Susitikime su Vašingtone viešinčiais Seimo nariu Pauliumi Saudargu, Lietuvos ambasadoriumi JAV Žygimantu Pavilioniu, bei politologais Laurynu Kasčiūnu ir Linu Kojala analitinio McCaino instituto direktorius tvirtino, kad Kremliui paliekamos atrištos rankos plėsti užimtą teritoriją Rytų Ukrainoje.
„NATO priimti sprendimai dėl kolektyvinės gynybos įsipareigojimo stiprinimo buvo geri, tačiau brėžiant aiškią gynybos liniją tik ties aljanso teritorija yra paliekama erdvė V.Putinui veikti visur kitur, ypač Ukrainoje,- sakė buvęs JAV ambasadorius prie NATO. - Juk būtent įvykiai šioje šalyje paskatino permąstyti saugumo situaciją, bet pati Ukraina iš NATO jokių paskatinimų nesulaukė.
O padaryti buvo galima daug: pavyzdžiui, pasiūlyti Ukrainai vakariečių karybos taktikos ekspertų, ypač besispecializuojančių teritorijos kontrolės vengiant ginkluotos konfrontacijos srityje, pagalbą, karinės įrangos tiekimą, finansinę paramą.
Greta to turėtų būti taikomas griežtas ginkluotės bei dvigubos paskirties įrangos embargas Rusijai. Tai parodytų, kad NATO gerbia Ukrainos teritorinį integralumą ir yra pasirengusi imtis konkrečių priemonių jam apsaugoti. Nebūtinai siunčiant aljanso karius, nes sulaukę pagalbos, efektyviai galėtų gintis patys ukrainiečiai“
Pasak K.Volkerio, negalima leisti, kad Rusija užkirstų kelią posovietinės erdvės šalių integracijai į NATO ar ES paprasčiausiai įvesdama kariuomenę ir užimdama dalį teritorijos. Toks scenarijus jau buvo įgyvendintas Gruzijoje, faktiškai palaikomas Moldovoje ir kitose šalyse, o šiandien sėkmingai realizuojamas Ukrainoje.
„Reikia akcentuoti, kad kiekviena valstybė turi teisę priimti sprendimus dėl savo ateities, o tai, kad Rusija okupuoja dalį teritorijos, neturėtų būti lemiantis faktorius. Vienas iš istorinių pavyzdžių galėtų būti Vakarų Vokietija: sovietai okupavo rytinę teritoriją, bet tai nesukliudė vakarietiškai šalies daliai integruotis į NATO. Deja, kol kas judama kita kryptimi“,- sakė amerikietis.
K.Volkeris yra įsitikinęs, kad Rusija plės užimtą teritoriją tol, kol Ukrainos kariuomenė nesulauks realios pagalbos iš Vakarų. Jei dėl to būtų susitarta, Rusijai kiltų grėsmė pralaimėti, ir tai paskatintų atsitraukimą.
„Vienišai Ukrainai atlaikyti Rusijos spaudimą sudėtinga. Jei tai tęsis ir toliau, tikėtina, kad Kremlius sieks koridoriaus iki pat Padniestrės. Jei ukrainiečiai sulauktų paramos iš JAV ar kitų šalių, tuomet Rusija galbūt nesiųstų papildomų karių prie tų 3-4 tūkstančių, kurie veikia šiandien. Kodėl? Juk iki šiol Kremlius stengiasi įrodyti, kad konflikte nedalyvauja, taip pasilikdama galimybę atsitraukti nepripažinus pralaimėjimo. Reikia leisti tuo pasinaudoti“,- tvirtino jis.
Tol, kol Vakaruose bus tikima politinio susitarimo galimybe, tol Rusijos sustabdyti nepavyks:
„Neseniai paskelbtos paliaubos yra politinis teatras, skirtas tam, kad sukurtų vykstančio politinio proceso iliuziją. Rusija tuo siekė sukliudyti priimti konkrečius sprendimus NATO ir ES lygmenyje, nes puikiai supranta, kad nemažai Europos valstybių tik ir ieško pasiteisinimo nieko nedaryti. Jos sako, jog nenori sukliudyti „delikataus politinių derybų proceso“.
Tačiau akivaizdu, jog tokios paliaubos konflikto nesustabdys, o prorusiški sukilėliai vis plės kontroliuojamą teritoriją“,- pažymėjo Volkeris.