Anot pranešimo, susitikimo dalyviai pakartojo poziciją, kad visi europiečiai turi dalytis bendra atmintimi apie neseną žemyno praeitį, paženklintą nacizmo ir stalinizmo nusikaltimų. Konstatuota, kad šiam tikslui pasiekti reikia dar daug europinio lygio pastangų.

Susitikimo dalyviai sutarė, kad vienijančio vaidmens kuriant bendrą Europos atmintį turėtų imtis Europos Komisija.

Pasak Vyriausybės spaudos spaudos tarnybos, Lietuva palaiko ir skatina Čekijos iniciatyvą įsteigti Europos atminties ir sąžinės platformą Briuselyje. Šios platformos tikslas būtų remti totalitarinių režimų tyrimus ir nacionalinių tyrimų centrų bendradarbiavimą, didinti visuomenės informuotumą apie totalitarinių režimų nusikaltimus, skatinti diskusiją dėl totalitarinių režimų prigimties, pasekmių, bendrų europinių vertybių, kurios padėtų apsisaugoti nuo ekstremizmo ir totalitarizmo pasikartojimo ateityje.

Rusijos ir Vokietijos užsienio reikalų ministrai Joachimas von Ribbentropas ir Viačeslavas Molotovas Maskvoje 1939 m. rugpjūčio 23 d. pasirašė nacistinės Vokietijos ir SSRS nepuolimo sutartį ir slaptus Vidurio Europos padalijimo protokolus.

SSRS ir Vokietijos susitarimai nulėmė 1940 m. prasidėjusią Lietuvos okupaciją, represijas, krašto sovietizaciją, juodojo birželio tragediją.

Kita sukaktis, kurią ketina minėti ES - geležinės uždangos simboliu tapusios Berlyno sienos griuvimas 1989 m. lapkričio 9 d. Tuomet Rytų Berlyno gyventojams leista laisvai kirsti Berlyno sieną.