„Siekdami užtikrinti, kad kaip įmanoma daugiau Ukrainos piliečių, kuriems suteikta laikinoji apsauga, turėtų galimybę dirbti, išlaikyti save ir savo šeimas ir mokėti mokesčius, iki jie galės grįžti į Ukrainą, siūlome pratęsti reikalavimo dėl valstybinės kalbos mokėjimo kategorijos netaikymą“ – teigiama švietimo, mokslo ir sporto viceministrės Agnės Kudarauskienės paruoštame nutarimo projekte.
Nutarimo projektu siekiama nustatyti ilgesnį terminą integruoti į darbo rinką asmenis, kuriems yra ar buvo suteikta laikinoji apsauga Lietuvoje. Siūloma, kad valstybinės kalbos mokėjimo kategorijos netaikymas būtų pratęsiamas vieniems metams ir netaikomas 3 metus nuo laikinosios apsaugos suteikimo.
„Pabrėžtina, kad numatoma pereinamoji nuostata bus taikoma tiek tiems asmenims, kuriems yra suteikta laikinoji apsauga, tiek tiems, kuriems buvo suteikta, tačiau jie jau yra įgavę naują statusą, pavyzdžiui, leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje“, – teigiama nutarimo projekte.
Šiuo metu galiojančiame nutarime numatytas dvejų metų terminas.
Ministerija pažymi, kad ir toliau bus stengiamasi sudaryti palankias galimybes ukrainiečiams mokytis lietuvių kalbos per Užimtumo tarnybos finansuojamas priemones ar per Individualių mokymosi paskyrų sistemą, siekiant palengvinti jų integravimąsi į darbo rinką ir galimybes dirbti aukštesnės kvalifikacijos darbą.
ELTA primena, kad praėjusių metų kovą Valstybinė kalbos inspekcija Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkui bei dar trims ministerijoms – Švietimo, mokslo ir sporto, Socialinės apsaugos ir darbo bei Ekonomikos ir inovacijų – išsiuntė raštą, kuriame nurodė, kad nuo 2024 m. kovo planuojama pradėti tikrinti šalyje dirbančių karo pabėgėlių iš Ukrainos lietuvių kalbos žinias.
Šį raštą praėjusiais metais sukritikavo ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė bei premjerė Ingrida Šimonytė.
Savo ruožtu Valstybinės kalbos inspekcijos viršininkas Audrius Valotka teigė, kad valstybinės kalbos mokėjimas yra būtinas, kad ukrainiečiai galėtų būti visavertiškai integruoti.
