LNK žinių pašnekovas sakė, kad tiek klausimas, tiek ir atsakymas į jį yra komplikuotas.
„Viena yra finansiniai dalykai, kiti – kultūriniai. Nes tos kartos skiriasi. Tarkime, Ispanijoje, Italijoje yra normalu, kad sūnus su tėvais gyvena iki 40 metų, tada išeina, o 60 metų sukuria šeimą. Lietuvoje ta situacija kiek kitokia. Bet labiausiai pas mus veiks finansinis momentas, nes turtas mūsų šalyje tampa vis brangesniu. Natūralu, kad dabar, kai ypač pabrango nuoma, žmonės ieško tų alternatyvų, kaip galima gyventi pigiau“, – sakė G. Germanavičius.
Alternatyvos, anot jo, gali būti co–living nuomos koncepcija, gyvenimas su giminaičiais, ar bendrai nuomojamas būstas.
„Nes NT paskutinius metus darosi turtingų žmonių privilegija“, – teigė pašnekovas.
„Ir kuo toliau laikas eis, panašu, kad tai yra neišvengiama“, – kalbėjo startuolio „InRento“ įkūrėjas ir vadovas G. Germanavičius.
Anksčiau situacija buvo kitokia, per pandemiją nekilnojamasis turtas labai stipriai pabrango.
„O žmonių atlyginimai taip greitai neaugo. Natūralu, kad tas įperkamumas labai suprastėjo. Ir dar skiriasi tai, ko jaunas žmogus nori. Mes dabar gyvename socialinių medijų amžiuje – jeigu vairuoja mašiną, tai tik naują, jeigu gyveni bute – tai tik centre. Manau, kad nors įperkamumas krenta, bet vis tiek visi nori gyventi kuo arčiau centro, būti arčiau veiksmo“, – sakė LNK pašnekovas.
G. Germanavičius teigė, jog Lietuvoje nuosavą būstą turinčių asmenų skaičius yra vienas didžiausių Europoje.
„Jeigu žiūrėtume į kitas vakarų valstybes, tai pats įdomiausias fenomenas Vokietijoje. Turime pačią didžiausią Europos ekonomiką, vieną turtingiausių šalių, kur žmonės gyvena bene geriausiai. O nuosavą turtą turi maždaug 40 procentų gyventojų. Kur susidaro tie stiprūs pokyčiai, daugiau nei dvigubai nei Lietuvoje – istorinis momentas.
Vokietijoje po II Pasaulinio karo daug sugriautų namų tiesiog neatstatė, todėl žmonės būstą nuomojosi, nepirko jo. O antras aspektas – vokiečiai kitaip žiūri, nes, pavyzdžiui, lietuviai labai myli plytas. O vokiečiai neperka būsto, nes supranta, jog tai ne tik nauda, bet ir labai didelis finansinis įsipareigojimas, jie tuos pinigus investuoja, jie nesudeda pinigų į savo namą“, – aiškino jis.
O Lietuvoje, anot pašnekovo, pagrindinė priežastis, kodėl tiek daug gyventojų turi nuosavą turtą – jo įperkamumas, kuris laikėsi ilgą laiką.
„O antra priežastis – mūsų istorija. Nes Sovietų sąjungos buvusi šalis, paprasčiausiai tuo metu visi žmonės gaudavo būstą nemokamai, arba labai geromis sąlygomis“, – teigė G. Germanavičius.
Jo teigimu, artėjantis galimas sunkmetis bendrai vertinamas būti negali.
„Sunkmetis gali paliesti tam tikras turto klases, ar tam tikras žmonių veiklas. Generalizuoti nebūčiau linkęs. O kas liečia patį NT, jeigu yra investuojama miesto centruose, žmonės perka būstą centre, miestuose, miesteliuose, kur pasiūlos nėra, tos kainos laikysis. Net jeigu žiūrėtume į 2008 metų krizę, kainų korekcija Vilniaus senamiestyje buvo labai maža, arba jos iš viso nebuvo“, – kalbėjo jis.
Visą LNK pokalbį su G. Germanavičiumi žiūrėkite čia:
