Saudargas: grėsmės išlieka
Seimo vicepirmininkas, valdančiųjų krikdemų atstovas Paulius Saudargas Delfi sakė, kad naujasis projektas vis tik neatitinka jo pozicijos, nepaisant jame numatytų kompromisų.
„Europos Žmogaus Teisių Teismas nedaro skirties tarp partnerystės ir civilinės sąjungos sąvokų – Europos teisinėje sistemoje iš esmės traktuojama taip pat. Vadinasi, grėsmės išlieka tos pačios“, – sakė parlamentaras.
Projekto autoriai, pasak jo, turėtų aiškiai girdėti jam nepritariančiųjų argumentus.
„Mes nesakome, kad tik priėmus šį įstatymą, jis tampa kažkokiu blogu savaime ir yra netinkamas. Mes kalbame apie tolesnę dinamiką. Visose šalyse Europoje, kur buvo priimtas Civilinės sąjungos arba Partnerystės, kaip pavadinsi, taip nepagadinsi, įstatymas, vėliau per keletą metų – statistiškai per 8,5 metų buvo prieita prie vienalyčių asmenų santuokos su iš to išplaukiančiomis pasekmėmis: įvaikinimu ir taip toliau. Kuo toliau, tuo tas procesas greitėja“, – pastebėjo P. Saudargas.
Jo teigimu, projekto autoriai turėtų pripažinti atvirai apie tokius pavyzdžius ir pasakyti, jei turi konkrečiai tokius tikslus.
„Jie neslepia, kad nori apskritai sulyginti vienalyčių porų situaciją su vyro ir moters santuoka. Na, tai atvirai ir kalbėkime. Mes tam nepritariame“, – akcentavo Seimo narys.
P. Saudargas priminė, kad oponuojantys Partnerystės įteisinimui buvo siūlę alternatyvą – Civilinio kodekso pataisas.
„Mes niekada neslėpėme, kad pritariame praktinių klausimų sureguliavimui. Anksčiau siūlėme Civilinio kodekso 6 knygoje prie sutarčių – bendro gyvenimo susitarimas, bet kolegoms tas nebuvo priimtina. Nežinau, jei nepraeis šis variantas, gal tada grįšime prie to kompromiso“, – svarstė politikas.
Visgi jis teigė, kad partnerystei nepritariantys Seimo nariai siūlo ir dar vieną kompromisą, – kad reikėtų įvesti „artimųjų“ sąvoką.
„Ji galiotų tiek vienalyčiams asmenims, tiek broliams, seserims, senoliams, kurie kartu gyvena ir kurie susiduria su praktinio gyvenimo klausimais – turto pasidalinimu, informacijos pateikimu ir taip toliau“, – paaiškino P. Saudargas.
Gentvilas: tikiuosi, kad padaugės balsų
Valdančiojoje koalicijoje dirbančio Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas Delfi teigė, jog frakcijoje šis projektas dar nepristatytas ir nesvarstytas.
„Šiaip žmogiškai galvoju, kokie galėtų būti argumentai prieš tai, kad būtų įteisinti dviejų žmonių civilinius santykius. Pavyzdžiui, vyras ir moteris gyvena nesusituokę, perka butą, yra nesaugūs kažkurio mirties atveju, ar išsiskirsčius. Yra šie dalykai, bet ne, visi žiūri per gėjų ir lesbiečių prizmę, kurių yra mažuma. Tačiau ir jiems tai padeda apsaugoti savo civilinius ir turtinius santykius“, – Delfi sakė politikas E. Gentvilas.
Jis pabrėžė, jog šis klausimas yra aktualus ne tik seksualinėms mažumoms, bet ir „šimtus tūkstančių žmonių, kurie gyvena šitaip susidėję ir jų tarpusavio teisiniai santykiai nėra užtikrinti“.
Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Seime sakė tikintis, jog palaikančių šį projektą parlamente daugės.
„Mano manymu, turėtų padaugėti pasisakančių už, palaikančių šitą projektą, lyginant su tuo, kaip buvo su Partnerystės įstatymu. Aš tikiuosi, kad ir mūsų frakcijoje pavyks įtikinti. Baimės akys visada didelės, bet pažiūrėkime, kaip žmonės gyvena. Žmonės gyvena teisiškai neapsaugoti nuo kokių nors dalykų – pavyzdžiui, negalima gauti informacijos apie sugyventinį, kuris pakliuvo į ligoninę. Jau nekalbant apie paveldėjimą ir taip toliau.
Žmonės yra visiškai nesaugūs, tai manau, kad politikai, parlamentas turi užtikrinti žmonių tarpusavio santykiuose socialinį, teisinį, ekonominį saugumą. Tai čia tie dalykai ir nubrėžiami“, – argumentus už vardijo liberalas E. Gentvilas.
Seimo narys kalbėjo, jog jei žmogus „kažkaip nėra užsiciklinęs šita tema“, gali atsirasti daugiau pritarimo.
„Tai gal įsiklausys į tuos dalykus, kad žmonės gyvena visiškai neapsaugoti. Žinoma, galima sakyti, kad tegul sudaro santuoką ir viskas bus tvarkoje, bet kodėl mes turime nurodyti žmonėms, kaip jie turi gyventi? Jeigu jau šimtai tūkstančių taip gyvena, tai mes turime įvertinti tą realybę“, – kalbėjo politikas.
Jis teigė, jog Sveikatos apsaugos ministerija dėl vieno itin reta liga susirgusio asmens papildo Kompensuojamų vaistų sąrašą.
„Buvo tokių atvejų. Tai čia šimtai tūkstančių Lietuvos piliečių, kurių gyvenimui mes norime padėti tam tikrus teisinius saugiklius“, – aiškino Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas E. Gentvilas.
Prieš Partnerystę anksčiau balsavo Liberalų sąjūdžio atstovai: Jonas Varkalys ir Juozas Baublys, o Viktoras Pranckietis susilaikė.
Frakcijos seniūnas E. Gentvilas sakė besitikintis, jog kolegos nuomonę pakeis.
„Tiesiog tikiuosi, kad padaugės balsų. Vieningai ar ne, nedrįstu sakyti, bet tikiuosi, kad padaugės. Tikiuosi, kad vienas ar kitas peržiūrės, pergalvos. Juk čia ne apie gėjus, ne lesbietes, o apie žmones, kurie gyvena ne santuokoje“, – Delfi sakė jis.
Sysas: palaikiau Partnerystės įstatymą, tai čia gali būti tik blogiau
Opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos atstovas Seime Algirdas Sysas teigė, jog valdančiųjų parengto Civilinės sąjungos įstatymo projekto dar nėra matęs, dėl to ir komentarus teiks tik su juo susipažinęs.
„Mes tiek daug visko girdėjome, o aš net buvau pasirašęs po kai kuriais įstatymais. Tai kol nepamatysiu (projekto, aut. p.), tai nenoriu komentuoti, nes nežinau. Kiekvienas savaip supranta, ką jis sako“, – kalbėjo politikas.
LSDP frakcija dėl to žada spręsti po projekto registracijos.
„Pavadinimas yra vienas dalykas, o turinys gali būti visiškai kitoks. Kadangi aš palaikiau Partnerystės įstatymą, tai, kiek suprantu, tai gali būti tik blogesnis įstatymo projektas“, – kalbėjo A. Sysas.
LSDP atstovas Delfi teigė, jog valdančiųjų atstovai opozicinės Seimo frakcijos su projektu rankose ir raginimu jį palaikyti dar nebuvo aplankę.
„Su manimi asmeniškai tik kalbėjo Tomas Vytautas Raskevičius ir viskas“, – sakė socialdemokratas A. Sysas.
Naujas projektas: kokie numatyti kompromisai
Kaip jau skelbė Delfi, projekto rengėjai nusileido kritikams ir siūlo leisti civilinę sąjungą registruoti nebe Civilinės metrikacijos biure, kas anksčiau kėlė daliai parlamentarų didelį nepasitenkinimą, bet pas notarą. Taip pat nebelieka galimybės asmenims rinktis vienas kito pavardę.
Nėra jokių pasikeitimų dėl tėvystės arba įvaikinimo dalykų, kaip ir anksčiau partnerystė, taip ir dabar civilinė sąjunga šių klausimų neapibrėžia. Delfi gauta lentelė parodo esminius skirtumus nuo pirminio varianto, kuriuo buvo nesėkmingai bandoma įteisinti partnerystę.
Lentelėje esantis stulpelis dėl partnerystės atspindi Laisvės partijos pasiūlymus, bet jiems patvirtinti šiuo metu nėra politinės valios.
Numatoma, kad, jeigu įstatymui pritartų Seimas, ir jį pasirašytų prezidentas, tai jis įsigaliotų nuo 2023 m. sausio 1 d. Iki to laiko Vyriausybė turėtų priimti jo įgyvendinimui reikalingus teisės aktus.
Projekte, palyginus su ankstesniu Partnerystės įstatymo projektu, keistėsi apibrėžimai, civilinę sąjungą įvardijant kaip „dviejų asmenų (partnerių) savanorišką susitarimą, įregistruotą teisės aktų nustatyta tvarka, kuriuo jie siekia sukurti ir (ar) plėtoti, apsaugoti tarpusavio santykius“.
Civilinės sąjungos įstatymo projekte numatomos partnerių pareigos vienas kitam: „partneriai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai ir materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų galimybes, prisidėti prie partnerių bendro gyvenimo ar kito partnerio poreikių tenkinimo“.
„Jeigu vienas partneris dėl objektyvių priežasčių negali pakankamai prisidėti prie partnerių bendro gyvenimo poreikių tenkinimo, tą pagal savo galimybes turi daryti kitas partneris“, – rašoma projekte.
Pagal įstatymo projektą, asmenys, siekiantys laisva valia įregistruoti civilinę sąjungą, turi būti sulaukę pilnametystės, nesiejami artimų giminystės ryšių, nesudarę santuokos tarpusavyje ar su kitais asmenimis, taip pat neįregistravę civilinės sąjungos su kitais asmenimis.
Civilinę sąjungą registruotų notaras. Pagal įstatymo projektą, vienas partneris gali įgalioti kitą partnerį veikti jo vardu ir jam atstovauti. Jeigu abu partneriai sutaria dėl sąjungos nutraukimo, neturi bendrų nepilnamečių vaikų, tuomet tą gali atlikti notaras. Kitais atvejais – teismas.
Įstatymo projekte apibrėžiami ir klausimai, susiję su partnerių turimu, įgyjamu turtu bei kiti aktualūs niuansai.
Plačiau apie naująjį projektą skaitykite čia.
Armonaitė pasidalijo skaičiavimu, kas turėtų palaikyti
Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė feisbuke pasidalijo skaičiavimais – kiek balsų naujas projektas turėtų sulaukti Seime.
„Šį kompromisą teikiame, nes jam įmanoma sutelkti plačiausią palaikymą šiame Seime. Preliminariai skaičiuojama: 40 – konservatorių frakcija, 9 – liberalų sąjūdžio frakcija, tarp socialdemokratų ir demokratų frakcijų galime surinkti dar 11 balsų. Na, ir, savaime suprantama, visi 11 mūsų Laisvės frakcijos narių. Iš viso – 71 balsas, kurio reikia įstatymo priėmimui“, – rašė Laisvės partijos vadovė.
Ji rašė, jog šiuo metu būtina susitelkti „pirmai pergalei kelyje už lygiateisiškumą ir partnerystę“.
„Kolegos pristato civilinės sąjungos įstatymo projektą. Po itin ilgų diskusijų gimusį kompromisą. Toks projektas gimė, nes tokiam yra pasiruošęs šiandieninis Lietuvos Seimas. Porų, kurioms reikalinga partnerystė, poreikiai yra didesni, o ir visuomenė yra pasiruošusi kur kas didesniam lygiateisiškumui. Bet šis Seimas, deja, ne“, – konstatavo A. Armonaitė.
Ji ragino susivienyti ir palaikyti šį projektą, nors buvo siūlomas liberalesnis jos variantas. Tačiau Seime jam balsų nėra, rašė Laisvės partijos lyderė.
„Iš tikrųjų turėjome pasirengę du įstatymo variantus. Liberalųjį – tokį, kokį turi daugelis Vakarų Europos valstybių, kuris užtikrintų ne tik teisinę apsaugą, bet ir įtvirtintų kitas lygiateisiškumą bylojančias nuostatas – partnerystės sudarymą civilinėje metrikacijoje, galimybę pasikeisti pavardes, taip pat kuris spręstų kitus svarbius praktinius klausimus.
Tačiau tokiam projektui šiame Seime balsų nėra. Tą turiu pasakyti tiesiai. Jeigu Laisvės frakcija būtų didesnė, galėtume priimti kitokius sprendimus. Tačiau į priekį eiti reikia šiandien. Ir tam buvo parengtas kompromisinis variantas“, – rašė ji.
Politikė feisbuke rašė, jog tai nėra „svajonių projektas“.
„Neslėpsiu, kad pastarasis variantas nei man, nei mūsų frakcijai, nei, ko gero, daugeliui partnerystę sudaryti norinčių žmonių nėra „svajonių“ projektas. Bet geriau toks projektas, nei trypčiojimas vietoje. Ir dėl to dėkoju visiems, kas dirba, jog pokyčiai Lietuvoje prasidėtų“, – tikino politikė.
Ji teigė, jog pirmasis balsavimas dėl šio projekto Seime įvyks netrukus.
„Ar pirmas žingsnis bus žengtas priklausys ne tik nuo politikų, bet ir visų geranoriškų žmonių paramos. Mums jos tikrai reikės. Žmogaus teisių klausimai nėra tie, kurie turi rūpėti tik vienai partijai, ar tik Seimo daugumai. Tai visos Lietuvos ir visų partijų reikalas, kaip ir šalies gynyba arba eurointegracijos kelias. Priimdami projektą mes dar labiau įsitvirtintume vakarietiškų ir demokratinių vertybių valstybių šeimoje, atsiribotume nuo putino ir lukašenkos brutalaus autoritarinio pasaulio“, – feisbuke pirmadienį rašė Laisvės partijos pirmininkė A. Armonaitė.
Teigia sulaukiantys puolimo
Lietuvos regionų frakcijos narys Remigijus Žemaitaitis Delfi pasakojo, kad naujajam projektui koją gali pakišti jo palaikytojų entuziazmas, kuris, anot parlamentaro, ėmė nebetilpti į jokius rėmus.
Politikas teigė sulaukęs nepagarbių žinučių iš LGBT bendruomenės atstovų.
„Viskam yra ribos, nereikia perlenkti lazdos. Aš esu iš tų, kurie laikosi neutralios pozicijos, manau, kad šis dalykas turi būti išspręstas, neturi būti vilkinamas, bet tai, kas darosi šias dvi savaites, koks yra puolimas elektroniniu paštu, žinutėmis, bauginimas, kokie mes rusai, putinistai, kodėl nepritariame. Mums sako, kad profesoriai pasisako „už“, o mes atsilikę. Mane tai šokiruoja“, - pasakojo Seimo narys.
R. Žemaitaičio teigimu, panašių žinučių sulaukė ir kiti Seimo nariai, dirbantys Lietuvos regionų frakcijoje. Jis neatmetė, kad toks elgesys gali paskatinti nepalaikyti projekto.
Tikisi, kad balsuos daugiau konservatorių
Konservatorius Bronislovas Matelis Delfi sakė, kad gali būti, jog naująjį projektą palaikys daugiau konservatorių.
„Gali būti, kad gali ateiti dar plius pora balsų“, – sakė jis.
Anot pašnekovo, ne tik dėl to, kad šis projektas yra švelnesnis už buvusįjį.
Parlamentaras teigė, kad po praėjusio karto, kai Partnerystės įstatymo projektas buvo atmestas pateikimo stadijoje, kai kurie jo nepalaikę frakcijos kolegos gailėjosi, kad taip atsitiko.
„Bent jau kiek teko girdėti iš privačių pokalbių, bent pora kolegų iš mūsų frakcijos sakė, kad gal būtume ir balsavę, bet pasižiūrėjome abejingai – taip jau gavosi. Ne tai, kad labai mušėsi į krutinę, bet privačiai užsimindavo. Tas projektas dabar pasikeitęs, bent jau tuos du tikrai turėtų paraginti balsuoti „už“, o ar bus daugiau, sunku pasakyti“, – teigė jis.
Anot B. Matelio, Partnerystės įstatymo projekto iniciatorius labiausiai nuvylė Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ ir socialdemokratų pozicija. Socialdemokratų – dar ir dėl to, kad partnerystės įteisinimas buvo įrašytas į šios partijos Seimo rinkimų programą.
Konservatoriaus teigimu, vis dėlto vargu, ar dalies socialdemokratų frakcijos nuomonė šiuo klausimu pasikeitė.
„Kiek girdėjau iš privačių pasisakymų, jų frakcijoje yra tokių, kuriems gali kuolą ant galvos tašyti, jie tikrai nebalsuos už“, – teigė B. Matelis.
Kaip kas balsavo anksčiau
Prieš Partnerystės įstatymo pateikimą praėjusiais metais balsavo šie Tėvynės sąjungos atstovai: Kazys Starkevičius, Laurynas Kasčiūnas, Algis Strelčiūnas, Antanas Čepononis, Arvydas Pocius, Valdas Rakutis, Antanas Matulas, Paulius Saudargas, Edmundas Pupinis, Audronius Ažubalis, Vilija Aleknaitė–Abramikienė ir Justinas Urbanavičius.
Susilaikė dar keli konservatorių atstovai – Vytautas Juozapaitis, Dainius Kreivys ir Jonas Gudauskas.
Liberalų sąjūdžio atstovai Jonas Varkalys ir Juozas Baublys balsavo prieš, Viktoras Pranckietis susilaikė.
Daug kritikos sulaukė projektui prieštaravę socialdemokratai, nors partijos programoje yra numatytas šis klausimas. Projekto nepalaikė 5 iš 11 posėdyje dalyvavusių socialdemokratų frakcijos narių: Vidmantas Kanopa, Tomas Bičiūnas, Kęstutis Vilkauskas, Vilija Targamadzė ir Liudas Jonaitis. Projektui, kad šis įveiktų pateikimo stadiją, pritrūko dviejų balsų.
