„Vien šiemet 75 nepilnamečiai yra įtariami padarę nusikalstamą veiką, susijusią su narkotikais, jų disponavimu. Pernai buvo 150“, – antradienį kalbėjo vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
Apie problemą kalbama jau kuris laikas, apie prevenciją taip pat, bet ar ji veikia?
„Deja, nusikalstamas pasaulis įtraukinėja nepilnamečius. Ir mes matome tam tikras schemas, kaip nepilnamečiai yra verbuojami telegram kanaluose į uždaras grupes, gauna tam tikrus vaidmenis“, – kalbėjo policijos generalinis komisaras Renatas Požėla.
Patys paaugliai tampa vadinamaisiais dyleriais, kai patys narkotinių medžiagų parūpina savo bendraamžiams.
„Jeigu vieną dieną tavo atžala pradeda disponuoti tam tikrais pinigų kiekiais, ko anksčiau nebūdavo, tai irgi, matyt, tėvai turėtų kelti tam tikrus klausimus“, – pabrėžė policijos generalinis komisaras R. Požėla.
„Kartais mes susiduriame su tėvais, kai pareiškus tam tikrus įtarimus, kad mokinys naudoja elektronines cigaretes, tai sakoma, kad pakvailios ir tuo baigsis“, – LNK žinioms pasakojo Ąžuolyno progimnazijos direktorius Andrius Tavoras.
Šios progimnazijos direktorius sako, kad būtina dėti kaip įmanoma daugiau pastangų, kad būtų mažinamas kvaišalų prieinamumas.
„Progimnazijoje yra įrengtos vaizdo kameros, todėl mes labai kontroliuojame visą teritoriją, kad nepatektų kokie svetimi žmonės ir neįneštų narkotinių medžiagų“, – pasakojo A. Tavoras.
Tačiau juodoji prekyba vyksta internetu, gatvėse, paštomatais. Kokia yra reali situacija ir kiek mokyklinio amžiaus piliečių vartoja ar yra bandę narkotikų, atsakyti negali net pats generalinis policijos komisaras R. Požėla.
„Spėlioti, ko mes nežinome, būtų sudėtinga. Bet faktas yra, kad paplitimas vaikų tarpe tikrai yra didelis“, – pabrėžė jis.
Kokia yra situacija Vilniuje pernai aiškinosi Visuomenės sveikatos biuras. Jie atliko anoniminę šešiolikmečių apklausą.
„Tyrimas, kuris buvo atliktas 2022 metais, parodė, kad kanapes yra bandę 17 procentų visų moksleivių – bent kartą gyvenime“, – teigė „Vilnius sveikiau“ koordinatorė Monika Žūkaitė.
Specialistai sako, kad Vilniuje jau trejus metus naudoja islandų modelį paauglių klausti ir apie kitas medžiagas ir kas paskatino jas vartoti.
„Šiuo metu jaunimo tarpe, aišku, yra populiariausi sintetiniai kanabinoidai ir sintetiniai katinonai. Taip pat miksas įvairių psichoaktyvių medžiagų. Dažnu atveju jie nežino, ką vartoja. Perka kažkokį skystį, kaip jie patys įvardina. Ir populiariausias šiuo metu vartojimo būdas yra per elektroninės cigaretės prietaisus“, – LNK pasakojo Respublikinio Priklausomybių ligų centro direktoriaus pavaduotoja Aušra Širvinskienė.
Po begalės pranešimų apie narkotikų vartojimą ir platinimą mokyklose, Vidaus reikalų ministerija (VRM) imasi naujų prevencinių priemonių. Viena jų – filmukai.
Viename iš jų – muzikos atlikėjo Gabrieliaus Liaudansko – Svaro monologas, vėliau laukia krepšininko Lino Kleizos ir televizijos laidų vedėjos Ugnės Siparės filmukai. Tai žinomi žmonės, bet lieka atviras klausimas, ar paaugliams jie yra autoritetas ir kaip tai juos paveiks.
„Lietuvos policija artimiausiu metu pristatys galbūt ir drastiškus vaizdus, kas nutinka su narkotikus vartojančiais žmonėmis“, – kalbėjo R. Požėla.
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento skyriaus vedėja Aušra Želvienė LNK žinioms teigė, jog moksliniai tyrimai nurodo, kad tokia priemonė nėra paveiki.
„Ir šita karta, šie vaikai, jie nebijo“, – kalbėjo A. Želvienė.
Policija ragino mokyklos administraciją bendrauti su teisėsauga ir siunčia žinutę tėvams, kurie bijo dėl teisinės atsakomybės.
„Baudžiamojo kodekso 259 straipsnio paskutinėje dalyje yra tokia nuostata, kad jeigu yra bendradarbiaujama su teisėsauga, yra galimybė išvengti atsakomybės“, – teigė R. Požėla.
Netrukus startuos ir bandomasis prevencinis projektas. Jau yra susitarta su keliomis savivaldybėmis.
„Su Vilniaus miestu, Alytaus miestu ir Klaipėdos rajonu, kad spalio mėnesį startuos toks prevencinis projektas, kurio tikslas yra sukurti ir patikrinti narkotikų vartojimo ir platinimo prevencijos mokyklose mechanizmą“, – savivaldybes vardijo vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė.
Apie modelį VRM pateiks daugiau informacijos, kai paaiškės konkrečios mokyklos.
Taip pat antradienį pateiktos ir saugumo rekomendacijos.
„Kalbame, darome bet kokias priemones. Kaip mokinių daiktų tikrinimas. Ar davė nors vienas toks veiksmas naudos? Ne. Dėl to, kad mokiniai tikrai yra gudrūs, paslepia tai, ką nori paslėpti ir kartais net yra gudresni už tuos tikrintojus. Ir tada jie juokiasi iš tikrintojų. Taigi, nauda nulinė“, – sakė Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento skyriaus vedėja A. Želvienė.
Departamentas sako, kad panašias rekomendacijas mokykloms jau pateikė pernai.
Visą LNK žinių reportažą žiūrėkite čia:
Pagalbos kreipiasi ir 11 metų amžiaus
Respublikinio Priklausomybių ligų centro direktoriaus pavaduotoja A. Širvinskienė LNK vidurdienio žinioms dar pasakojo, jog į centrą antrąjį šių metų ketvirtį kreipėsi tikrai daugiau jaunų asmenų.
„Jeigu kalbame apie nepilnamečius, tai tą kilimo tendenciją tikrai stebime. Bet tai gali būti ir dėl to, jog ši problema tapo aktualesnė. Gali būti ir dėl to, kad mes praplėtėme šiek tiek paslaugas ir pagerinimo jų tiek kokybę, tiek aplink vaikams gydytis. Galėjo ir tai prisidėti prie tokių paslaugų populiarumo“, – kalbėjo A. Širvinskienė.
Ji kalbėjo, jog dėl narkotikų vartojimo pagalbos kreipiasi net vienuolikmečiai.
„Vidurkis besikreipiančių yra 14–15–16 metų, kurio dažniausiai sulaukiame kreipiantis. Kreiptis pagalbos nereikia bijoti“, – ragino A. Širvinskienė. Ji dar pridūrė, jog pagalba suteikiama ne tik vaikams, bet ir tėvams.
Respublikinio Priklausomybių ligų centro direktoriaus pavaduotoja LNK pasakojo, jog pagalbos kreipiasi įvairiausi vaikai.
„Yra ir tokių, kurie ateina iš labai nepalankių sąlygų. Tiek jų socialinė situacija, psichologinė būklė, gyvenimo istorija tikrai yra labai liūdna. Yra traumos, krizės, prievartos.
Bet taip pat yra ir tokie vaikai, kurie gyvena gana palankiomis sąlygomis. Yra toks dalykas kaip smalsumas, mada, noras išbandyti. Paauglystė ir taip pasižymi noru eksperimentuoti.
Dar paskutiniu metu girdime, kad jaunimas labai nori neatsilikti nuo tų, kurie socialinėje erdvėje kuriamo labai komunikabilaus, sėkmingo žmogaus įspūdį ir mano, kad su psichoaktyvia medžiaga gali bandyti kažką pasiekti panašaus“, – skirtingas istorijas pasakojo A. Širvinskienė.
Visą LNK pokalbį su A. Širvinskiene žiūrėkite čia:
