Visuomenininkė Dovilė Filmanavičiūtė sako, kad jau laikas atsimerkti dėl vaikų privatumo. Būdama mama, moteris kalba ir apie kitus tėvus.
„Mano pozicija yra labai radikali ir kategoriška. Aš esu absoliučiai prieš bet kokį vaiko atvaizdo naudojimą socialiniuose tinkluose“, – LNK sakė D. Filmanavičiūtė.
Tai daugeliui yra norma ir būdas viešai pasidžiaugti ar net pasipuikuoti. Bet vaiko teisių gynėjai vis aktyviau kalba apie rizikas ir ribas.
„Pavyzdys, įeina mama į dvimečio vaiko kambarį, vaikas dar miega, pradeda muistytis. Mama filmuoja ir viską transliuoja tiesiogiai, vaikas prašo jo nefilmuoti, sako, kad nenori“, – kalbėjo Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė.
„Vaiko atvaizdas gali būti panaudotas pačiais įvairiausiai būdais, nusikalstamais tikslais, patyčių iš vaiko tikslais, gauti informaciją apie šeimą, jų gyvenamą vietą, panašius dalykus“, – savo ruožtu kalbėjo Paramos vaikams centro vadovė Aušra Kurienė.
Kartais užtenka vienos fotografijos, kurios pagalba galima sužinoti, kokius būrelius, mokyklą lanko vaikas, net ir namų adresas.
„Tėvai turi žinoti, kad tai nėra visiškai nekaltas dalykas“, – tikino policijos generalinis komisaras Renatas Požėla.
„Atvaizdas tiek vaiko, tiek suaugusiojo žmogaus yra jo asmeninė nuosavybė. Todėl tėvai nėra šios nuosavybės pasisavintojai, jie negali to pasiimti sau ir naudoti kaip savo“, – savo ruožtu teigė Advokatų tarybos pirmininkas Mindaugas Kukaitis.
Generalinis policijos komisaras R. Požėla pateikė ir kitą pavyzdį – nuotraukos iš pajūrio.
„Deja, bet anapus interneto tikrai yra įvairių asmenų, kurie turi įvairių tikslų. Ir tokio pobūdžio nuotraukos gali būti išnaudotos veikiant prieš vaiką, veikiant prieš kitus vaikus“, – kalbėjo R. Požėla.
Advokatų tarybos pirmininkas M. Kukaitis sakė, kad daugiau nei pusė atvejų pornografijos naudojime yra būtent vaiko tėvų panaudotas atvaizdas.
„Tai reiškia, kad tėvai nepagalvoja“, – sakė jis.
Darbo dėl to jau turi ir psichologai. Paramos vaikams centro vadovė A. Kurienė LNK žinioms sakė, kad centras jau yra sulaukęs nukentėjusių vaikų, šeimų pasikreipimų.
Visuomenininkė D. Filmanavičiūtė teigė, jog kalbėti reikėtų net apie vaiko teisių apsaugos įstatymo pataisą.
„Nes vadžios yra visiškai paleistos“, – tikino pašnekovė.
O kur dar grupė tėvų, kurie iš savo vaiko atvaizdo užsidirba?
„Čia iš viso yra virš visko. Mes jau čia apie moralę turėtume pradėti kalbėti. Kaip komunikacijos profesionalė manau, kad čia yra tiesiog kažkokia šlykšti manipuliacija. Ir nei vienas dar turbūt badu nenumirė dėl to, kad savo vaiko vienomis ar kitomis aplinkybės neišeksponavo visam pasauliui“, – kalbėjo D. Filmanavičiūtė.
Advokatų tarybos pirmininkas M. Kukaitis taip pat ragino nepiktnaudžiauti.
„Net jeigu iš to yra uždirbami pinigai, jie turi būti panaudoti vaiko poreikiams. Ir vaikai ateityje gali pareikalauti tų dividendų“, – sakė jis.
Lygiai taip pat vaikas vėliau galėtų gintis ir reikalauti atsakomybės dėl atvaizdo. Užsienyje tokių pavyzdžių yra.
„Europos teismų praktika jau yra pakankamai daug nuėjusi“, – sakė M. Kukaitis.
O kokia apsauga Lietuvoje veikia dabar?
Generalinis policijos komisaras R. Požėla LNK žinioms priminė, jog Lietuvoje veikia Valstybinė duomenų apsaugos tarnyba.
„Kuri yra žynybinga tokio pobūdžio pažeidimams. Ir jeigu mes gauname tokio pobūdžio informaciją, mes ta informacija dalinamės su institucija, kuri yra įgaliota surašyti administracinius teisės pažeidimo protokolus“, – teigė policijos generalinis komisaras.
Tam tikrais atvejais reaguoja ir vaiko teisės, būna, kad kreipiasi pilietiški žmonės internete. Tačiau kol kas skundų nedaug. Nors, pavyzdžiui, medžiagą gali būti pamatę tūkstančiai.
„Dešimtimis pasiekia ta informacija iš socialinių tinklų. Tikrai galiu pasakyti, kad žmonės, kurie šiaip transliuoja savo gyvenimą, tikrai yra ne vienas pranešimas. Ir tikrai buvo, kai reikėjo imtis veiksmų tiek teikiant pagalbą šeimai, tiek kai kuriais atvejais užtikrinant vaikams saugią aplinką.
Kreipiamės ir į pačius tėvus, kreipiamės ir į policija dėl tikslo pašalinti informaciją iš socialinių tinklų, kuri tikrai pažeidžia vaiko geriausius interesus“, – kalbėjo I. Skuodienė.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė neatmeta, kad Lietuvoje galėtų atsirasti draudimas dėl vaiko nuotraukų, ar video įrašų viešinimų. Bet dabar dar vyksta diskusijos.
„Kuo toliau, tuo daugiau didėja smurto atvejų prieš vaikus būtent skaitmeninėje erdvėje. Pagrindinis dalykas yra tas, kad mes nustatytumėme kokiomis aplinkybėmis mes galėtume užtikrinti tą saugumą“, – kalbėjo ministrė M. Navickienė.
Policija primena, kad tada, kai vaikas dingsta, socialiniuose tinkluose ir žiniasklaidoje dalijamasi jo nuotraukomis. Bet vaikui atsiradus, viską privalu ištrinti. Kitu atveju galima sulaukti atsakomybės.
Visą LNK žinių reportažą žiūrėkite čia:
