Patikėję, kad išsvajotoji Austrija jau netoli ir žinodami, jog ten juos pasitiks ne tik vanduo, maistas, nakvynė, bet ir žmonių atvežti drabužiai, kai kurie pabėgėliai meta savo kelionės ryšulius tiesiog gatvėse. Juose – purvini, nuo dregmės supelyję pledai, sudėvėti drabužiai, sugedusio maisto likučiai ir kiti kelionės nešuliai.

Dar prieš mėnesį šis Vengrijos – Austrijos pasienio punktas priminė senus laikus, kada Vengrija nepriklausė Šengeno erdvei. Apleistoje muitinėje švilpavo vėjai, pro asfalto plyšius prasimušė žolė.

Jau kelios savaitės šio posto apylinkes mindo tūkstančių pabėgėlių nuvargusios kojos, vėjas nešioja jų paliktas šiukšles, nuolatos aidi pareigūnų nurodymai, kaip elgtis atvykėliams.

Kiekvieną dieną pro čia į Austriją patenka iki 10 tūkst. karo pabėgėlių bei migrantų.

Austriška tvarka ir naujakurių šiukšlės

Jei reikia, pabėgėliams suteikiama pirmoji medicininė pagalba. Prie įėjimo - maistas, vanduo bei karšti gėrimai. Dėžėse - austrų suvežta dėvėta avalynė, drabužiai, užklotai, sauskelnės vaikams, paraloniniais kilimėliai, miegmaišiai ir kiti kelionei reikalingi daiktai.

„Čia jaučiuosi laukiamas. Su mumis elgiasi labai gerai“ - sako Abdisalam, pabėgėlis iš Irako sutiktas prie vienos iš palapinių. Čia jis apsistojo kartu su savo sūnumi ir jau antra diena laukia atvykstančios žmonos su dar vienu vaiku. Abdisalamo tikslas – autobusais nusigaudi iki Suomijos.

Patekę čia pabėgėliai rūšiuojami nedidelėmis, į autobusą telpančiomis grupelėmis. Prasideda laukimas. Jei nepavyksta išvykti iki vėlaus vakaro, naktį tenka praleisti palapinėje.

Sužinoję, kad bus vežami toliau, migrantai meta visus nereikalingus daiktus, palapines ir pledus.

Varginanti kelionė lūžusia koja

Erdvioje lauko ligoninėje „Raudonojo kryžiaus“ medikai apžiūri dviejų pabėgėlių pėdas.

Pasak vieno iš šioje palapinėje dirbančių medikų, po varginančios kelionės Austrijos pasienį pasiekę pabėgėliai skundžiasi įvairiomis traumomis.

„Pėsčiomis jie įveikia didžiulius atstumus permainingomis oro sąlygomis. Kartais net su lūžusiomis kojomis. Daugumos jų pėdų oda nutrinta nuo ilgo ėjimo ir drėgmės batuose. O nugaros, pečių ir dubens traumos atsiradę nuo sunkių nešulių“ - taip situaciją apibūdina austrų ligoninės gydytojas.

Daugelio pabėgėlių vidaus organų veikla sutrikusi dėl per mažo skysčių vartojimo varginančioje kalionėje. Anot mediko, užkrečiamų ligų pasitaiko retai, dažniau dėl prastų higienos salygų kilusios alergijos, niežuliai ar utelių atsiradimas.

Nemažai teritorijoje vaikščiojančių migrantų šlubuoja, kai kurie vaikšto tiesiog basomis, o jų nutrintas vietas dengia pleistrai.

Tėtis patarė vykti į Vokietiją

Vienoje atvykėlių grupelėje išgirstu arabiškai dainuojantį vyrą. Atkreipęs mūsų dėmesį, pabėgėlis prisistato vardu Fadi.

Migrantų krizė
„Esu iš Damasko, Sirijos. Kad patekčiau čia, man reikėjo keliauti oru, vandeniu ir žeme. Pirmiausia nuvykau iki Beiruto. Iš ten skridau į Turkiją, plaukiau valtimi į Graikijos salą ir ilgą kelią ėjau pėsčiomis. Pakeliui buvo Graikija, Makedonija, Serbija, Kroatija, Vengrija ir štai aš čia. Laukiu savo eilės į autobusą, kuris mane veš kažkur į Austriją. Ką planuoju toliau? Mano tikslas – Vokietija“ - savo kelionę ir planus pristato siras.

Fadi vaikšto basomis kojomis, įsispyręs į šlepetes. Dėl nusitrynusių kojų jam autis batus skausminga.

Paklaustas. kodėl pasirinko būtent Vokietiją, Fadi atsako atvirai: „Taip patarė mano tėtis. Sakė, kad ten yra geresnės darbo sąlygos bei aukšti atlyginimai išsilavinusiems žmonėms“.

Raudonu švarku dėvintis Fadi apibūdina save kaip veiklų ir išsilavinusį žmogų.

„Jei taip galima pasakyti, turiu septynias profesijas: esu arabų – anglų kalbų vertėjas, taip pat baigiau menotyros magistro studijas Damasko universitete, kur miesto centre turėjau ir savo drabužių parduotuvę. Deja, buvau priverstas pasitraukti. Labai myliu savo šalį“.

Kuomet prasidėjo pilietinis karas Sirijoje, Fadi sako ilgai svarstęs, kur išvykti. Tokį sprendimą galutinai priėmė, kuomet visai netoli jo nukrito artilerijos sviedinys.

„Deja, mus okupavo žvėrys. Nuolatos apšaudomi gyvenamieji namai, mūsų taikus gyvenimas virto kraujo klanu, – tikina siras, gimtajame mieste palikęs tėtį, brolį ir senelius, - mano gyvenimas paskutiniais metais atrodė taip: ryte iš namų bėgu į darbą, vakare – iš darbo namo. Nuo šio maršruto nenukrypdavau, nes Damaske iki šiol labai pavojinga“.

Sostinę galima pasiekti ir taksi

Pabėgėlių eilė po truputį juda, tačiau netrumpėja. Visą parą, nepriklausomai nuo oro sąlygų, atvyksta nauji pabėgėliai nuo Vengrijos sienos. Grupelės sodinamos į Austrijos valdžios parūpintus autobusus ir vežamos į įvairius šalies miestus.

Viena jau yra perpildyta. Todėl kiek įmanoma stengiamės juos paskirstyti po visą šalį“ - sako pabėgėlių eilę prižiūrintis Austrų policijos Bundespolizei pareigūnas.

Tačiau kai kurie pabėgėliai negaišta laiko ilgose eilėse – turtingesnių prieglopsčio prašytojų laukia du trys šimtai taksi vairuotojų.

Austriška tvarka galioja ir jiems – kiekvienas taksi vairuotojas užregistruojamas, pažymima, kiek vietų yra jo automobilyje. Vairuotojui išduodamas eilės numeris ir belieka laukti. Tai padeda išvengti ginčų, kurie galėtų kilti dėl pabėgėlių medžioklės.

Keturviete mašina pasiekti Vieną, esančią už 80-ies kilometrų, kainuoja 150 eurų. Kelionė aštuonviete mašina pabrangsta iki 250-ies eurų.

Kitoje „Migrantų krizė“ dalyje papasakosime kaip siaubingomis sąlygomis naktimis pabėgėliai kerta Serbijos – Kroatijos pasienį.