Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 procento.
Pozicijos keičiasi
Prezidentinių reitingų lentelės lyderis ir toliau lieka dabartinis šalies vadovas Gitanas Nausėda. Balsą jam gegužės mėnesį būtų atidavę 20,7 procento apklaustųjų, birželio mėnesio rezultatas – 19,3 procento.
Antroje pozicijoje – advokatas Ignas Vėgėlė. Parama jam per mėnesį praktiškai nesikeitė. Štai gegužės mėnesį balsą jam būtų atidavę 10,3 procento respondentų, birželį – 10,1 procento.
Trečioje vietoje – visuomenininkas Andrius Tapinas. Jo palaikymas keitėsi neperžengdamas paklaidos ribų. Gegužę jį būtų rinkęsi 5,5 procento apklaustųjų, birželio mėnesio rezultatas – 6,6 procento.
Toliau – buvęs premjeras, opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis, parama jam augo neperžengdama paklaidos ribų. Štai gegužę jam balsą prezidento rinkimuose būtų atidavę 3,3 procento respondentų, birželio apklausos rezultatas – 6,2 procento.
Penktoje vietoje – opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkė, europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė. Už ją gegužę būtų balsavę 6,4 procento apklaustųjų, birželį – 5,7 procento.
Toliau – premjerė Ingrida Šimonytė. Parama jai birželio mėnesio apklausoje yra žemiausia nuo pat prezidentinių reitingų atlikimo pradžios 2022 metų spalį. Štai gegužę už ją prezidento rinkimuose būtų balsavę 7,3 procento apklaustųjų, birželį – 5,7 procento.
Septintą lentelės poziciją užima krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Už jį gegužę būtų balsavę 4,8 procento respondentų, birželį – 4,7 procento.
Tada – Seimo pirmininkė, Liberalų sąjūdžio vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Gegužę už ją prezidento rinkimuose būtų balsavę 2,9 procento apklaustųjų, birželio mėnesio rezultatas – 4,6 procento.
Lentelę užbaigia Mišrioje Seimo narių grupėje veikiantis parlamentaras Remigijus Žemaitaitis. Gegužę už jį savo balsą būtų atidavę 1,7 procento respondentų, birželį – 2,5 procento.
Į sąrašą įtraukti Aurelijus Veryga, Remigijus Šimašius, Aušra Maldeikienė, Valdemaras Tomaševskis, Petras Gražulis, Gabrielius Landsbergis surinko mažiau nei 2 proc. simpatikų balsų.
Už kitą kandidatą gegužę būtų balsavę 11 procentų apklaustųjų, birželį – 11,5 procento.
Variantą „nebalsuočiau“ gegužę rinkosi 9 procentai respondentų, birželį – 9,4 procento. O gegužę nežinojo 16,4 procento apklaustųjų, birželį – 13,7 procento.
Nausėdos vertinimas gali dar augti?
Vilniaus politikos analizės instituto asocijuotasis analitikas Matas Baltrukevičius prognozavo, kad kitą mėnesį šalies vadovo G. Nausėdos vertinimas gali dar pakilti. Tam įtakos, anot pašnekovo, gali padaryti Vilniuje vykęs NATO viršūnių susitikimas.
„Sakyčiau, kad G. Nausėda akivaizdžiai yra pirmasis blokas. Ir būtų galima prognozuoti, tikrai nenustebčiau, jeigu ateinančioje apklausoje tas reitingas būtų dar truputį aukštesnis. Būti Volodymyro Zelenskio draugu Lietuvoje yra gerai, kai Joe Bidenas paprašo G. Nausėdai paploti, irgi yra gerai, NATO viršūnių susitikimas pavyko. Nesvarbu, kad Lietuvos vaidmuo politine prasme čia nėra jau toks didelis, kaip kartais mes norėtume pasirodyti.
Ne Lietuva yra ta šalis, kuri labiausiai lemia, kokie galutiniai NATO sprendimai. <...>. G. Nausėdai, kaip užsienio politikos vadovui, būtų sunku ką nors prikišti dėl šio susitikimo. Visas tas kontekstas – būti prie V. Zelenskio ir J. Bideno – tikrai gali reitingą šiek tiek paauginti“, – sakė M. Baltrukevičius.
Konservatorių šansai
Anot Vilniaus politikos analizės instituto asocijuotojo analitiko, antrasis prezidentinių reitingų blokas yra Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) kandidatas.
„Tikrai nebus taip, kad I. Šimonytė konkuruos su A. Anušausku ar su G. Landsbergiu, kuris į apklausą irgi buvo įtrauktas, bet 2 procentų nesurinko. Jeigu sumuotume juos visus tris – mes turime virš 10 procentų“, – kalbėjo M. Baltrukevičius.
Delfi pašnekovas atkreipė dėmesį, jog vos per kelis mėnesius premjerė I. Šimonytė prarado maždaug pusę savo prezidentinio reitingo.
„Ir priežastis to labai aiški – jos pozicija „čekių“ skandalo kontekste. Vienu metu netgi galėjo susidaryti toks įspūdis, kad nesvarbu, kaip situacija pasibaigtų, I. Šimonytė tikrai gali reflektuoti galimybę apskritai nebesiekti aukščiausių politinių postų.
Ta retorika buvo labai aštri. Dabar matome, kad I. Šimonytė nurimo. Ir net vėliau pasirodžiusiuose interviu sakė, jog jei ją partija išrinktų, svarstytų galimybę kandidatuoti į prezidentus“, – pabrėžė analitikas M. Baltrukevičius.
O komentuodamas advokato I. Vėgėlės reitingą ir užimamą poziciją lentelėje, Delfi pašnekovas teigė, jog jis ir liks šioje vietoje, kol neatsiras į jį panašių kandidatų į prezidentus.
„Jeigu neatsiras, tai yra gera žinia I. Vėgėlei. Jis jau ilgai figūruoja kaip galimas kandidatas į prezidentus. Yra ir privalumų, ir trūkumų. Ilgesnį laiką išlaikyti sau tą dėmesį – iššūkis“, – tikino jis.
Trečiasis prezidentinių reitingų blokas – A. Tapinas, V. Blinkevičiūtė ir S. Skvernelis, teigė analitikas M. Baltrukevičius.
„Norėčiau pabrėžti, jog jie nėra taip ir toli nuo antrojo bloko. Manyčiau, tiek V. Blinkevičiūtei, tiek ir S. Skverneliui būtų naudinga, jeigu vienas iš jų kandidatuotų [į prezidentus, aut. p.]. Tada vienas iš jų potencialiai galėtų bent jau iki I. Vėgėlės ir TS-LKD lygos pakilti“, – kalbėjo M. Baltrukevičius.
Kelianti problemų situacija
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) docentas, politologas Ignas Kalpokas Delfi konstatavo, kad bendros konservatorių partijos pozicijos prastėja.
„Tai kažkuo primena partijų reitingus, tik čia turime du dviženklius vertinimus [G. Nausėdos ir I. Vėgėlės, aut. p.]. Jų reitingas pastaraisiais mėnesiais gana pastovus. Bet, ko gero, reikšmingiausias pokytis, kurį galime sieti su paskutinio mėnesio įvykiais, – I. Šimonytės smukimas.
Kas yra įdomu – galvojant, jog bus vienas konservatorių kandidatas (anksčiau sudėdavome I. Šimonytės ir A. Anušausko reitingus), tai tas menamas kolektyvinis konservatorių kandidatas gana nesunkiai lenkdavo I. Vėgėlę. Dabar mes turime situaciją, kai konservatorių kandidatas ir I. Vėgėlė – labai apylygiai. Partijos reitingas irgi nesiekia 10 procentų“, – pabrėžė jis.
I. Kalpokas teigė, jog konservatorių keliamas kandidatas į prezidentus turėtų žengti dar toliau – virš partijos reitingo, kad galėtų mesti iššūkį I. Vėgėlei.
„Esamoje situacijoje I. Vėgėlė turi labai neblogus šansus“, – Delfi sakė I. Kalpokas.
VDU docentas taip pat minėjo, kad Seimo pirmininkės V. Čmilytės-Nielsen reitingas atsispiria nuo „žemų grindų, kurias buvo pasiekusi dar Kristijono Bartoševičiaus skandalo metu“.
Delfi pašnekovas I. Kalpokas teigė, jog valdantiesiems būtų ne pro šalį svarstyti vieno bendro kandidato tikimybę, kad turėtų daugiau mažiau garantuotų šansų patekti į antrąjį prezidento rinkimų turą.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, jog opozicinės partijos irgi neturi aiškių lyderių, kuriuos visuomenė palaikytų prezidento rinkimuose.
I. Kalpokas įvertino ir naujausius premjerės I. Šimonytės prezidentinius reitingus.
„Kandidatuoti [į prezidentus, aut. p.] iš nepopuliarios Vyriausybės vadovės pozicijos iš viso yra problemiška. Šansų prezidento rinkimuose apskritai nebuvo. <...>. O dabar, kai dalis jos rinkėjų pamatė, jog galima sulaukti netikėtumų, nusigręžimas natūraliai ir įvyko“, – sakė VDU docentas I. Kalpokas.
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ 2023 metų birželio 19–28 dienomis, naujienų portalo Delfi užsakymu, atliko visuomenės nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų.
Taikytas kombinuotas apklausos metodas: 50 proc. telefoninės apklausos būdu, 50 proc. internetu. Apklausą telefonu atlieka profesionalus apklausėjas. Jis veda pokalbį su respondentu pagal parengtus klausimus, atsakymus fiksuoja klausimyne. Jei apklausa vykdoma internetu, respondentui nusiunčiama nuoroda, – respondentas užpildo savarankiškai jam (jai) patogiu metu. Nuoroda yra unikali, t. y. klausimyno negalima užpildyti kelis kartus.
Tyrimo metu buvo apklausta 1012 respondentų. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas pagal lytį, amžių ir gyvenamąją vietą yra proporcingas gyventojų pasiskirstymui Lietuvoje.
Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 procento.
