Politikai taip pat pabrėžė, kad NATO turi daryti išvadas dėl to, ką Rusija padarė Ukrainoje, Kryme.
„Iš tikrųjų, Asamblėjos sesija jau antrą kartą vyks Vilniuje – pirmą kartą ji surengta, kai dar nebuvote NATO nariai. Mes pripažįstame didžiulį indėlį, kurį jūsų šalis nuolat deda į mūsų bendrus darbus. Norėčiau paminėti misiją Afganistane, taip pat Lietuvos indėlį į NATO reformą, reikėtų būtinai paminėti ir energetinio saugumo kompetencijas. Būtent todėl mūsų Aljansas ir yra stiprus bei stiprėja“, - penktadienį per spaudos konferenciją Seime sakė NATO PA pirmininkas Hughas Bayley'is.
Kaip tvirtino NATO valstybių parlamentarų susitikimą Seime penktadienį pristatęs Lietuvos delegacijos vadovas Andrius Mazuronis, Aljansas iškilus grėsmei sugeba atsiųsti „ne tik NATO naikintuvus, bet ir visą būrį politikų“.
„Ši deklaracija pabrėžia labai sėkmingą NATO plėtrą ne tik į Rytų pusę. Ji pabrėžia ir tai, kad NATO savo plėtroje, nešdama stabilumą ir saugumą į kitus regionus, neturėtų sustoti“, - sakė A.Mazuronis.
Tiek jis, tiek konferencijoje dalyvavę svečiai - H.Bayley'is bei NATO PA generalinis sekretorius Davidas Hobbsas - tvirtino, kad šių deklaracijų reikšmė yra gana didelė, nepaisant, kad jos yra rekomendacinio pobūdžio. Į deklaracijas atsižvelgia NATO generalinis sekretorius bei visa Aljanso vadovybė.
A.Mazuronis taip pat išreiškė tikėjimą, kad NATO Asamblėja padės bent žingsneliu priartinti prie narystės ir vieną iš keturių kandidačių - Gruziją, kuri, jo nuomone, atitinka narystei visus keliamus narystės kriterijus.
Tuo metu H.Bayley'is tvirtino, kad per dvylika metų nuo pirmosios Vilniuje organizuotos NATO Parlamentinės Asamblėjos Lietuva „įnešė nemažą indėlį“ tiek dalyvaudama Aljanso misijose, tiek pastūmėdama NATO reformas - remdama atvirų durų politiką, akcentuodama energetinį saugumą.
Kalbėdamas apie NATO PA darbotvarkę, svečias iš Jungtinės Karalystės tvirtino, kad pagrindinis akcentas, be abejo, bus situacija Ukrainoje bei su Rusijos veiksmais susiję regiono saugumo klausimai.
Jis taip pat informavo, kad Rusijos atstovai kol kas nėra laukiami NATO PA - Rusijos atstovų, kaip asocijuoto nario statusą NATO valstybių parlamentarai panaikino balandį.
„Mes turime pasmerkti tai, kad Rusija aneksavo Krymą - tai nepriimtina, nes tai yra kišimasis į Ukrainos vidaus reikalus (...). Manome, kad Rusijos narystė NATO PA turi būti sustabdyta. Ji, kaip žinote, dabar nebėra mūsų narė, nes mes taip nutarėme. Nesakau, kad turime užverti duris Rusijai - mūsų durys nuolat yra atviros. Bet ne šiuo metu“, - sakė H.Bayley'is.
Anot britų politiko, NATO „turi daryti išvadas iš to, ką Rusija padarė, kaip ji elgiasi, toliau galvoti apie euroatlantinio saugumo architektūrą“.
Anot jo, Lietuvoje aptarta deklaracija dėl Aljanso transatlantinių ryšių birželio 10-ąją bus pateikta NATO vadovams. Jis tvirtino, kad būtina kalbėti ne tik apie glaudesnį bendradarbiavimą NATO valstybėms, bet ir apie tai, jog šalys, norinčios prisijungti prie NATO „turi turėti tokią galimybę“.
„Po Afganistane vykusios kampanijos, Irako, galvojame apie karą - mūsų visuomenė lyg ir jaučia tą grėsmę. Mes turime paaiškinti visuomenėms, kad transatlantinėje erdvėje yra karo grėsmė ir galimybė“ , - sakė H.Bayley'is.
Šį šeštadienį ir sekmadienį Vilniuje posėdžiaus penki NATO PA komitetai: Politikos, Gynybos ir saugumo, Mokslo ir technologijų, Civilinio saugumo, Ekonomikos ir saugumo.
Pasak H.Bayley'io, komitetuose bus svarstoma ir padėtis Šiaurės Afrikoje, įvykiai Artimuosiuose Rytuose, Azijos ir Ramiojo vandenyno regionuose, bus aptartos energetinio bei kibernetinio saugumo sritys.
Penktadienį prasidėjusiame renginyje iš viso planuoja dalyvauti per 600 dalyvių – parlamentarų iš 28 NATO valstybių narių, NATO PA asocijuotų narių, regioninių partnerių, delegacijų iš Europos Parlamento, įvairių tarptautinių organizacijų atstovų.
Penktadienį NATO PA plenariniame posėdyje taip pat kalbės NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas, Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Andrijus Parubijus bei kiti