Zoknių oro pajėgų bazėje NATO oro policijos misija mažiau akyliems gali atrodyti tokia pat nepakitusi nuo 2004-ųjų, kai Lietuvos ir kitų Baltijos šalių padangę ėmė saugoti naikintuvus turinčių Aljanso šalių orlaiviai.
Bet iš tikrųjų viskas čia yra kitaip, nei 2004-siais, kai dar nebuvo sukurtos dabar taikomos procedūros, kai oro erdvės stebėjimo ir kontrolės mechanizmai neveikė, kaip turėtų.
Būtent dėl šių trūkumų 2005-ųjų rugsėjį Rusijos karinių oro pajėgų majoro Valerijaus Trojanovo pilotuojamas naikintuvas Su-27 iš Baltijos jūros pusės įskrido į Lietuvos oro erdvę, čia besiblaškydamas praleido apie 20 minučių, pilotas katapultavosi, tada orlaivis sudužo Šakių rajone.
Ir tik tuomet į dangų iš Zoknių pakilo leidimą gavę NATO naikintuvai (tuomet Vokietijos rotacijos metu buvę F-4 „Phantom II“). Šiandien tokia situacija būtų sunkiai įsivaizduojama: rusų orlaiviai aptinkami, NATO naikintuvų perimami, identifikuojami ir palydimi toli nuo Lietuvos sienų. Ir tai ne vienintelis skirtumas, rodantis, kas ir kaip pasikeitė per pastaruosius metus.
Majoro Trojanovo skrydžio pasekmės
Tai, kas nutiko Lietuvoje 2005-ųjų rugsėjo 15 d. dabar atrodo miglota ir kiek primiršta istorija, kurios net nežinojo nuo pernai gruodžio Lietuvos oro erdvę saugoję prancūzų kariškiai. Iškalbingas prancūziškas trūktelėjimas pečiais – tai visa vieno prancūzų kariškio reakcija į SU-27 sudužimo istoriją Lietuvoje, dėl kurios pačioje Rusijoje galiausiai buvo apkaltintas pats V. Trojanovas.
„Tai neįmanoma“, – apie tikimybę, kad kažkas panašaus galėtų pasikartoti šiomis dienomis užtikrintai „Delfi“ patikino vienas iš maždaug 100 prancūzų kariškių, kurie keturis mėnesius praleido Lietuvoje. Prancūzija NATO oro policijos misijoje Lietuvoje dalyvavo ne kartą, tačiau šįsyk pirmą kartą atsiuntė savo moderniausius naikintuvus „Rafale“.
Šios rotacijos metu jiems teko keliolika kartų vykdyti tikras orlaivių perėmimo užduotis. Ir pirmoji tokia pasitaikė netipinė.
„Mums čia atvykus sakė, kad rusai naktimis paprastai neskraido. Ir ką jūs sau galvojate? Žinoma, pirmas „Alpha scramble“ įvyko naktį“, – šyptelėjo prancūzų kariškis. Procedūra vadinama „Alpha scramble“, nors su kiaušiniene (angl. scrambled eggs reiškia kiaušinienę) šis žodis tiesiogiai nesusijęs, pakilti naikintuvai turi per tiek laiko, kiek kepa klasikinė kiaušinienė – kelias minutes, kurios gali būti brangios gaudant pažeidėją. Ir nesvarbu – diena ar naktis.
Terminas paplito nuo Mūšio dėl Britanijos laikų 1940 m., kai Karališkųjų oro pajėgų pilotai (tarp jų ir lenkai bei vienas lietuvis) budėdavo aerodromuose ir laukdavo signalo „scramble“.
Oro policijos misijos pilotų pakilimo laikas kiekvienos šalies rotacijos metu šis skaičius skiriasi – vieni kalba apie rekordines 3 minutes, kiti – apie 7, bet kaip „Delfi“ patikino „Rafale“ misijai Lietuvoje vadovavęs majoras Guillaume’as „tai yra minučių reikalas“.
Tik savo vardo bei laipsnio nurodymas – dar vienas prancūzų misijos išskirtinumas, kaip ir faktas, kad misijos vadas pats yra vienas iš šešių pilotų, kuris ne tik vadovauja, bet ir pats kyla į dangų savuoju „Rafale“.
„Tai yra seksualiausias dalykas pasaulyje: šiuo naikintuvu, kuris, manau, yra meno kūrinys, ginkluotas raketomis, maksimaliu greičiu skrendi beveik prie pat stratosferos. Nekeisčiau „Rafale“ į nieką kitą“, – svajingai į ūsą šypteli majoras Guillaume’as su tokiu užtikrintumu ir pasitikėjimu savimi, netgi švelnia arogancija, kokia išsiskiria būtent naikintuvų pilotai.
Dar viena sena naikintuvų pilotų tradicija – vešlūs vertinami ūsai, kuriuos kovo mėnesį buvo užsiauginę ir prancūzų „Rafale“ pilotai, taip pagerbdami legendinį amerikiečių pilotą Robiną Oldsą, kuris Antrojo pasaulinio ir Vietnamo karų laikais išgarsėjo savo „neperšaunamais ūsais“. Ne vienam būsimam pilotui tokios legendos, kaip R. Oldsas tapo įkvėpimo šaltiniu, paskatinusiu rinktis būtent naikintuvo piloto kelią ir sulaukus 18-os stoti į aviacijos akademiją.
Po 5 metų mokslų nuo akademijos jau gali tikėtis tapti porininku, tada vadovauti dviejų, vėliau 4 naikintuvų grandžiai, o galiausiai – misijai, po kurios majoras Guillaume’as gali tikėtis paaukštinimo į eskadrilės vadus. Šiaip ar taip jam tai nėra pirmoji misija ir nebūtinai pati sudėtingiausia – anksčiau skraidęs žvalgybiniu „Mirrage F-1“ vėliau virš Sirijos jis jau vykdė sausumos pajėgų paramos užduotis – bombardavo „Islamo valstybės“ teroristų taikinius.
Mažiausiai vienas Lietuvoje dislokuotas „Rafale“ turėjo tai patvirtinančias žymas prie pilotų kabinos – bombų ir kruizinių raketų atvaizdai rodo, kiek ir kokių priemonių kovinių skrydžių metu naudojo šie naikintuvai.
Ir nors techniškai „Rafale“ ir Lietuvoje galima per kelias valandas perginkluoti ne tik Oro policijos misijai skirtomis trumpojo ir vidutinio nuotolio raketomis, bet ir iš Prancūzijos atskraidintomis išmaniosiomis bombomis bei kruizinėmis raketomis, Zokniuose „Rafale“ užduotys kitos.
„Mūsų misija yra oro policija: saugome Baltijos šalis, identifikuojame, palydime įtartinus orlaivius. Taip pat atliekame Oro skydo arba Kovinio patruliavimo užduotis“, – dar vieną išskirtinumą įvardijo karininkas. Karas Ukrainoje išties tapo dar vienu posūkio tašku NATO Oro policijos misijai Baltijos šalyse. Po 2014-ųjų Rusijos įvykdytos Krymo okupacijos, aneksijos ir sukelto karo Ukrainoje NATO sustiprino Oro policijos misiją iki keliolikos naikintuvų. Šiuo metu po 8 naikintuvus nuolat rotuojama Zokniuose ir Emario oro pajėgų bazėje Estijoje.
Bet pokytis yra ne tik kiekybinis, bet skiriasi ir užduotys – Oro skydo arba Kovinio patruliavimo operacijos reiškia, kad NATO naikintuvai ne šiaip kyla gaudyti rusų orlaivių, kurie įprastai skraido virš Baltijos jūros, bet ir patruliuoja šalia rytinės Lietuvos sienos, palei Baltarusiją, kurios diktatorius jau, regis, visiškai tapo priklausomas nuo Kremliaus, o Baltarusijoje dislokuoti rusų naikintuvai bei bombonešiai kariauja realų karą – atakuoja taikinius Ukrainoje.
Tad jei 2005-ųjų rugsėjo 15 d., kai rusai pasiuntė kelių žvalgybinių orlaivių bei juos lydėjusių naikintuvų grupę iš žemyninės dallies virš Baltijos jūros link Kaliningrado iš Zoknių naikintuvai nekilo į orą, šiuo metu bet koks rusų skrydis netoli Baltijos šalių sulaukia NATO palydos.
Prieš Oro policijos reidus tapo mandagesni
Jau tapo įprasta, kad rusai savo elgesiu patys prisiprašo tokios palydos: tarptautinėje oro erdvėje jie įprato skraidyti nesilaikydami būtinų taisyklių – nepateikdavo skrydžio planų, neįjungdavo atsakiklių arba nepalaikydavo ryšio su regioniniais skrydžių valdymo centrais. Vos vienos iš šių taisyklių nesilaikymas sukelia riziką civilinei aviacijai ir garantuoja, kad rusai sulauks „uodegos“ – per keliolika minučių prie Rusijos orlaivių prisistato NATO naikintuvai.
Taikos metu, pagal NATO Oro policijos procedūras jie turi ribotas teises – perimti orlaivius, juos vizualiai identifikuoti, palydėti. Net jei atpažinti orlaiviai elgiasi chuliganiškai, t.y. pavojingai manevruoja, demonstruoja akrobatinius sugebėjimus, NATO naikintuvai laikosi nuosaikiai, nesileidžia provokuojami, atsitraukia per saugesnį atstumą. Apie viešojoje erdvėje sklandančius pasiūlymus „tiesiog numušti rusų lėktuvus“ negali būti nė kalbos – kol rusai pirmi nešaudo ir nepažeidžia nacionalinės NATO šalies oro erdvės, niekas net neprašo leidimo ką nors numušinėti.
Lietuva ir kitos Baltijos šalys siekia platesnio Oro policijos misijos mandato, t.y. kad pati misija taptų gynybinė, o NATO pilotai galėtų greičiau priimti sprendimus. Lankstesnės procedūros krizės atveju leistų sutaupyti brangaus laiko, jeigu rusų pilotai nuspręstų elgtis ne šiaip pavojingai, bet ir imtų kelti tiesioginę grėsmę bei bandytų tokius triukus, kaip Juodojoje jūroje, kur kovo mėnesį per rusų naikintuvų manevrus buvo prarastas JAV žvalgybinis bepilotis orlaivis „Reaper“.
Tokių pavojingų rusų manevrų prieš kelerius metus ne kartą pasitaikydavo ir virš Baltijos jūros. Tačiau prasidėjus karui Ukrainoje būtent čia, virš Baltijos jūros rusų elgesys stebėtinai pasikeitė. Oficialiai Prancūzijos karininkai nesutiko nei patvirtinti, nei paneigti tokių operacinių duomenų – vis dėlto ši informacija turi savo slaptumo žymą.
Tačiau neoficialiai ir prancūzai, ir kitų NATO šalių kariškiai pripažįsta, kad rusai ėmė elgtis stebėtinai mandagiau: nors perėmimų netrūksta, dažniausiai Rusijos orlaiviai laikosi bent jau vienos, kelių ar netgi visų reikalavimų – tai laikosi iš anksto pateikto skrydžio plano, skraido įsijungę atsakiklius ir palaiko ryšį su regioniniais skrydžių valdymo centrais.
Įprastai rusai skraido grupėmis – vieną transporto arba žvalgybinį orlaivį lydį po kelis naikintuvus. Tai atrodo lyg staiga išsiblaiviusių ir pareigingų vairuotojų konvojus, žinant, jog kelyje laukia policijos reidas.
Be to, dar viena keistenybė užfiksuota kovo 4-ąją, kai virš Baltijos jūros pasirodė ypač retas rusų orlaivis Il-20RT.
Kitaip, nei įprasti žvalgybiniai Il-20, kurie virš Baltijos jūros skraido reguliariai, Il-20RT yra telemetriniams matavimams skirtas lėktuvas – skraidydamas lėtai jis renka duomenis apie rusų balistinių raketų ir palydovų skrydžius. Rusija teturi vos du tokius lėktuvus, abu jie kyla iš Maskvos, o ką vienos toks veikė neįprastoje jam oro erdvėje virš Baltijos jūros, majoras Guillaume’as negalėjo pasakyti, bet pripažino, kad rusų orlaivis sukėlė prancūzų susidomėjimą.
Gali išspardyti rusams subines
Palyginus su V. Trojanovo pilotuotu Su-27P, šiuolaikiniai rusų naikintuvai, anot majoro Guillaume’o, yra pažangesni. Be to, rusų pilotai šiandien turi daugiau įgūdžių bei patirties – jie skraido daugiau, nei V. Trojanovas, kuris prieš savo lemtingą skrydį 2015 m. per metus buvo teišskraidęs vos 30 valandų, kai NATO pilotų reikalavimas yra mažiausiai 150 valandų.
„Mes misijoje skraidome ir daugiau valandų, nes daug treniruojamės – kylame ne tik perimti orlaivių, bet ir mokomiesiems skrydžiams, gelbėjimo ir paieškose mokymuose, dalyvaujame pratybose su kitų NATO šalių orlaiviais, sausumos pajėgomis“, – teigė majoras Guillaume’as.
Pavyzdžiui, pokalbis su pilotu vyko tuo metu, kai du „Rafale“ buvo nulėkę link Kazlų Rūdos poligono – čia vyko pratybos su NATO priešakinėmis pajėgomis bei Oro atakos vadovais – specialiai parengtais ir aprūpintais kariais, kurie koordinuoja antskrydžius.
Kazlų Rūdoje „Rafale“ atliko dieninius ir naktinius šaudymus iš savo turimų 30 mm pabūklų. Naktį „Rafale“ pilotai gali naudoti tiek naktinio matymo prietaisus, tiek specialius žvalgybinius TALIOS prietaisus, kurie taikinius gali aptikti iš už 80 km. Rusai neturi nieko panašaus.
Kol du „Rafale“ sukiojosi pietvakarių Lietuvoje, kiti du budėjo Zokniuose, tad majoras Guillaume’as kelis kartus įspėjo, kad piloto kostiumą vilki ne šiaip sau – bet kuriuo metu gali suskambėti pavojaus signalas, reiškiantis „Alpha scramble“ ir prancūzų pilotai lėktų prie savo naikintuvų, žaibiškai kiltų į dangų ta kryptimi, kuria nurodytų skrydžių valdymo centras.
Be Prancūzijos „Rafale“ Zokniuose dar budėjo ir Lenkijos naikintuvai F-16 – šiomis dienomis lenkus ir prancūzus keičia Rumunijos ir Portugalijos pilotai su F-16. Didelio skirtumo tarp šių naikintuvų nėra, mat NATO naikintuvų procedūros bei standartinės galimybės yra vienodos.
Majoras Guillaume’as nesikuklino, paklaustas apie rusų naikintuvų sugebėjimus: taip, naikintuvai geresni, nei anksčiau, tačiau „Rafale“ ir kitų NATO šalių naikintuvai yra vis tiek geresni, pilotai – labiau patyrę, geriau paruošti, turintys įgūdžių bei galimybių naudoti technologijas, apie kurias rusai nė negali pasvajoti. Be to, rusų nesugebėjimas per metus laiko įveikti gerokai kuklesnių Ukrainos oro pajėgų bei oro gynybos sistemų, anot prancūzų majoro, yra iškalbingas.
„Ar aš galiu užtikrintai pasakyti, kad rusams išspardytumėme užpakalius? Žinoma, galime lažintis“, – su naikintuvo pilotams būdingu pasitikėjimu dar kartą šyptelėjo majoras Guillaume’as.
Jo teigimu, „Rafale“ turimos jutiklių ir jų sintezės galimybės leidžia geriau orientuotis erdvėje, matyti bendrą paveikslą, detales iš didelio atstumo. O oro mūšyje tai yra didelis privalumas, kurį, šiaip jau sugeba taikyti patys rusų pilotai, su naikintuvais Su-35 iš didesnio atstumo naikinantys ukrainiečių orlaivius. Tačiau prieš NATO aviaciją rusų gebėjimai atrodo apverktinai.
Tad jei, pavyzdžiui, 2005 m. V. Trojanovas su savo Su-27P sugebėjo pasiklysti dėl prasto parengimo, primityvių naikintuvo navigacinių prietaisų ir to fakto, kad rusų oro erdvės valdymo orlaivis A-50, turėjęs nukreipti rusų naikintuvus nusprendė taupyti degalus ir pasitraukti iš pratybų regiono anksčiau laiko, tai „Rafale“ pilotai mato visą vaizdą ir be išorinės pagalbos, nors pastarosios iš Aljanso žvalgybinių pajėgumų regione ir taip netrūksta.
Vieninteliai naikintuvai, kurie prieš „Rafale“ turi pranašumą jutiklių gausos ir pažangos srityse, anot majoro Guillaume’o yra 5 kartos naikintuvai F-35.
„Tokie naikintuvai, priklausantys Nyderlandų karinėms oro pajėgoms, skraido iš Lenkijos, Malborko ir mes su jais treniruojamės – jų jutikliai pažangesni, bet mes turime daugiau raketų, jie mums gali praskinti kelią“, – teigė prancūzų karininkas.
