Septynioliktoji Skvernelio Vyriausybė – šeši nepakeisti ministrai
2016 metų Seimo rinkimus laimėjusi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) bendrą koaliciją sudarė su Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), premjeru tapęs Saulius Skvernelis šias pareigas ėjo nuo 2016 metų lapkričio 22 dienos iki 2020 metų gruodžio 11–osios.
Iš 14 ministerijų tik 6 visą Vyriausybės kadenciją išlaikė tuos pačius vadovus. Visą kadenciją savo poste išsilaikė energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas, finansų ministras Vilius Šapoka, krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga ir užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.
Aplinkos ministerijoje vadovas keitėsi tik vieną kartą – kadencijos pradžioje aplinkos ministro pareigas ėjo Kęstutis Navickas, nuo 2019 metų balandžio 9 dienos jį keitė Kęstutis Mažeika. Tuometinis premjeras S. Skvernelis apie aplinkos ministro keitimą paskelbė 2018 metų gruodį, tuomet paskelbta apie dar dviejų ministrų pakeitimą.
Kultūros ministerija per šią Vyriausybės kadenciją taip pat kartą keitė vadovą. Lina Ruokytė Jonsson kultūros ministre buvo iki S. Skvernelio sprendimo su ja atsisveikinti 2018 metų pabaigoje. Nuo 2018 metų gruodžio 22 dienos šias pareigas iki pat kadencijos pabaigos ėjo Mindaugas Kvietkauskas.
Susisiekimo ministerija taip pat šioje kadencijoje taip pat turėjo du vadovus. Kadencijos pradžioje juo buvo Rokas Masiulis, o nuo 2019 metų rugpjūčio 20 dienos – Jaroslavas Narkevičius. R. Masiulius J. Narkevičiumi buvo pakeistas po atnaujintos sudėties Vyriausybės patvirtinimo. Tada vienu metu buvo pakeisti tris ministrai dėl pasikeitusios valdančiosios koalicijos sudėties.
Iki 2019 metų sausio 1 dienos, švietimo ir mokslo ministrės pareigas ėjo Jurgita Petrauskienė. Premjero S. Skvernelio sprendimas ją pakeisti 2018 metų pabaigoje nebuvo netikėtas, tada ministerijoje vyko mokytojų streikas. Nuo 2019 metų sausio 15 dienos šias pareigas ėjo Algirdas Monkevičius.
Teisingumo ministerijai nuo pat kadencijos pradžios vadovavo Milda Vainiutė. Visgi, M. Vainiutei pasitraukus dėl kilusio skandalo ir sakant, kad ministerijai turi vadovauti stipresnis žmogus, nuo 2018 metų gegužės 14 dienos šias pareigas iki pat kadencijos pabaigos ėjo Elvinas Jankevičius.
Buvusi ūkio ministerija šią kadenciją pakeitė ne tik pavadinimą, bet ir tris ministrus – visi jie buvo Sinkevičiai. Kadencijos pradžioje šias pareigas ėjo Mindaugas Sinkevičius, tačiau LSDP nusprendus pasitraukti iš valdančiosios daugumos, jis paliko ir pareigas. Nuo 2017 metų lapkričio 27 dienos šias pareigas pradėjo eiti dabartinis eurokomisaras Virginijus Sinkevičius. Patvirtintas eurokomisaru jis postą paliko ir nuo 2020 metų birželio 30 dienos ministerijai iki pat kadencijos pabaigos vadovavo Rimantas Sinkevičius.
Vidaus reikalų ministru kadencijos pradžioje dirbo Eimutis Misiūnas, jis buvo pakeistas po prezidento rinkimų tvirtinant naujos sudėties Vyriausybę. Nuo 2019 metų rugpjūčio 20 dienos šias pareigas ėjo Rita Tamašunienė.
Žemės ūkio ministerija per šią kadenciją turėjo tris vadovus. Kadencijos pradžioje pareigas ėjo Bronius Markauskas. Tačiau dėl kilusio skandalo, kai buvo paskelbta, kad jo šeima dirbo svetimą žemę be savininkų leidimo bei už tai gavo ES išmokas, ministras pareigas paliko pats. Nuo 2018 metų gegužės 8 dienos šias pareigas ėjo Giedrius Surplys. O patvirtinus naujos sudėties Vyriausybę ministerijos vadovu tapo Andrius Palionis.
Šešioliktoji Butkevičiaus Vyriausybė: šeši nepakeisti ministrai
Po 2012 metų įvykusių Seimo rinkimų paskelbtas Lietuvos socialdemokratų partijos, Darbo partijos ir partijos „Tvarka ir teisingumas“ bei Lenkų rinkimų akcijos „Bendro darbo Lietuvai“ koalicijos susitarimas dėl valdančiosios koalicijos suformavimo. Premjeru LSDP atstovas Algirdas Butkevičius dirbo nuo 2012 lapkričio 26 dienos iki 2016 metų gruodžio 13–osios.
6 ministerijos iš 14 šios kadencijos metu taip pat nekeitė vadovų. Visą Vyriausybės kadenciją ministro poste dirbo krašto apsaugos ministras Juozas Olekas, kultūros ministras Šarūnas Birutis, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė, susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius, teisingumo ministras Juozas Bernatonis ir užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.
Aplinkos ministro pareigas kadencijos pradžioje ėjo Valentinas Mazuronis, tada jis buvo išrinktas į Europos Parlamentą (EP), tad nuo 2014 metų liepos 16 dienos aplinkos ministru dirbo Kęstutis Trečiokas.
Energetikos ministru kadencijos pradžioje dirbo Jaroslavas Neverovičius. Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LRRA) deleguotas, bet partijai nepriklausantis J. Neverovičius iš pareigų buvo atleistas po to, kai nepaisant premjero prieštaravimų paskyrė LLRA narę Renatą Cytacką energetikos viceministre. Netrukus po to LLRA pasitraukė iš valdančiosios koalicijos. O nuo 2014 metų rugsėjo 25 dienos energetikos ministro pareigas ėjo Rokas Masiulis.
Finansų ministerijai nuo šios Vyriausybės kadencijos pradžios vadovavo Rimantas Šadžius. 2016 m. birželio mėnesį R. Šadžius tapo Europos Audito Rūmų nariu, tad ministro pareigas paliko. Nuo 2016 birželio 23 dienos šias pareigas ėjo Rasa Budbergytė.
Sveikatos apsaugos ministerija per A. Butkevičiaus Vyriausybės kadenciją turėjo tris vadovus. Kadencijos pradžioje šias pareigas ėjo Vytenis Povilas Andriukaitis. Kadangi jis buvo paskirtas eurokomisaru, nuo 2014 metų sveikatos apsaugos ministre tapo Rimantė Šalaševičiūtė. Jai iš pareigų teko trauktis po to, kai žiniasklaidai prisipažino, jog yra davusi medikui kyšį. Nuo 2016 metų kovo 15 dienos sveikatos apsaugos ministro pareigas ėjo Juras Požela.
Švietimo ir mokslo ministru nuo pat kadencijos pradžios A. Butkevičiaus Vyriausybėje dirbo Dainius Pavalkis. Darbo partijai nusprendus ministrą pakeisti, D. Pavalkis pasitraukė ir nuo 2015 metų birželio 2 dienos šias pareigas ėjo Audronė Pitrėnienė.
Ūkio ministre nuo pat kadencijos pradžios ėjo Biutė Vėsaitė. Visgi, jau trauktis iš užimamų pareigų prireikė po to, kai paaiškėjo, jog iš Kazachstano ji paskrido bendros „Arvi“ užsakytu aštuonviečiu verslo klasės lėktuvu. Nuo 2013 metų birželio 11 dienos šias pareigas ėjo Evaldas Gustas.
A. Butkevičiaus Vyriausybėje Vidaus reikalų ministerija turėjo tris vadovus. Nuo 2012 metų šias pareigas ėjo Dailis Alfonsas Barakauskas, jam iš posto pasitraukti teko dėl pablogėjusios sveikatos būklės. Nuo 2014 metų lapkričio 11 dienos šias pareigas ėjo Saulius Skvernelis. Trauktis jis nusprendė dėl „tvarkiečių“ nepasitenkinimo juo po to, kai jis nusprendė Seimo rinkimuose dalyvauti su Ramūno Karbauskio vadovaujama LVŽS. Nuo 2016 metų balandžio 14 dienos šias pareigas ėjo Tomas Žilinskas.
Žemės ūkio ministru nuo kadencijos pradžios dirbo Vigilijus Jukna. Tačiau 2014 metais jis pranešė postą paliekantis dėl šeimyninių aplinkybių. Nuo 2014 metų liepos 17 dienos šias pareigas ėjo Virgina Baltraitienė.
Penkioliktoji Kubiliaus Vyriausybė – septyni nepakeisti ministrai
Po 2008 metais įvykusių Seimo rinkimų valdančiąją koaliciją suformavo ir daugumą Seime sudarė Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų, Tautos prisikėlimo partijos, Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio ir Liberalų ir centro sąjungos frakcijos. Premjeras Andrius Kubilius pareigas ėjo nuo 2008 metų lapkričio 28 dienos iki 2012 gruodžio 13 dienos. Šioje Vyriausybėje nesikeitė 7 ministerijų vadovai iš 14.
Visą kadenciją ministro poste išdirbo aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas, energetikos ministras Arvydas Sekmokas (naują energetikos ministeriją įkurti nuspręsta buvo tik 2009 metų sausį, A. Sekmokas pareigas ėjo nuo 2009 metų liepos 22 dienos), krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė, susisiekimo ministras Eligijus Masiulis, švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius, teisingumo ministras Remigijus Šimašius ir žemės ūkio ministras Kazimieras Starkevičius.
Finansų ministro postą kadencijos pradžioje užėmė Algirdas Gediminas Šemeta. Šias pareigas jis ėjo iki 2009 metų, kai buvo paskirtas eurokomisaru. Ir tada finansų ministre tapo Ingrida Šimonytė, dirbusi iki pat kadencijos pabaigos.
Kultūros ministru A. Kubiliaus Vyriausybės kadencijos pradžioje dirbo Remigijus Vilkaitis. Jis pareigas paliko po to, kai Tautos prisikėlimo partijos lyderis Arūnas Valinskas pareiškė, jog R. Vilkaitis nebeturi partijos pasitikėjimo. Nuo 2010 metų liepos 2 dienos šias pareigas ėjo Arūnas Gelūnas.
Socialinės apsaugos ir darbo ministru nuo kadencijos pradžios ėjo Rimantas Jonas Dagys. Tačiau po prezidento rinkimų naujoji šalies vadovė Dalia Grybauskaitė išsakė daug abejonių dėl R. J. Dagio vadovaujamos ministerijos veiklos. Nuo 2009 metų liepos 22 dienos socialinės apsaugos ir darbo ministro pareigas ėjo Donatas Jankauskas.
Sveikatos apsaugos ministerijai nuo kadencijos pradžios vadovavo Algis Čaplikas. Jam iš posto teko trauktis dėl korupcijos skandalo ministerijoje. Nuo 2010 metų kovo 1 dienos ministro pareigas užėmė Raimondas Šukis.
Ūkio ministru A. Kubiliaus Vyriausybės kadencijos pradžioje buvo paskirtas Dainius Kreivys. Jam pasitraukti teko po neigiamo etikos sargų verdikto. Postą jam kainavo parašas po mamos įmonei naudingu sprendimu. Nuo 2011 metų kovo 17 dienos šias pareigas užėmė Rimantas Žylius.
Užsienio reikalų ministru kadencijos pradžioje dirbo Vygaudas Ušackas. Jam trauktis teko po prezidentės D. Grybauskaitės kritikos. Nuo 2010 metų sausio 29 dienos užsienio reikalų ministru dirbo Audronius Ažubalis.
Vidaus reikalų ministru nuo pat kadencijos pradžios dirbo Raimundas Palaitis. Visgi, po pasiekto susitarimo tarp konservatorių ir liberalcentristų, R. Palaičiui teko pasitraukti, šias pareigas nuo 2012 metų balandžio 16 dienos ėjo Artūras Melianas.
Bielinis: ministrų keitimo priežastys yra dvi
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius, politologas Lauras Bielinis Delfi sakė, kad ministrai gali būti keičiami dėl dviejų priežasčių: politinė ir administracinė.
„Ministro keitimas yra normalus procesas. To proceso gelmėje glūdi dvi priežastys. Politine prasme ministras keičiamas tada, kada politinė situacija verčia premjerą, daugumą tą daryti. Žinome, tai yra politiniai nesutarimai, preferencijos ir panašiai.
Ir yra administracinė, ar vadybinė: kuomet premjeras, ar visuomenė mato, kad ministras nesusitvarko su savo reikalais. Ir vienas, ir kitas atvejis yra įmanomi, normalūs, tai yra proceso sudėtinė dalis. Ir tuomet Vyriausybėje keičiasi ministrai tuomet, kai atsiranda toks poreikis: arba administracinis, arba politinis“, – Delfi kalbėjo politologas L. Bielinis.
VDU profesorius teigė, jog jo manymu, šiai Vyriausybei nekeisti ministrų dabar yra politiškai naudinga.
„O administracine prasme man sunku spręsti, nes reikia įvertinti kiekvieno ministro realią veiklą. Ne tai, kaip jis yra kritikuojamas, bet tai, kokius rezultatus ir funkciją, kaip jis vykdo tas funkcijas, kurios jam yra priskirtos. Čia specialistai turi spręsti. O politine prasme, manau, taip yra“, – tikino pašnekovas.
L. Bielinis svarstė, jog sukelta viešosios nuomonės banga visus akcentus priskyrė pačiai Vyriausybei, atskiriems ministrams, premjerei.
„Ir jie, reaguodami į klausimus, kuriuos užduoda žurnalistai, kartais pasisako ne todėl, kad jie taip galvoja, o todėl, jog buvo išprovokuoti kažką atsakyti. (…) Bet realiai procesai turi priklausyti ne nuo to, ką jiems diktuoja viešoji nuomonė, o nuo to, kaip vyksta procesai, ir ar jie yra suvaldomi su esamu sąstatu, ar ne“, – tikino jis.
Paklaustas, ką reikštų teiginys, jog I. Šimonytė per savo kadenciją pakeitė tik vieną ministrą, L. Bielinis tikino, jog absoliučiai nieko.
„Šitas sakinys mums reiškia, kad Vyriausybė lieka tokia, kokia buvo, pakeitus tik vieną ministrą. Ir jokių konotacijų čia nėra, jokio emocinio krūvio. Viešojoje nuomonėje emocija tiesiog kunkuliuos, tai palaikys žurnalistai. <...> Bet realiuose procesuose tai nieko nereiškia. Tiesiog yra tikslai, kuriuos turi vykdyti. Ir jeigu I. Šimonytė mano, kad tuos tikslus Vyriausybė gali realizuoti su tokiu sąstatu, kokį ji dabar turi, tokia ir bus“, – Delfi sakė VDU profesorius L. Bielinis.
