Paklaustas, ar konsultacinis referendumas padėtų apsaugoti kertamus miškus, K. Šetkus tvirtino, jog ne.

„Referendumas keliamas dėl klausimų, kurie neatitinka tikrovės. Pirmiausia referendume yra išdėstyti keli punktai, kurie visiškai prieštarauja Lietuvos situacijai.

Pirmas dalykas, sakoma, kad Lietuvoje miškų yra ženkliai mažiau nei vidurkis Europos Sąjungoje (ES). Tai mes miškingumu nesame pirmieji Europoje, tačiau esame tikrai stiprus vidutiniokai. Ir mūsų miškų kiekis auga.

Iš kitos pusės yra akcentuojamas faktas, kad miškų ženkliai mažėja. Tai tiek miškų žemės kiekis, tiek brandžių medienų kiekis yra didėjantis. Ir Lietuva kerta apie 70 procentų užaugančio prieaugio, kas yra mažiau nei kitose valstybėse, kurios mums rodo pavyzdį. Tai toje pačioje Švedijoje, Suomijoje kertama yra tikrai daugiau“, – pabrėžė aplinkos viceministras.

LNK vidurdienio žinių pašnekovas K. Šetkus taip pat pristatė, kas pasikeis po Aplinkos ministerijos parengtos naujos tvarkos kaip reglamentuoti sanitarinius miškų kirtimus.

„Keičiamos miškų kirtimo taisyklės yra inicijuotos pirmiausia esamos situacijos. O esama situacija yra tikrai sunki, kinivarpa tikrai stipriai įsimetė į mūsų miškus. Ir jos kiekis auga netgi ne du, tris kartus, bet manoma, kad gali išaugti ir keturis kartus sekančiais metais.

Tai turime labai sudėtingą situaciją ir joje turime reaguoti. Pirmas tikslas, kuris turi būti pasiektas – iš miško patraukti kuo anksčiau sergantį medį. Bet patraukiant sergantį medį, jokiu būdu negalima liesti saugomoje, rekreacinėje teritorijoje sveikų, gyvybingų medžių“, – kalbėjo K. Šetkus.

Jo teigimu, iki šiol taisyklės leisdavo sanitariniuose, plynuose kirtimuose kirsti visą mišką.

„Šiuo metu bus kertami tik pažeisti, ar galimai pažeisti medžiai“, – pabrėžė jis.

LNK vidurdienio žinių pašnekovas K. Šetkus teigė, jog net ir sveikas vienas medis ne visada gali išgyventi.

„Todėl bus privaloma visų tipų miškuose palikti tam tikras sveikų medžių grupes, kas apsaugos nuo išvirtimo. Antras dalykas – paklotė. Ji labai svarbi, didesnės nei 15 centimetrų gylio provėžos turės būti užlyginamos. Tai turės būti daroma visuose miškuose. <...> Taip pat bus privaloma palikti medžius senolius.

Kas dar naujo? Darbas šalia apgyvendintų teritorijų naktimis. Daug visuomenės pasipiktinimo sukelia darbas naktį, nuo 22 valandos iki 7 ryto. Tai naktį miško ruošos darbai negalės būti daromi 300 metrų nuo gyvenamųjų teritorijų“, – kalbėjo aplinkos viceministras K. Šetkus.

Visą LNK vidurdienio žinių pokalbį su K. Šetkumi žiūrėkite čia: