griežtų žodžių politologai negailėjo ir opozicijai, kurios reitingai, nepaisant krizių su kuriomis tenka dirbti Vyriausybei, į viršų nekyla.

Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 procento.

Dvi partijos susilygino

Pirmąją reitingų lentelės poziciją liepos mėnesį dalijasi dvi politinės jėgos: Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai (TS–LKD) ir Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“.

Palaikymas TS–LKD per mėnesį nuo praėjusios apklausos menko paklaidos ribose. Štai birželio mėnesį už šią partiją balsavę būtų 13,4 procento apklaustųjų, liepą – 11,2 procento.

O Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ rezultatas per mėnesį taip pat keitėsi paklaidos ribose. Birželį už šią politinę jėgą balsavę būtų 11,6 procento apklaustųjų, liepą – 11,2 procento.

Toliau lentelėje – Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP). Už ją birželio mėnesį būtų balsavę 11,2 procento apklaustųjų, liepos mėnesį – 10,1 procento.

Ketvirtoje pozicijoje – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS). Už ją birželio mėnesį savo balsą būtų atidavę 6,4 procento apklaustųjų, liepą – 7,4 procento.

Toliau – Liberalų sąjūdis. Už šią politinę jėgą birželio mėnesio apklausoje balsavę būtų 5,5 procento apklaustųjų, liepą – 6,6 procento.

Šeštoje lentelės pozicijoje – partija „Laisvė ir teisingumas“. Už ją birželį balsavę būtų 5,1 procentas apklaustųjų, liepą – 4,8 procento.

Toliau – Laisvės partija. Už ją birželio mėnesį balsą atidavę būtų 3,6 procento apklaustųjų, liepą – 4,5 procento.

Darbo partija lentelę užbaigia – birželio mėnesį už šią politinę jėgą būtų balsavę 2,9 procento apklaustųjų, liepą – 2,5 procento.

Už kitą partiją balsavę būtų 9,5 procento, nebalsavę – 14,2 procento, į klausimą neatsakė arba nežinojo 18 procento respondentų.

Krenta Šimonytės reitingas

Didžiausias liepos mėnesio apklausos pasikeitimas geriausių kandidatų į ministro pirmininko postą lentelėje.

Pirmoje šios lentelės pozicijoje ir toliau lieka Vyriausybės vadovė Ingrida Šimonytė, jos rezultatas sumenko viršydamas ir paklaidos ribas. Štai birželio mėnesį ją šiame poste matyti norėjo 19,2 procento respondentų, liepą jau tik 15,6 procento.

Antroje pozicijoje stabiliai laikosi buvęs premjeras Saulius Skvernelis. Birželio mėnesį jį vadovaujantį Vyriausybei matyti norėjo 12,5 procento apklaustųjų, liepos mėnesį – 12,4 procento.

Toliau – LSDP lyderė, europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė. Ją vadovaujančią Vyriausybei birželį matyti norėjo 6,2 procento apklaustųjų, liepą – 6,3 procento.

Ketvirtoje lentelės vietoje – Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė–Nielsen. Ją ministrės pirmininkės poste birželį matyti norėjo 2,8 procento apklaustųjų, liepą – 4,7 procento.

Penktoje pozicijoje – buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Jį Vyriausybės vadovo kėdėje birželį matyti norėjo 2,2 procento apklaustųjų, liepą – 4,6 procento respondentų.

Toliau lentelėje rikiuojasi LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis. Jį birželį vadovaujantį Vyriausybei matyti norėjo 2,3 procento, liepą – 3,5 procento respondentų.

Septintas lentelėje – eurokomisaras Virginijus Sinkevičius. Premjero pozicijoje jį birželio mėnesį matyti norėjo 3,2 procento apklaustųjų, liepą – 3,1 procento.

Toliau – buvęs susisiekimo ministras Rokas Masiulis. Jį ministro pirmininko kėdėje birželį matyti norėjo 3,2 procento apklaustųjų, liepą – 2,7 procento.

Devintas šioje lentelėje – buvęs premjeras Algirdas Butkevičius. Jį vadovaujantį Vyriausybei birželį matyti norėjo 1,5 procento, liepą – 2,4 procento apklaustųjų.

Lentelę užbaigia Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė. Ją premjerės kėdėje birželį matyti norėjo 1,2 procento apklaustųjų, liepą – 2,1 procento.

Daugėja neigiamai vertinančių Vyriausybę

Apklausoje tradiciškai buvo teiraujamasi – kaip vertinama dabartinės Vyriausybės veikla.

Štai teigiamai ir greičiau teigiamai ministrų kabineto veiklą birželį vertino 32,3 procento apklaustųjų, liepą šis skaičius išliko bene identiškas – 32,4 procento.

Paklaidos ribose padaugėjo tų, kurie ministrų kabineto veiklą vertina greičiau neigiamai, ar neigiamai. Birželio mėnesį tokių buvo 59,5 procento apklaustųjų, liepą – 61,8 procento.

Birželio mėnesį nežinančių, kaip vertinti ministrų kabineto darbą buvo 8,2 procento, liepą tokių buvo 5,8 procento.

„Nepasitenkinimas tik didės“

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorius, politologas Tomas Janeliūnas Delfi teigė, jog lentelėje pokyčių mažai, nes vasarą žmonės apie politiką galvoja mažai.

„Matysime rudenį turbūt tikslesnį vaizdą“, – sakė jis.

Politologo T. Janeliūno teigimu, šiuo metu partijų lentelėje pirmauja trys politinės jėgos.

„Matau tris pagrindines partijas, kurios daugiau mažiau yra nusistovėjusios: Tėvynės sąjunga, Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ ir socialdemokratai. Jų reitingai yra labai panašūs ir paklaidos ribose, todėl galima sakyti, kad jie visi mina į tą pačią vagą. Čia gal tik galima šiek tiek nujausti konservatorių po truputėlį įsibėgėjantį kritimą“, – prognozavo politologas T. Janeliūnas.

Naujausi reitingai ekspertų nestebina: apie antrą šansą valdantiesiems galvoti nereikėtų
© DELFI / Josvydas Elinskas

Jis kalbėjo, jog Tėvynės sąjungos rezultatas „nerodo ženklų, kad galėtų kažkaip susigrąžinti buvusį šiek tiek ryškesnį atotrūkį nuo kitų partijų“.

VU TSPMI politologas teigė, jog tokius reitingus lemia vis didesnis žmonių nusivylimas, bei augantis nepasitenkinimas bendra situacija.

„Manau, kad tas nepasitenkinimas tik stiprės. Turiu galvoje – nepasitenkinimą ekonomine situacija, kainų augimu. Neišvengiamai prisidės ir energetikos išlaidos. Ir tai, kas vyksta su elektros tiekėjais. Ta bendra nuotaika tikrai bus nepalanki valdančiosioms partijoms ir Vyriausybei“, – Delfi sakė politologas T. Janeliūnas.

Įšale – valdančiųjų reitingas

Mykolo Romerio universiteto (MRU) lektorė, politologė Rima Urbonaitė Delfi teigė, jog partijų reitingų lentelėje stebimas įšalas. Jis fiksuojamas jau maždaug metus, sakė pašnekovė, remdamasi buvusiomis „Spinter tyrimai“ apklausomis.

„Jeigu pažiūrėsime į pernai birželį, rugpjūtį – nes atostogų sezonas, tai Tėvynės sąjunga ir tada ne ką daugiau turėjo. Birželį pernai turėjo 13,5 procento paramos, šiemet birželį – 13,4 procento. Šių metų liepą 11,2 procento, o pernai rugpjūtį 12,1 procento. Per metus partija liko ten, kur ir buvo“, – sakė politologė.

„Bet tai nėra ir gera žinia. Nes toks jausmas, kad jis yra įšaldytas ir jis nebeišjuda. Karas neišjudina, tam tikri kiti įvykiai neišjudina. Tai partijos reitingas yra gana įšalęs“.

R. Urbonaitė tikino, jog ir dabar didesnių pokyčių – nėra. Bet pokyčių didžiausia valdančioji partija nepatyrė ir iš karto po Rusijos pradėto karo Ukrainoje, kai buvo tikimasi, kad partijos reitingai augs.

„Tada tikėjomės, kad truputį tie reitingai ūgtels. Pavyzdžiui, kovas ir balandis buvo patys intensyviausi mėnesiai – kovą 13,1 procento, balandį – 13,6 procento paramos. Noriu pasakyti –niekas nesikeičia“, – kalbėjo MRU lektorė R. Urbonaitė.

Žvelgdama į praėjusių metų vasaros ir šių metų pavasario reitingus, politologė R. Urbonaitė darė išvadą, jog TS–LKD reitingas yra įšaldytas.

„Bet tai nėra ir gera žinia. Nes toks jausmas, kad jis yra įšaldytas ir jis nebeišjuda. Karas neišjudina, tam tikri kiti įvykiai neišjudina. Tai partijos reitingas yra gana įšalęs“, – kalbėjo pašnekovė.

Ingridas Šimonytė
Ingridas Šimonytė
© DELFI / Julius Kalinskas

Kalbėdama apie TS–LKD partijos reitingus politologė R. Urbonaitė prakalbo apie galimas pasiektas lubas. Reitingų pokyčiai gali būti numanomi ir ateityje, sakė pašnekovė.

„Lubos, kurių net karas nepramuša, nepramuša ir visa kita. Bet aš įtariu, kad artimiausiu metu gali pradėti (reitingus, aut. p.) rimčiau judinti infliacija. Jeigu kitą mėnesį dar vienas pokytis su minuso ženklo, kad ir paklaidos ribose, bet per du mėnesius jau pokytis gali būti ženklus. Tada mes galime pamatyti tendenciją tam tikrą.

Dabar mes matome COVID–19 keistus viražus, kurie rudeniop gali dar sudėtingėti, matome ir infliaciją, kuri jau tampa jaučiama. Į kainas žmonės reaguoja labai jautriai. Ir dar viena po kitos istorijos, kurios, deja, bet nieko gero neduoda“, – sakė R. Urbonaitė.

Politologė priminė, jog prieš šių bėdų kol kas dar neprisideda šildymo sezonas.

„Ruduo gali būti šiaip sau. Žiūrėsime, kaip viskas toliau vystysis. Nes žiūrint praktiškai vos ne visų metų perspektyvoje, matosi įšalas“, – sakė ji.

Opozicija negeba pasinaudoti situacija

Kalbėdama apie kitus reitingų lentelės pasikeitimus, kurie dar nebuvo fiksuojami praėjusią vasarą, politologė R. Urbonaitė priminė, kad tada dar nebuvo įkurta Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“. Lygiai tą patį, ką dabar reitingų lentelėje turi ši politinė jėga, prieš metus turėjo LVŽS.

„Akivaizdu, kad dabar tas trejetukas yra pakankamai stiprus. LSDP irgi nieko neužsiaugino per metus, nesugebėjo nieko išgryninti, nors galėjo pretenduoti į panašų rinkėją, į kurį pretenduoja ir S. Skvernelio politinė jėga“, – tikino MRU lektorė, politologė R. Urbonaitė.

Naujausi reitingai ekspertų nestebina: apie antrą šansą valdantiesiems galvoti nereikėtų
© DELFI / Andrius Ufartas

Ji sutiko, jog, atrodo, kad visos politinės partijos „sėdi reitingų įšale“. O tai, anot jos, jau brėžia gana aiškią liniją ir savivaldos rinkimams, kurie vyks kitų metų pavasarį.

„Atrodo, kad tarsi yra kažkokios lubos. Man atrodo, kad pačios partijos nebesugeba generuoti daugiau, nei jos turi, nėra potencialo. (…) Manau, kad tai yra partijų įdirbio trūkumas, tai yra pakankamai blogas ženklas, jeigu mes kalbame ir apie savivaldos rinkimus. Dėl to, kad tie komitetai, kuriuos dabar taip pradėjo saugoti dar ir prezidentas Gitanas Nausėda su savo veto, nematant žalos partijoms.

Tai turėtų būti labiau kontroliuojami dariniai, o ne tie, kurie sudega rinkimų naktį. Šitie reitingai man rodo, kad ir per savivaldos rinkimus, komitetai su savo nepolitiškumo ir nepartiškumo vėliava, jiems irgi šansų bus“, – prognozėmis su Delfi dalijosi MRU lektorė, politologė R. Urbonaitė.

Politologė taip pat stebėjosi ir opozicijos darbu.

„Kai veikianti Vyriausybė susiduria su krizių epopėja ir opozicija vis tiek nesugeba užsiauginti reitingo? Tai irgi šį bei tą sako. (…) Nes jeigu tokiomis sąlygomis nesugebama reitingo užsiauginti ir pasitempti, tai jau yra įdomu. Tai yra bendra partijų problema“, – kalbėjo politologė R. Urbonaitė.

Saulius Skvernelis
Saulius Skvernelis
© DELFI / Josvydas Elinskas

Šimonytės reitingo kryptis žemyn?

Reikšmingiausias šių reitingų pokytis – sumažėjęs I. Šimonytės kaip tinkamiausios kandidatės užimti premjerės postą vertinimas. MRU lektorė, politologė R. Urbonaitė Delfi teigė, jog pokytis, matyt, lemtas viso spektro problemų.

„Štai, ką prieš metus I. Šimonytė turėjo – birželį 22 procentai, rugpjūtį – 21 procentas. Žinoma, kad dabar yra tas kritimas. Balandį turėjome taip pat 20,7 procento. Dabar – 15,6 procento, kritimas matomas, jeigu žiūrime nuo pat pavasario. Nei partija tiek nekrito, net ir Vyriausybė tiek nekrito. (…) Sunku pasakyti, kas tiksliai tai sugeneravo.

Nes paprastai greičiau krenta asmenybių reitingai nei partijų, ar visos Vyriausybės. Atsakomybė pirmiausia sutelkiama į asmenybę, nes ji yra premjerė, už viską atsakinga“, – Delfi teigė politologė R. Urbonaitė.

„I. Šimonytė nėra linkusi turėti V. Blinkevičiūtės stilių – visus guosti, paglostyti. Ne, jos kalbėjimas yra truputį kitoks“.

Ji teigė, jog I. Šimonytės „reitingo kryptis žemyn“ sutampa su Vyriausybės veiklos vertinimo kryptimi. O rudeniop vertinimas gali ir toliau keistis.

„Drįsčiau kelti versiją, kad pirmiausia ir turėtų nekentėti asmenybių vertinimas. Nes jie yra tai, kas yra vertinama, matoma, kas girdima. Aišku, po to institucijoms tai irgi persiduoda, tas yra natūralu.

Bet manau, kad kol kas tai yra sugėrimas to negatyvo. Ir aš bijau, kad to negatyvo gali tik daugėti. O I. Šimonytė nėra linkusi turėti V. Blinkevičiūtės stilių – visus guosti, paglostyti. Ne, jos kalbėjimas yra truputį kitoks“, – priminė R. Urbonaitė.

Ingrida Šimonytė
Ingrida Šimonytė
© DELFI / Andrius Ufartas

Savo ruožtu VU TPSMI profesorius, politologas T. Janeliūnas teigė, jog ilgą laiką būtent premjerė I. Šimonytė buvo pagrindinė Vyriausybės atrama.

„Jos reitingas buvo ganėtinai aukštas ir stabilus ilgą laiką. Nes ji nuo Vyriausybės darbo pradžios buvo laikoma kiek kitokia politike, nei kiti – atvira, ryžtinga. Tai yra tai, kas traukia jos rėmėjus. Bet paskutiniu metu, matyt, ir paskutinė Vyriausybės atrama pradeda klibėti. Įsivaizduoju, kad atsispindi ir pačios premjerės I. Šimonytės nuovargis. Ir prisiimama atsakomybė už, pavyzdžiui, užsienio politikos sprendimus, ką anksčiau prisiimdavo tik Gabrielius Landsbergis.

Ir už kitus sprendimus, kurie nėra vertinami pozityviai visuomenės akyse. Ir čia ta paskutinė instancija, paskutinė atsakomybės grandis premjerės vaidmenyje irgi patiria neigiamą nusivylimo pojūtį“, – teigė politologas T. Janeliūnas.

Rudenį, anot VU TSPMI profesoriaus, politologo T. Janeliūno, gali būti pasiektas nusivylimo valdančiaisiais pikas.

„Nežinau, kada čia buvo to proceso pradžia – kada ją galima užfiksuoti. Gal ji vyko ir anksčiau, bet manau, kad ruduo ir žiema bus tikrai gal net pikas to nusivylimo Vyriausybės veikla. Nes artėja tokie nemalonūs sprendimai, po vasaros teks nemaloniai grįžti į realybę. Taip, Vyriausybė ir Vyriausybės vadovė turės priimti tą nemalonią realybę, kad rinkėjai vis labiau bus nepatenkinti jais“, – kalbėjo T. Janeliūnas.

„Ruduo ir žiema bus tikrai gal net pikas to nusivylimo Vyriausybės veikla. Nes artėja tokie nemalonūs sprendimai, po vasaros teks nemaloniai grįžti į realybę“.

VU TSPMI profesorius, politologas T. Janeliūnas pabrėžė, jog premjeras visada yra atsakingas už Vyriausybės veiklą.

„Sutapatinimas Vyriausybės ir premjero egzistuoja visuomet. Sakyčiau, kad dabartinis nusivylimas Vyriausybe yra jau pakankamai didelis – daugiau nei 60 procentų neigiamai ar greičiau neigiamai ministrų kabineto veiklą vertina. Čia net nebelabai yra daug galimybių, kur mažėti šiam reitingui. Manau, kad jis po truputį tempiasi ir premjerę kartu“, – Delfi sakė T. Janeliūnas.

Antroji kadencija valdantiesiems sunkiai įmanoma

Antroji šios valdančiosios daugumos kadencija, anot MRU lektorės, politologės R. Urbonaitės, yra sunkiai įmanoma. Ne tik dėl sunkaus laikotarpio, bet ir dėl rinkėjų įpročių.

„Labai abejočiau dėl antros kadencijos, tikrai turiu daug abejonių. Tuo labiau, kad Lietuvoje antra kadencija apskritai nėra įprastas reiškinys. Kad rinkėjai neieškotų kitų, kuriems galbūt seksis geriau – paprastai taip nebūna. Mes faktiškai visada turime veikiančią švytuoklę.

Aišku, ji anksčiau veikdavo tarp konservatorių ir socialdemokratų, dabar ji sukasi kaip ji nori. Bet, kad dvi kadencijas kažkas turėtų galimybę formuoti Vyriausybę iš eilės, mes kol kas nelabai tai esame turėję“, – priminė MRU lektorė, politologė R. Urbonaitė.

Delfi pašnekovė kalbėjo, jog Vyriausybė, kuri valdo recesijos laikotarpiu ir baigia savo kadenciją joje, sunkiai gali tikėtis antrosios kadencijos valdžioje.

Politologė R. Urbonaitė valdančiuosius dėl šios priežasties ragino nežiūrėti į reitingus ir priimti gal ir skausmingus, tačiau reikalingus sprendimus.

„Konservatoriams dabar daug galvoti apie antrus šansus neverta. O tai reiškia, kad visiškai neverta vaikytis ir reitingų, galvoti, kaip juose atrodys. Jau tada geriau daryti tai, kas yra svarbu. Nors iš pradžių tai gali būti priimta nebūtinai pozityviai. Bet kartais reikia skalpelio kažkuriuose sprendimuose“, – Delfi kalbėjo MRU lektorė, politologė R. Urbonaitė.

Laurynas Kasčiūnas, Gabrielius Landsbergis, Ingrida Šimonytė
Laurynas Kasčiūnas, Gabrielius Landsbergis, Ingrida Šimonytė
© DELFI / Julius Kalinskas

VU TSPMI politologas T. Janeliūnas svarstė, jog klausimas apie antrąją valdančiųjų kadenciją – kiek per ankstybas.

„Rinkimai ne kitais, bet dar kitais metais. Per tuos dvejus metus gali daug kas pasikeisti. Ir čia rinkėjų lūkesčių svyravimas yra kartais labai sunkiai nuspėjamas.

Bet tendencija tokia – kad šiai koalicijai išlaikyti savo pozicijas kitais rinkimais bus labai sudėtinga. (Partijų reitingų, aut. p.) lentelė rodo, jog tik Liberalų sąjūdis palaiko gana stabilų reitingą, gana neblogai jis atrodo. Ir jis iš esmės yra nepasikeitęs nuo buvusių rinkimų.

Kiti partneriai: konservatoriai ir Laisvės partija, praranda tuos balus. Jiems susigrąžinti juos bus labai sunku per kitus rinkimus“, – Delfi sakė VU TSPMI profesorius, politologas T. Janeliūnas.

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ 2022 metų liepos 18–28 dienomis, naujienų portalo Delfi užsakymu, atliko visuomenės nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų.

Taikytas kombinuotas apklausos metodas: 50 proc. telefoninės apklausos būdu, 50 proc. internetu. Telefoninio interviu atveju apklausą atlieka profesionalus apklausėjas. Jis veda pokalbį su respondentu pagal parengtus klausimus, atsakymus fiksuodamas klausimyne. Internetinėje apklausoje respondentui siunčiama nuoroda į apklausą, kurią respondentas užpildo savarankiškai jam/jai patogiu metu. Nuoroda yra unikali t.y. klausimyno negalima užpildyti kelis kartus.

Tyrimo metu buvo apklausta 1013 respondentų. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas pagal lytį, amžių ir gyvenamąją vietą yra proporcingas gyventojų pasiskirstymui Lietuvoje.

Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 procento.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(83 žmonės įvertino)
3.3976

Top naujienos

Daiva Žeimytė-Bilienė, laida „Iš esmės“, Virginija Spurytė

Įvardijo juodžiausią konflikto Ukrainoje scenarijų: tada Rusija pradės pasaulinį karą (20)

Kremliuje įvyko lūžis, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas prisijungė prie karo partijos,...

Elektros sąskaitas sumažinti norintys daugiabučių gyventojai imasi ir neleistinų veiksmų: įspėja apie baudas (11)

Kylant elektros energijos kainoms, gyventojai ima svarstyti apie žaliąją energetiką. Saulės...

Dėl Putino mobilizacijos – Ukrainos prašymas Baltijos šalims (1)

Ukrainos vicepremjerė , laikinai okupuotų teritorijų reintegracijos ministrė Iryna Vereščuk...

Karas Ukrainoje. Kruvinomis atakomis pažymėta naktis Ukrainoje: po daugiabučio griuvėsiais įstrigę žmonės, degė 50 autobusų Pranešama apie sprogimus Rusijos mieste Belgorode

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pripažino Ukrainos pietinių Zaporižios ir Chersono...

Į karą pašaukta Rusijos bokso žvaigždė (1)

Vienas garsiausių visų laikų Rusijos boksininkų Nikolajus Valujevas netrukus gali atsidurti karo...

2008-aisiais investavo ir nudegė, o šiandien jau valdo 3 milijonų vertės fondą: krizes reikia išnaudoti

Kol ekonomistai dėlioja galimus ekonominės raidos scenarijus, žmonės neramiai stebi prognozes ir...

Veidotyros specialistas apie žvaigždžių meilės reikalus: kodėl meilėje nesiseka Selui ir Katunskytei?

Žydrūnas Sadauskas sykį jau nustebino lietuvius mūsų laidoje, sakykime, pasipūtėliškai...

The Economist

Turtinga, autoritarinė ir velniškai nepastovi: formuojasi nauja Persijos įlanka ir JAV tai nežada nieko gero

Po aštuonių savaičių maždaug milijonas futbolo gerbėjų užplūs Katarą, kur vyks pasaulio...

Naktį paskelbtas įsakas: Putinas pripažino dviejų Ukrainos regionų „nepriklausomybę“ (7)

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pripažino Ukrainos pietinių Zaporižios ir Chersono...