Pernai gruodį paskelbti apklausos rezultatai rodo, kad NATO sąjungininkų nuolatiniam buvimui Lietuvoje pritaria 82 proc. gyventojų. Jau anksčiau skelbta, kad NATO viršūnių susitikime bus patvirtinta: nuo kitų metų pradžios kiekvienoje Baltijos šalyje bus dislokuota po batalioną kitų NATO valstybių karių su technika.
Tiesa, iki šiol žinios buvo aptakios – tik svarstyta, kurios šalys gali dislokuoti savo karius Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Be to, nors kalbama apie bataliono dydžio grupę, iki šiol apsiribota tik nekonkrečiais skaičiais, mat batalioną gali sudaryti ir 500, ir 1000 karių.
Varšuvoje vykstančiame Aljanso viršūnių susitikime paaiškėjo daugiau detalių. Neoficialių šaltinių teigimu, prie bataliono kovinės grupės, kuriai vadovaus bent dvi kuopas ( iki 200 karių vienoje) skirsianti Vokietija, prisidės Nyderlandai, Belgija ir Liuksemburgas. Vokiečiai atsigabens savo šarvuočius ir artimojo nuotolio priešlėktuvinės gynybos priemones.
Belgija ir Nyderlandai dvi šalys turėtų skirti po kuopą – nuo 100 iki 200 karių iš mechanizuotųjų dalinių, o Liuksemburgas – žvalgų būrį. Įdomu tai, kad ne vienerius metus pagal išlaidas gynybai Lietuva buvo priešpaskutinė, skirdama 0,75 proc. nuo BVP, ir atsiliko tik nuo Liuksemburgo, kuris skyrė 0,5% nuo BVP.
Šiuo metu Liuksemburgas skiria 0,6 proc. nuo BVP arba 247 mln. eurų per metus. Lietuva gynybai šiuo metu skiria 575 mln. eurų arba 1,45 proc. nuo BVP ir yra 11-oje vietoje pagal pastarąjį rodiklį visoje NATO. Kitais metais Krašto apsaugos biudžetas gali siekti apie 700 mln. eurų, o 2 proc. nuo BVP planuojama pasiekti iki 2018-ųjų.
Beje, anksčiau skelbta, kad Lietuvoje gali būti dislokuota ir Lenkijos karių, tačiau dabar tokiu sprendimu abejojama
Pažymima, jog visų minėtų šalių kariai pastaraisiais metais aktyviai treniravosi Lietuvoje, buvo patenkintos treniruočių sąlygomis ir išreiškė pageidavimą sugrįžti.
Varšuvoje Norvegijos premjerė Erna Solberg patvirtino, kad į Baltijos šalis bus siunčiama ir norvegų karių kuopa – iki 200 karių. Ir nors Norvegijos premjerė tiesiogiai nepatvirtino, į kurią šalį vyks šios šalies kariai, norvegų šaltiniai neoficialiai kalba, jog logiškas sprendimas būtų prisijungti prie Lietuvoje dislokuojamų vokiečių karių.
„Norvegija NATO greitojo reagavimo pajėgose priklauso 1-jam Vokietijos ir Nyderlandų korpusui, todėl neabejoju, kad norvegų kuopa bus dislokuota Lietuvoje kartu su vokiečių ir olandų kariais“, – teigė šaltinis.
Planuojama, kad sąjungininkai bus dislokuoti Rukloje, kur yra viena pagrindinių Lietuvos karinių bazių – čia veikia mokomasis pulkas, du Lietuvos kariuomenės pėstininkų batalionai. Be to, čia veikia rotuojama JAV karių kuopa, kuri dislokuota dvišaliu susitarimu.
Lietuviai išsiskiria iš kitų Baltijos šalių
Be to, DELFI šaltinių duomenimis, planuojama, jog prie tarptautinio NATO bataliono bus prijungti ir Lietuvos kariuomenės daliniai: kariuomenės vado generolo Jono Vytauto Žuko sprendimu, tarptautinio bataliono štabe tarnaus ir Lietuvos karininkai, o prie viso dalinio gali prijungta viena lietuvių karių kuopa.
Toks sprendimas skiriasi nuo Latvijos ir Estijos – pastarosiose šalyse dislokuoti NATO batalionai turėtų veikti visiškai nepriklausomai.
„Estija priėmė tokį sprendimą. Žinoma, mes glaudžiai bendradarbiausime su kitų šalių NATO daliniais, tačiau nors mes ir taip jau skiriame 2,1 proc. nuo BVP gynybai, savo daliniams turime pakankamai užduočių", — DELFI sakė Estijos užsienio reikalų ministrė Marina Kaljurand.
Lietuvių sprendimas aiškinamas geresnės skirtingų šalių karių integracijos ir sąveikos būtinybe. Be to, lietuviai išsiskiria ir dar viena ypatybe. Šaltinių teigimu, Lietuva giriama kaip geriausią priimančios šalies paramos paketą pasiūliusi šalis. Lietuva mokės už sąjungininkų bataliono karių apgyvendinimą, maitinimą, kurą, iš viso planuojama skirti apie 15 mln. eurų per metus.