Dar rugpjūtį Krašto apsaugos ministerija pasiūlė keisti tvarką dėl šauktinių – siūloma trumpinti prievolininkų tarnybos trukmę ir žeminti kartelę šaukiamųjų amžiui, o atlikti karo prievolę kviesti nuo 17 metų.
Tačiau Lietuvos sveikatos mokslų universiteto atstotai suabejojo, ar tokie jauni būsimi šauktiniai pasirengę fizinėms karinėms užduotims, nes mokinių sveikatos rodikliai yra prasti.
Lietuvos sporto universiteto profesorius Arūnas Emeljanovas teigė, kad Lietuvoje vaikų ir jaunimo fizinis pajėgumas, deja, per paskutinius tris dešimtmečius palaipsniui prastėja.
„Manau, tai yra problema, nes kalbame ir apie jaunų žmonių, būsimų suaugusiųjų sveikatą. Tas klausimas labai aktualus šiuolaikiniame kontekste, kalbant apie šauktinius“, – LNK Vidurdienio žinioms sakė jis.
Raudonas signalas
Anot profesoriaus, didžiausią nerimą kelia ištvermės testo, atspindinčio širdies ir kraujagyslių funkciją, duomenys.
„Ištvermės rezultatai yra, manau, raudonas signalas“, – patikino jis.
Anot A. Emeljanovo, užduotys atliekamos, bet mažiau vaikų ir kukliau jas atlieka.
„Bet kai kurių testų, pavyzdžiui viršutinės kūno dalies raumenų ištvermės – yra toks kybojimo testas, gerokai daugiau jaunų žmonių tiesiog nesugeba atlikti. Visuomet būdavo tokių vaikų, šiek tiek silpnesnių, bet dabar tas skaičius auga labiau“, – teigė jis.
Profesorius teigė negalintis išskirti konkretaus amžiaus, kada prasideda problemos. Pasak jo, mažesni vaikai, pavyzdžiui, pirmokai, antrokai, turi didesnę nutukimo problemą, nei vyresni.
„Kitaip tariant, nauja karta auga kiek stambesnė. Džiaugiamės, kad dabar atsiranda sveikesnės mitybos bumas, bet tai užtrunka – pradžioje tėvai turi sveikai maitintis, tada vaikai perima šiuos įgūdžius“, – kalbėjo jis.
Anot LNK pašnekovo, naujausi tyrimai parodė, kad per paskutinius penkerius metus kiek sumažėjo fizinis aktyvumas, o tai duoda poveikį ir fiziniam pajėgumui.
Pažanga pasijaučia gana greit
Į karo tarnybą, pasak jo, ateina pajėgumo atžvilgiu vis silpnesni jauni žmonės. Tačiau jis atkreipė dėmesį, kad per tarnavimo mėnesius pajėgumas smarkiai pagerėja – pažanga pasimato per kelis mėnesius.
Jis pridūrė, kad prieš 20-30 metų jauni žmonės buvo stipresni.
Profesorius neatmetė, kad silpnesnių jaunuolių skaičius didės, nors dabar jis stabilizuojasi.
„Bet apskritai kalbant apie karo tarnybą reikia nepamiršti, kad ne tik, grubiai tariant, kareivio, reikia. Reikia žmonių logistikoje, IT. Fizinis pasirengimas labai svarbus, bet galbūt ne vienintelis reikalingas ingredientas“, – teigė jis.
Pašnekovas pabrėžė, kad labiausiai fiziniam pajėgumui įtaką daro genai ir aplinka, svarbiausia – fizinis aktyvumas, kurį reikia skatinti suaugusiems rodant pavyzdį.
„Mokykla, fizinio aktyvumo pamokos, būtinai – fizinių pamokų skaičius, bet ir jų turinys, kokybė. Labai svarbus dalykas, ką, pavyzdžiui, suomiai daro. Jie į fizinį aktyvumą pradeda labai rimtai žiūrėti ankstyvajame ugdyme, o mes – paauglystėje“, – teigė jis ir pridūrė, kad fizinį aktyvumą reikia skatinti nuo darželio.
Pasak profesoriaus, svarbus yra neformalių fizinės veiklos būrelių prieinamumas, ypač kaimo vietovėse.
Visą LNK Vidurdienio žinių pokalbį su A. Emeljanovu žiūrėkite čia:
