Lietuvoje bendras sergamumas koronavirusu vasario 4 dienomis duomenimis yra 395.3 100 tūkst. gyventojų per paskutines 14 dienų.
Didžiuliai skirtumai
Geriausias rodiklis visoje Lietuvoje fiksuojamas Rietavo savivaldybėje, ten sergamumas šią dieną yra 55,1 atvejo 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų.
Pagal prie Vyriausybės veikiančios Nepriklausomų ekspertų tarybos patvirtintus karantino scenarijus, ten jau galėtų galioti karantino scenarijus B.
Nedaug šiai savivaldybei liko ir iki karantino scenarijaus A, jis turėtų būti pasiektas, kai sergamumas pasieks mažiau nei 25 atvejus 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų.
Tačiau visai kitokia padėtis, pavyzdžiui, Visagino rajono savivaldybėje. Joje sergamumas yra didžiausias visoje Lietuvoje – 909,9 atvejai 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų.
Sergamumas tarp geriausius ir blogiausius rezultatus demonstruojančių savivaldybių kelių dešimčių kartų.
Pagal karantino scenarijus tai prasčiausias karantino scenarijus D.
Gera epidemiologine situacija taip pat pasigirti gali Šilalės rajonas (105 atvejai 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų), Jurbarko rajonas (108,7 atvejai 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų), taip pat Kalvarijos savivaldybė (117,8 atvejai 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų). Šios savivaldybės yra gana netoli karantino scenarijaus B.
Itin nedėkinga situacija ir dar keliose šalies savivaldybėse. Rokiškio rajono savivaldybėje sergamumas yra 815,8 atvejų 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų. Lietuvos vidurkį taip pat viršija Biržų rajono savivaldybė (660,2 atvejai 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų), Ukmergės rajono savivaldybė (618,2 atvejų 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų), taip pat ir Molėtų rajono savivaldybė (618 atvejų 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų).
Atsiranda „žaliosios zonos“
Vasario 2 dieną Vyriausybės duomenų analitikas Aistis Šimaitis duomenų apžvalgoje skelbė, kad ir toliau daugėja savivaldybių, kuriuose per 7 dienas buvo fiksuota iki 5 atvejų per dieną – jų dabar turime 24 ir dar 18–oje atvejų skaičius neviršija 10 atvejų per dieną.
Seniūnijų lygmeniu Lietuvoje taip pat atsiranda „žaliųjų zonų“, kuriose nefiksuota naujų atvejų per 14 dienų.
Padėtis didžiuosiuose miestuose taip pat skiriasi
Situacija skirtinga ir didžiuosiuose šalies miestuose. Prasčiausia situacija Klaipėdos mieste, sergamumas ten vis dar viršija 500 atvejų 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų ribą (503,6).
Kiek geresnė situacija Vilniuje, ketvirtadienio duomenimis, 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų ten fiksuojama 483,1 atvejo.
Kiek geresnė situacija ir Panevėžyje. Čia 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų tenka 461,1 atvejo.
Kaune atvejų skaičius, tenkantis 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų nebesiekia 400 (389,5).
Geriausia padėtis Šiaulių mieste. Čia 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų tenka 283,7 atvejų.
Mechanizmą žada pristatyti kitą savaitę
Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė trečiadienį Vyriausybės pasitarime pranešė, kad kitą savaitę, kartu su karantino švelninimo schema galėtų būti patvirtinti mechanizmai karantiną švelninti atskirose šalies savivaldybėse.
„Jeigu pavyksta iki šios savaitės pabaigos arba iki kito pirmadienio parengiama schema savivaldybėms, kurios yra sparčiai „žalėjančios“ ar norėtų tai daryti. Kokiomis sąlygomis ten galėtų labiau teritoriniu, nei veiklų principu vykti atlaisvėjimas“, – Vyriausybės pasitarime sakė I. Šimonytė.
Delfi primena, kad praėjusią savaitę Jurbarko rajono meras Skirmantas Mockevičius viešai prakalbo apie idėją karantiną laisvinti tose savivaldybėse, kuriose epidemiologinė situacija yra ženkliai geresnė nei visoje Lietuvoje.
Apie tai buvo kalbama ir pirmadienį vykusiame premjerės I. Šimonytės ir Lietuvos miestų merų nuotoliniame susitikime. Jame buvo aptarta galimybė savivaldybėms, kuriose naujų COVID–19 atvejų skaičius yra itin mažas, tam tikras kontaktines veiklas leisti atnaujinti greičiau nei visoje Lietuvoje.
„Daugėja savivaldybių, kuriose susirgimų skaičius artėja prie nulio arba jį jau pasiekė, kai kurios jų yra viena šalia kitos, todėl bus svarstoma galimybė leisti joms tam tikras kontaktines veiklas atlaisvinti greičiau, nei tai bus padaryta visoje Lietuvoje. Tam būtų pasitelkiamas testavimas ir kontrolė. Patekimas į tokias savivaldybes ir toliau būtų apribotas, “ – sakė premjerė I. Šimonytė.
Susitikime sutarta, kad artimiausiu metu prie Vyriausybės suburta ekspertų grupė kartu su Lietuvos savivaldybių asociacija aptars tokio galimo mechanizmo detales.
