aA
NATO Oro policija. Šie trys žodžiai dabar nebestebina, o besikeičiančios lėktuvų rotacijos nekelia tokio susidomėjimo, kaip prieš 15 metų, kai savų naikintuvų neturinčių Baltijos šalių oro erdvę pradėję saugoti Aljanso orlaiviai buvo ryškiausias sąjungininkų įsipareigojimas ginti Lietuvą. Jau šiemet gali būti pristatyti planai, kurių pokyčiai nebus tokie matomi, tačiau ypač reikšmingi.
© KAM / I.Budzeikaitės nuotr.

Praėjus kelioms valandoms nuo to momento, kai 2004-ųjų kovą Lietuva ir kitos Baltijos šalys tapo NATO narėmis, Šiaulių aviacijos bazėje nutūpė keturi Belgijos karinių oro pajėgų naikintuvai F-16, pagaminti dar praėjusio amžiaus paskutiniame dešimtmetyje.

Vėliau būriai žurnalistų, fotografų, politikų pasitiko šiuos orlaivius, o iškilmingose kalbose tarsi malda buvo kartojami tie patys žodžiai: „Lietuvą dengia NATO skydas“, „Lietuvos padangė saugi“.

Tokiu būdu lietuviai buvo supažindinti iki keistai skambėjusiu terminu – Oro policijos misija. Tiesa, ji po metų patyrė pirmąjį rimtą išbandymą. Ir jis nebuvo išlaikytas taip, kaip norėjo NATO: kai netoli Šakių sudužo Lietuvos oro erdvę pažeidęs ir joje 20 minučių (kitais duomenimis net 40 min.)praleidęs Rusijos naikintuvas Su-27, Oro policijos misiją vykdę vokiečių naikintuvai dar tik kilo.

Tuomet ir paaiškėjo, kad ši misijos procedūros – gerokai sudėtingesnės, apipintos įvairiais biurokratiniais suvaržymais ir gali būti keičiamos. Vis dėlto ir tokių pokyčių bei 2005-ųjų pamokų nebeužtenka. Rusijai stiprinant savo karinę grupuotę Kaliningrade ir karinių oro pajėgų parengtį bei patruliavimą, Lietuva siekia, kad NATO veiksmai būtų adekvatūs. Būtent šiemet Aljanse galima tikėtis procedūrinių pokyčių, kurie atvertų naujas galimybes tiek Baltijos šalims, tiek visai NATO.

„Jei į mus šautų – šautume atgal“

Iš pirmo žvilgsnio, praėjus 15 metų niekas nepasikeitė: Baltijos šalių oro erdvę nuo šių metų sausio ir vėl saugo naikintuvai F-16. Jie pažymėti raudonai baltu kvadratu, primenančiu šachmatų lentą – tai išskirtinis Lenkijos karinių oro pajėgų simbolis reiškiantis, kad Oro policijos misiją iš Šiaulių aviacijos bazės vykdo būtent lenkų pilotai.

Tame galima įžvelgti ir nemažai simbolikos: pernai Nepriklausomybės šimtmetį minėjusios Lenkija ir Lietuva šiemet mini svarbias savo nepriklausomybės karų datas.

Tuomet, 1919-ųjų balandį tarp Lietuvos ir Lenkijos dar tik prasidėjo pirmieji kariniai susidūrimai, kovos dėl Vilniaus krašto, nors abi šalys tuo pat metu kariavo prieš sovietų Rusiją, kuri buvo pagrindinė grėsmė. Iš nors lenkai ir lietuviai nevengė bendrų veiksmų prieš bolševikus, tarpusavio konfliktas dėl dvišalių sienų ne vienam dešimtmečiui nuodijo santykius.

Praėjus 100 metų lietuviai ir lenkai jau nebesipeša, o Lietuvos padangę nuo grėsmės iš Rytų jau 8-ąjį kartą saugo lenkų naikintuvai – pakilę iš Šiaulių aviacijos bazės iki Vilniaus jie atsiduria per 11 minučių. Šiandien lenkai skraido vienos naujausių F-16 modifikacijos – Block 52+ naikintuvais.

Nauja NATO naikintuvų misija Lietuvoje: kovos taisyklės keisis iš esmės
© KAM / I.Budzeikaitės nuotr.

Vėlgi, regis, kad jų užduotis ta pati, kaip ir bet kurios kitos rotacijos: saugoti Baltijos šalių oro erdvę, užfiksavus neatpažintą, įtartinai besielgiantį orlaivį ar oro erdvės pažeidėją, jį perimti, vizualiai identifikuoti, jei reikia – palydėti, įspėti arba išprašyti iš oro erdvės.

Dar nebuvo tokio atvejo, kad pažeidėją tektų numušti. Bet ar tokia procedūra iš viso įmanoma? Teoriškai – taip, jei pažeidėjas kelia grėsmę NATO šalies orlaiviams, infrastruktūrai.
Praktiškai viskas – viskas kur kas labiau komplikuota.

Pavyzdžiui, buvęs JAV pajėgų Europoje vadas, generolas Benas Hodgesas ir buvęs NATO pajėgų vadas, Philipas Breedlove‘as nesyk atvirai minėjo, kad Taikos metui pritaikytos Oro policijos misijos galimybės yra pernelyg ribotos – procedūros esą tokios, kad realaus įsakymo numušti pažeidėją Oro policijos pilotas gali laiku ir nesulaukti.

O jei prieš NATO narę taikoma provokacija arba nepaskelbtas karo veiksmas? Kiek reikėtų laukti įsakymo ir koks jis būtų? Žinoma, šiuo metu abu generolai jau išėję į atsargą, važinėja po konferencijas, kur pristatomi, kaip analitikai ir ekspertai, todėl gali kalbėti atvirai. Patys NATO Oro policijos pilotai – ne politikai ar samdomi analitikai, jie nedaugiažodžiauja.

„Mes laikomės NATO procedūrų, – atsargiai rinkdamasis žodžius su švelniu lenkišku akcentu švaria anglų kalba DELFI sakė pulkininkas leitenantas Adamas Kalinowskis, Lenkijos kontingento vadas, vienas pirmųjų lenkų, sėdusių į 2002 metais už 3,5 mlrd. dolerių Lenkijos įsigytus naikintuvus (iš viso 48 vienetus).

Nauja NATO naikintuvų misija Lietuvoje: kovos taisyklės keisis iš esmės
© DELFI/ V. Saldžiūno nuotr.

Iki tol jis skraidė senutėliu sovietų gamybos Mig-21, kurių Lenkija atsisakė 2003 metais. Bet procedūros gali būti standartinės, nesvarbu kokiu lėktuvu skraidai. Pavyzdžiui, viena elementariausių procedūrų – būtinas minimalus išskraidytų valandų skaičius per metus (apie 90 val.). Todėl net ir toks patyręs pilotas-instruktorius, kaip A. Kalinowskis, išdidžiai dėvintis daugiau nei 2 tūkst. skrydžių valandų su F-16 žymintį antsiuvą, privalo skraidyti ir Lietuvoje.

„Tai oro policijos misija, bet mes galime imtis būtinųjų savigynos priemonių, jei į mus šautų. Tokiu atveju net klausimų nekiltų – šautume atgal“, – šyptelėjo karininkas, tačiau pripažino – kol kas tokių incidentų nekilo.

O kas, jei pažeidėjas neklausytų NATO Oro policijos naikintuvų nurodymų – bandymų užmegzti ryšį tarptautiniais dažniais, įspėjamųjų ženklų rankomis, blyksniais ar signalinėmis švieselėmis? Nuo šio klausimo lenkų pilotas diplomatiškai išsisuko, bet pridūrė – kad ir koks įsakymas atkeliautų iš Junginio oro operacijų centro Uedeme Vokietijoje, lenkų pilotai jam paklustų.

Tai gali būti daroma 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę, dieną arba naktį – lenkų F-16 aprūpinti ir specialiu „Sniper“ taikymosi prietaisu, kuris, anot A. Kalinowskio leidžia pilotams atpažinti taikinius naktį iš didelio atstumo.

Neklausyti F-16 naikintuvų pilotų įsakymų pažeidėjas turėtų būti arba labai drąsus, arba pamišęs – NATO Oro policijos misijos orlaiviai skraido poromis, kiekvienas ginkluotas keturiomis raketomis: gabena dvi artimojo nuotolio raketas AIM-9X Sidewinder ir dvi tolimojo nuotolio AIM-120C7 AMRAAM. Pastarąsias raketas įsigys ir Lietuva, vykdydama vidutinio nuotolio priešlėktuvinės gynybos NASAMS projektą.

Nauja NATO naikintuvų misija Lietuvoje: kovos taisyklės keisis iš esmės
© DELFI/ V. Saldžiūno nuotr.

Kiaušinienė ir žaibiškas pakilimas

„Mums nereikia tų raketų naudoti pratybose, žinome jų galimybes“, – DELFI pasakojo plk. Ltn. A. Kalinowskis, nesyk pakartojęs, kad visiškai pasitiki nustatytomis procedūromis. Vienintelis dalykas, kuris jose nenumatytas – pačių pilotų tradicijos arba prietarai. Pavyzdžiui, vieno jų laikosi ir lenkų pilotai, kurie vengia fotografuotis prieš pakilimą. Grįžtantis išsišiepęs naikintuvo pilotas – įprastas reiškinys, kurį DELFI turėjo galimybę išvysti ir Šiaulių aviacijos bazėje.

Čia po valandos treniruočių skrydžio kaip tik nusileido du F-16, iš lėto įriedėję į specialius angarus, įrengtus atokioje Oro policijos misijai pritaikytoje aerodromo vietovėje, šalia pakilimo tako. Prieš tai Lenkijos karinių oro pajėgų karininkai leido susipažinti su dar dviem naikintuvais, kurie visada paruošti skrydžiui – jie vienas naikintuvas sugenda, pilotas turi būti pasiruošęs šokti į kitą.

Nusileidus paruoštas ir papildomas ginkluotės komplektas – po keturias raketas kiekvienam naikintuvui, kurias galima pritvirtinti per keliolika minučių.

Angare surengtame pristatyme plk. Ltn. A. Kalinowskis glaustai papasakojo įprastinę procedūrą, kaip atliekamas kito orlaivio perėmimas: kai radarais užfiksuojamas neatpažintas orlaivis, kuris artėja prie Baltijos šalių oro erdvės, į orą keliami naikintuvai.

Tokia procedūra vadinama „Alpha scramble“, nors su kiaušiniene (angl. scrambled eggs reiškia kiaušinienę) šis žodis tiesiogiai nesusijęs, pakilti naikintuvai turi per tiek laiko, kiek kepa klasikinė kiaušinienė – kelias minutes, kurios gali būti brangios gaudant pažeidėją.

Terminas paplito nuo Mūšio dėl Britanijos laikų 1940 m., kai Karališkųjų oro pajėgų pilotai (tarp jų ir lenkai bei vienas lietuvis) budėdavo aerodromuose ir laukdavo signalo „scramble“. Tikslus Oro policijos misijos pilotų pakilimo laikas neatskleidžiamas.

„Šios „Alpha scramble“ misijos mums labia naudingos, nes mūsų naikintuvų nuolatinėje dislokacijos vietoje tokių misijų nevykdome“, – pažymėjo plk. Ltn. A. Kalinowskis. Išties, lenkai su turimais F-16 intensyviai treniruojasi ir savo šalyje, tačiau kovinių misijų, per kurias būtų panaudota ginkluotė iki šiol nevykdė. Tad ir Oro policijos misija yra savotiška praktinė patirtis – į kiekvieną misiją lenkai atsiveža apie 140 karių, kurių 80 proc. yra iki tol nedalyvavę tokioje misijoje.

Tai ypač naudinga F-16 pilotams bei juos aptarnaujančiam personalui – 31-ojoje Taktinėje oro pajėgų bazėje netoli Poznanės, iš kur į Lietuvą atskrido lenkų naikintuvai, dislokuota didžioji dalis Lenkijos turimų F-16, bet ten jiems netenka susidurti su NATO oro erdvę testuojančiais rusų pilotais. Netoli Lietuvos sienų, ypač virš Baltijos jūros, rusai elgiasi drąsiau ir Oro policijos naikintuvai dažnai priversti reaguoti.

Tiesa, A. Kalinowskis patikino, kad kol kas per 18 „Alpha scramble“ misijų šiemet lenkams neteko susidurti su agresyviu rusų elgesiu – esą visos pusės elgėsi profesionaliai, nors per pastaruosius kelerius metus fiksuotas ne vienas incidentas, kai rusų naikintuvai priartėdavo pavojingai arti NATO orlaivių.

Incidentų pavykdavo išvengti tik profesionalumo dėka – neoficialiai kalbama, kad geriausi F-16 pilotai Europoje yra danai ir norvegai, kurie taip pat vykdė Oro policijos misijas bei yra sukaupę milžinišką patirtį dalyvaudami kovinėse operacijose Irake, Afganistane ir Libijoje.

Pavyzdžiui, 2011 m. operacijose Libijoje metu Norvegijos F-16 per 596 numetė 550 bombų – tai sudarė 17 proc. visų NATO pajėgų antskrydžių.

NATO Oro policijos misijose vienintelė ginkluotė – priešlėktuvinės raketos ir 20 mm. pabūklai kol kas nebuvo panaudoti, o ir pačių skrydžių intensyvumas neprilygsta kovinei operacijai – iš Šiaulių tokių pakilimų per savaitę būna keli – virš Baltijos jūros iš Rusijos žemyninės dallies į Kaliningrado sritį ir atgal dažnai skraido rusų kariniai orlaiviai, kurie nesilaiko vienos ar visų trijų numatytų procedūrų – skraido neįsijungę atsakiklių, nepalaiko ryšio su regioniniu ryšių centru arba nepateikia skrydžio plano.

Pavyzdžiui, praėjusią savaitę NATO Oro policijos naikintuvai du kartus kilo į orą atpažinti ir lydėti tarptautinėje erdvėje virš Baltijos jūros skridusių Rusijos orlaivių.

Balandžio 1 d. jie lydėjo AN-26, kuris skrido be veikiančio radiolokacinio atsakiklio, bet palaikė ryšį su Regioniniu skrydžių valdymo centru (RSVC) radijo ryšį palaikė ir turėjo skrydžio planą. Po kelių dienų teko lydėti Rusijos žvalgybinį orlaivį IL-20, kuris palaikė ryšį su RSVC, bet neturėjo veikiančio radiolokacinio atsakiklio ir skrydžio plano.

Nauji naikintuvai, nauja misija, naujos galimybės

Ir nors NATO oro policijos misija minima, kaip sėkmingo Aljanso šalių bendradarbiavimo pavyzdys – per pastaruosius 15 metų savo naikintuvus buvo atsiuntusios 17 NATO valstybių, Lietuva siekia, kad ši misija būtų stiprinama. Dar pernai liepą NATO šalių vadovai pavedė karinei vadovybei iki 2019 metų vidurio pateikti siūlymus, kaip sustiprinti Baltijos šalių oro gynybą.

Oro policijos misijos pavertimas gynybine žymėtų ne tik esminį lūžį, kalbant apie procedūras, bet ir pajėgumų plėtrą. Ir tai nebūtinai reiškia, kad Šiauliuose turėtų būti stiprinamas naikintuvų kontingentas. Pačių naikintuvų skaičius sykį jau buvo padidintas – tokių veiksmų NATO ėmėsi po 2014-ųjų Rusijos agresijos prieš Ukrainą, kai į Šiaulius amerikiečiai permėtė papildomus naikintuvus F-15. Be to, nuo 2014-ųjų NATO Oro policijos misija vykdoma ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Emario oro pajėgų bazės – vienu metu Baltijos šalių oro erdvę saugo 8 Aljanso naikintuvai.

Nauja NATO naikintuvų misija Lietuvoje: kovos taisyklės keisis iš esmės
© KAM / I.Budzeikaitės nuotr.

Vis dėlto daug svarbesniais veiksniais laikomi oro gynybos sistemos integravimas, vadovavimo ir kontrolės elementų bei patikimų ryšių kanalų grandinės užtikrinimas. Būtent šiuos veiksnius įvardijo pernai ataskaitą išplatinę Tarptautinio gynybos ir saugumo centro (ICDS) ekspertai. Estijoje įkurto centro analitikai atkreipė dėmesį, kad Baltijos šalių oro gynybos sistema nėra iki galo integruota į visus NATO tinklus, kur būtų galima žaibiškai keistis informacija.

Kita vertus, tam reikalinga atitinkama infrastruktūra – modernūs, į vieną tinklą sujungti radarai bei kvalifikuotas personalas, kurio Baltijos šalims trūksta. Regioniniai skrydžių valdymo centrai Karmėlavoje, Lielvardėje ir Emaryje dar negali visiškai išnaudoti 5-os kartos naikintuvų, tokių, kaip F-22 ir F-35 galimybių.

Tokie naikintuvai pastaruosius kelerius metus vis dažniau pasirodo Europos šalyse, kurių dalis įsigijo F-35, tad tikėtina, kad vieną dieną Baltijos šalių oro erdvę saugos ir tokie naikintuvai – jų galimybės keistis informacija yra milžiniškas pranašumas, kurį gali išnaudoti NATO šalys, jei tik jos turi reikiamą infrastruktūrą bei paruoštus specialistus.

Kita vertus, vienoje rekomendacijų taip pat pabrėžiama, kad informacija iš Junginio oro operacijų centro Uedeme turėtų būti keičiamasi ir su 2 valstybėmis, kurios nepriklauso Aljansui, tačiau yra ypač svarbios Baltijos šalių gynybai – Švedija ir Suomija.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(154 žmonės įvertino)
4.0649
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Ukrainoje – lemtinga atomazga: Zelenskis Porošenkai nepaliko jokių šansų Porošenka pripažino pralaimėjimą, atnaujinta 22.50 (1908)

Ukrainoje sekmadienį vykusį prezidento rinkimų antrąjį ratą triuškinamai laimėjo jokios...

Įžūlumo viršūnė: nesibaigus vienai bylai, sukčiavimu įtariamas vyras pradėjo ieškoti naujų aukų (9)

Sukčiavimu ir dokumentų klastojimu įtariamas Marius Valiūnas galimai ir toliau apsimetinėja...

Į Lietuvą įsiverš staigus anticiklonas: žada audringus pokyčius – ypač klius savaitės pabaigoje (10)

Šiandien, Antrąją Velykų dieną, Lietuvą pasieks naujas anticiklonas atkeliaujantis iš žemyno...

Rusų politologas: Putinas netiki, kad NATO išties pagalbos ranką Baltijos šalims (418)

Sergejaus Medvedevo – politologo, televizijos laidų vedėjo interviu Konstantinui Egertui,...

Išleido į paslėptą lobį vedusių mįslių knygą: visa šalis ėjo iš proto (8)

Knygų leidybos sensacija tapusio kūrinio „Masquerade“ (angl. maskaradas ) 40-osioms metinėms...

Jis juokiasi paskutinis: Ukrainos komikas, tapęs prezidentu (93)

Komikas Volodymyras Zelenskis Ukrainos prezidentu buvo išrinktas dukart.

Amerikiečiams priteisti milijonai dėl vėžį sukėlusio chemikalo: tiesą nuslėpti padėjo lietuvių kilmės mokslininkas (233)

Plačiai pasaulyje nuskambėjo žinia apie tai, kad jau dviem amerikiečiams, susirgusiems vėžiu,...

Liūdna rezultatyviai žaidusio Sabonio sezono pabaiga: „Celtics“ eliminavo „Pacers“ klubą (9)

Savo pasirodymą NBA atkrintamosiose varžybose baigė Indianos „Pacers“ ekipa. Penktą vietą...

Po Zelenskio triumfo – dviprasmiški ekspertų vertinimai (96)

Ukrainos atsigręžimas į Rytus prezidentu išrinkus politikos naujoką komiką Volodymyrą Zelenskį...

„Mercedesas“ su atsukta rida įžiebė konfliktą: moteris prabilo apie žinomos bendrovės veiksmus (405)

Maždaug prieš metus iš Kauno automobilių turguje esančios aikštelės Jekaterina Dumskytė pirko...