„Ir partijai gerai, ir koalicijoje galima kalbėtis dėl tam tikrų tikslų pasiekimų. Bet tiesa yra ir ta, kad norisi dalykus daryti, o ne tik kalbėti apie jų darymą“, – teigė V. Mitalas, pažymėdamas, kad nesiims ieškoti dokumentą nutekinusių partiečių.
„Tyrimo nedarysime dėl nutekinimo“, – akcentavo V. Mitalas.
Koalicijos partneriai sukritikavo tai, kad buvo nutekintas Laisvės partijos valdybos veiksmų planas, kuriame kalbama apie galimybę blokuoti kai kurias konservatorių iniciatyvas, jei tik šie ir toliau nerodys pakankamai pastangų įkalbėti abejojančius partiečius balsuoti už Civilinę sąjungą. Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen įtardama, kad tai buvo padaryta tikslingai, pažymėjo, jog tai rodo politinį „laisviečių“ nebrandumą.
Naujienų portalo Delfi paviešintame veiksmų plane teigiama, kad jei įstatymo priėmimas patirs nesėkmę, Laisvės partija „gali būti priversta“ blokuoti visus TS-LKD teikiamus kandidatus į Europos komisaro pozicijas. Tarp kandidatų į šią poziciją neoficialiai minimas Gabrielius Landsbergis. Kaip rašė Delfi, „laisviečiai“ mano, kad, siekiant patvirtinti kandidatą į eurokomisarus, Laisvės partijos balsai bus lemiantys.
Liberalų sąjūdžio pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen teigimu, tai, kad šis „planas“ atsidūrė viešumoje, rodo esamas įtampas ne koalicijoje, bet Laisvės partijoje.
„Sprendimas nutekinti vidinį partijos dokumentą sako daugiau ne apie santykius koalicijoje, bet apie įtampas pačioje Laisvės partijoje“, – praėjusią savaitę „Žinių radijui“ teigė politikė.
Mitalas negaili kritikos partneriams valdančiojoje koalicijoje: nedaug bendrų tikslų priėmimo
Seimo vicepirmininkas Vytautas Mitalas neslepia, jog yra nepatenkintas kokiais tempais yra įgyvendinami koaliciniai susitarimai. Anot jo, klausimų kyla ne tik dėl valdančiosios koalicijos partnerių požiūrio į tos pačios lyties asmenų partnerystę reglamentuojantį įstatymą. Pasak politiko, vis dar trūksta bendro sutarimo, kiek ir kaip turi būti finansuojamas švietimo sektorius.
„Bendras koalicinis darbas, turiu pripažinti, buvo toks, kokio anksčiau aš nemačiau ir negalėjau įsivaizduoti, kad taip gali būti“, – „Žinių radijui“ trečiadienį komentavo valdančiosios koalicijos narys, „laisvietis“ V. Mitalas.
„Nedaug bendro darbo, nedaug bendrų tikslų priėmimo. Yra dalykų, dėl kurių mes aiškiai sutarėme, bet vėliau prie jų negrįžome arba jų neakcentavome“, – pabrėžė jis.
„Laisviečio“ teigimu, šiuo metu koalicijos viduje kyla nesutarimų dėl mokslo ir neformalaus švietimo finansavimo. Pasak jo, neužilgo svarstant biudžetą gali kilti aršios diskusijos dėl didesnio neformalaus ugdymo finansavimo.
„Pavyzdžiui, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės veiklos finansavimo klausimas, kai buvo pati kadencijos pradžia ir mūsų frakcija Seime pateikė siūlymą, buvo balsuojama dėl papildomų lėšų Mokslo tarybai ir kitiems moksliniams reikalams. Tada taip pat kilo nemažas klausimas – „ką jūs čia darote?“ Nors koalicijos sutartyje labai aiškiai parašyta, kad mokslo finansavimas turi augti“, – kalbėjo V. Mitalas.
„Koalicijos sutartyje parašyta, kad vaikų, lankančių bent vieną būrelį, skaičius turi pasiekti 85 proc., kol kas jis yra 62 proc., ir, mano supratimu, tai yra viena iš labai svarbių temų, norint, kad vaikų užimtumas gerėtų, o žalingų įpročių failas būtų valdomas. Manau, kad per biudžeto svarstymą bus ir apie tai nemažų diskusijų, nes kažkaip reikia eiti į priekį dėl tikslų, dėl kurių tikrai sutarėme“, – akcentavo Seimo vicepirmininkas.
Pasiūlymus neformalaus švietimo finansavimo didinimui šiuo emtu registruoja ir Seimo opozicija. Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“ neformaliam vaiko švietimui per mėnesį siūlo skirti ne mažesnę nei 1,45 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoką. Šiuo metu tai būtų 71,05 eurų per mėnesį.
Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) ragina daugiau dėmesio skirti jaunų žmonių užimtumui ir didinti neformalaus ugdymo krepšelį iki 45–60 eurų.
Pasak socialdemokratų Seimo frakcijos seniūnės pavaduotojos Rasos Budbergytės, neformaliojo vaikų švietimo (NVŠ) krepšelis turi augti bent tris kartus.
