Tyrimą atlikti žada ir Vidaus reikalų ministerija, nes paslaugas iš J. Pagojaus įmonės pirko jai pavaldi valstybės įmonė „Regitra“.
„Mes nutarėme kreiptis į Viešųjų pirkimų tarnybą ir pradėti vidinį tyrimą“, – BNS sakė socialinės apsaugos ir darbo ministro atstovė spaudai Eglė Samoškaitė.
Pasak jos, 2017-2018 metais su J. Pagojaus vadovaujama mažąja bendrija „Conversio“ pasirašytos septynios sutartys. Už jas pirktos konsultacijos dėl naujų Europos Sąjungos asmens duomenų apsaugos taisyklių.
Pirkimų vertė siekė iki 10 tūkst. eurų. Tokie pirkimai laikomi mažos vertės. Pagal tokių įsigijimų taisykles prekes arba paslaugas galima nusipirkti neskelbiamų derybų būdu.
Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis žurnalistams Vyriausybėje sakė, kad ministerijos darbuotojai, kurie rūpinasi duomenų apsauga, yra patenkinti J. Pagojaus įmonės darbu, bet paslaugų pirkimo istoriją ministras vertina kritiškai.
„Kol kas tikrai mano pirmosios reakcijos yra labai kritiškos, tikrai negali būti, kad viena įmonė laimi ne tik ministerijoje, bet ir pavaldžiose įstaigose, ir dėl to yra pilnas politinis pasiryžimas siekti, kad būtų išsiaiškinta ir priimti visi teisėti veiksmai, kad tai nepasikartotų“, – teigė L. Kukuraitis.
Jo teigimu, vidinio patikrinimo metu bus tiriama visų su pirkimu susijusių asmenų veikla.
„Tai visi susiję asmenys – nuo ministerijos administracijos, kanceliarijos iki įstaigų vadovų, kurie atsakingi už viešuosius pirkimus, ir taip pat asmenys, kurie tiesiogiai dalyvauja viešųjų pirkimų procedūrose – tai tarnautojai, darbuotojai, komisijų nariai ir taip toliau“, – sakė ministras.
Asmeninės atsakomybės ministras vertini neskuba.
„Pirmiausia reikia nustatyti pažeidimus ir tada darysime sprendimus“, – paklaustas, ar paaiškėjus pažeidimams pats priimtų atsakomybę, sakė L. Kukuraitis.
Vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas savo ruožtu BNS teigė, kad bus įvertinti „Conversio“ paslaugas pirkusių „Regitros“ darbuotojų veiksmai.
„Šiandien ryte sužinojom tokią informaciją, tai iš karto kreipėmės į mūsų inspektorių ir Korupcijos prevencijos skyrių, kad susirinktų visą informaciją“, – sakė E. Misiūnas.
„Žinome, koks tai jaunuolis ir kokiai partijai priklausantis, galbūt suveikė seni ryšiai, pažintys, o gal jis labai geras verslininkas“, – apie galimas J. Pagojaus sėkmės viešuosiuose pirkimuose priežastis kalbėjo vidaus reikalų ministras.
Informaciją apie J. Pagojaus mažosios bendrijos pasirašytas sutartis su socialinės apsaugos sistemos įstaigomis feisbuke paskelbė žurnalistas, visuomenininkas Andrius Tapinas.
Pats J. Pagojus savo socialinio tinklo paskyroje teigė, kad visus konkursus laimėjo, nes pasiūlė mažiausią kainą.
„Šiuo metu vykdome apie 20 sutarčių ir susitarimų. Teisines ir viešųjų ryšių paslaugas privačiam ir viešajam sektoriui teikiame greitai ir kokybiškai. Ar brangiau nei rinkoje? Kiek žinau – ne. Pasidomėjus įsitikinti nesunku“, – teigė jis.
Anot J. Pagojaus, jo ir Gintauto Dulsko įkurtoje įmonėje nedaug darbuotojų, nes mažųjų bendrijų dalininkai dirba be darbo sutarčių, o teisininkai dirba pagal paslaugų sutartis.
„Kodėl laimėjome tiek daug vienos srities konkursų? Kaip jau minėjau, mūsų įmonė konsultuoja teisiniais klausimais. ES priimtas (Duomenų apsaugos – BNS) reglamentas yra teisinis klausimas. Esame detaliai įsigilinę į reglamento nuostatas, konsultavomės su kompetentingiausiais ekspertais, puikiai suprantame Reglamente numatytas taisykles ir pasekmes už jų nesilaikymą“, – rašo J. Pagojus.
J. Pagojus užpernai pradėjus dirbti „valstiečių“ ir socialdemokratų koalicijos Vyriausybei buvo siūlomas tapti teisingumo ministru. Jis tuo metu dirbo Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) direktoriumi.
J. Pagojus savo kandidatūrą atsiėmė paaiškėjus, kad 2015 metais jis policijos pareigūnams įkliuvo vairavęs neblaivus – jam nustatyta 0,67 promilės girtumas.
J. Pagojus 2012–2014 metais dirbo J.Bernatonio patarėju, teisingumo viceministro pareigas ėjo nuo 2014 metų. 2016 metų vasarą jis laimėjo konkursą tapti VVTAT direktoriumi, tačiau netrukus atsistatydino iš šių pareigų.