Nedidelis bronzinis biustas su vieninteliu užrašu – Puškinas. Šis XIX amžiaus rusų poeto paminklas kliūna visuomenininkui V. Bartkevičiui.
„A. Puškinas buvo okupantų šauklys tais laikais“, – LNK sakė Tarptautinių Ukrainos draugų fondo vadovas V. Bartkevičius.
Anot jo, Ukrainą remianti Lietuvos valdžia su rusiška kultūra negali kelti empatijos agresorei.
„Ten, kur A. Puškinas, ten jų žemės, jie taip galvoja. Ir kad jie bet kurią akimirką gali ateiti ginti ne mistinių rusakalbių gyventojų, o būtent savo riboženklių – A. Puškino, tarybinių kareivių“, – svarstė jis.
Ukrainos palaikytojas V. Bartkevičius siūlo A. Puškino paminklą iškelti į Grūto parką, tokį pasiūlymą jis jau pateikė savivaldybei.
„Ši iniciatyva ateina iš gana radikalaus ir net, sakykime, ekstremistiško požiūrio žmonių“, – LNK žinioms sakė Markučių dvaro muziejaus, kuris anksčiau vadino A. Puškino muziejumi, direktorė Nadežda Petrauskienė.
„Aš prieš istorijos faktų naikinimą. Istorija yra klodai, istorikai turi apie ką rašyti, jie turi aiškintis ir interpretuoti. Bet trinti ir naikinti ne“, – savo poziciją LNK žinioms dėstė ir Vilniaus universiteto (VU) Slavistikos katedros docentė Dagnė Beržaitė.
Tai antras poeto A. Puškino paminklas Lietuvoje, jis buvo atidengtas prieš 70 metų. Pirmiausia jis stovėjo prie Katedros ir tik 1992 metais perkeltas prie Markučių dvaro muziejaus.
Čia gyveno A. Puškino sūnus Grigorijus su žmona Varvara, čia jie ir palaidoti. Markučių dvaro muziejaus direktorė N. Petrauskienė kalbėjo, jog tai yra miesto dalis, kurią turime gerbti ir saugoti.
Muziejininkė siūlo visuomenei išdiskutuoti paminklo nukėlimo idėją, bet gyventojai jau apsisprendę.
„Kame reikalas su A. Puškinu? Ir Petras Cvirka nepatinka, ir A. Puškinas nepatinka. Visumoje marazmas, chebra neturi, ką veikti, ane? Toliau bombinkim sukurtą kultūrą“, – svarstė vienas vilnietis.
„Man tai jis netrukdo. Bet jeigu kyla kažkokių nesklandumų, tai kodėl ne“, – savo nuomonę dėstė kita Vilniaus gyventoja.
A. Puškinas sukūrė pirmąjį eiliuotą rusų romaną „Eugenijus Oneginas“ ir padėjo pamatą klasikams, tarp jų ir Fiodorui Dostojevskiui.
„Rusijai, be abejo, tai yra poetas Nr. 1, nes jis yra tokios rusiškos literatūros pradžia“, – sakė VU Slavistikos katedros docentė D. Beržaitė.
A. Puškinas kūrė ir pasakas, rašė istorinėmis temomis, arba carą Borisą Godunovą.
Visuomenininkas V. Bartkevičius teigia, kad A. Puškino darbai tarnauja imperinės Rusijos mąstysenai.
„Jis tikrai galvojo ir tai rašė, kad Lietuva tik Rusijos dalis“, – savo nuomonę dėstė V. Bartkevičius.
VU Slavistikos katedros docentė D. Beržaitė tikina, kad kontekstas tada buvo absoliučiai kitas, juk praėjo 200 metų.
Vilniaus miesto savivaldybė teigia, kad dabar A. Puškino paminklo likimo nesvarstys, nes peržiūri sovietų paveldą. Paminklo nukėlimui turės pritarti ir Vilniaus miesto taryba.
„Dabar gavome iš Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro komisijos išvadą, kad turime pervadinti Liudo Giros gatvę, P. Cvirkos skverą. Tai norime užbaigti vieną laikotarpį, o tada jau gvildenti kitą“, – LNK žinioms sakė Vilniaus savivaldybės istorinės atminties komisijos pirmininkė Kamilė Šeraitė–Gogelienė.
Nuo sovietinių karių Vilnius dar nebaigė išsivalyti, Antakalnio kapinėse kaip tik išmontuojami karių likučiai – aukuras ir postamentas.
„Tam tikroms vietoms reikia atšalimo, todėl Antakalnio kapinėse tikrai nesiimsime kažkokių skubotų sprendimų, kas ten galėtų, ar iš viso, turėtų atsirasti toje vietoje“, – teigė Vilniaus miesto savivaldybės atstovė.
Visą LNK žinių reportažą žiūrėkite čia:
