Parduotuvės kasoje dirbanti Marina su pirkėjais bendrauja jau lietuviškai. Iš Ukrainos į Lietuvą moteris su vaiku atvyko prieš dvejus metus. Nors lietuviškai ji kalba jau visai neblogai, bet prieš kamerą jaudinasi ir renkasi jai labiau įprastą rusų kalbą.
„Namo labai norisi, bet Lietuva labai svetingai pasitiko. Todėl mes čia“, – LNK žinioms sakė moteris.
Marina tikina, kad įsidarbinti Lietuvoje sunku nebuvo. O kalbą mokėsi pamažu.
„Kai atėjau, iš karto susikalbėjom ir pradėjau dirbti. Iš pradžių salėje, po to perėjau į kasą. Direktorė manimi pasitikėjo ir patikėjo, kad sugebėsiu dirbti kasoje ir nemokėdama kalbos. Ir jau daugiau nei metai dirbu kasoje“, – pasakojo ukrainietė Marina.
Ji sakė, kad ir vietos gyventojai ją sutiko svetingai.
Tokių kaip Marina Lietuvoje yra daugiau nei 41 tūkstantis. Migracijos departamentas sako, kad dauguma karo pabėgėlių iš Ukrainos laikinų leidimų gyventi prašė ir šiemet.
„Naujai atvykusių pernai metais Ukrainos karo pabėgėlių buvo 12 tūkst., o kai pradėjome masinį keitimą, dar papildomai atvyko apie 1,5 tūkstančio“, – LNK žinioms sakė Migracijos departamento vadovė Evelina Gudzinskaitė.
Pasak Migracijos departamento, pernai ukrainiečių mūsų šalyje buvo vos keliais šimtais daugiau – beveik 42 tūkstančiai.
Tiesa, norintiems pasilikti šiemet jau buvo sunkiau.
„Šį kartą norint pakeisti leidimą gyventi reikėjo fiziškai atvykti į Migracijos departamentą, į Lietuvą. Tai tie, kurie gyvena užsienyje, jie jau ir nebevyko į Lietuvą. Manome, kad dalis išvyko į kitas Europos valstybes, o galbūt ir į trečiąsias valstybes, kaip JAV, ar Kanada, gal ten pavyko susijungti su giminėmis.
Dalis taip pat grįžo atgal į Ukrainą“, – svarstė Migracijos departamento vadovė.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija sako, kad dažnas ukrainietis Lietuvoje integruojasi sėkmingai. Karo pabėgėliams suteikiama socialinė parama: vaiko pinigai, būsto šildymo kompensacija.
„Absoliučiai didžioji dauguma jų yra dirbantys, integruojasi į darbo rinką, yra įgiję reikalingas kvalifikacijas. Tai jie sėkmingai integruojasi į mūsų darbo rinką“, – LNK žinioms kalbėjo socialinės apsaugos ir darbo viceministras Martynas Šiurkus.
O ir darbdaviai ukrainiečiais džiaugiasi. Sako, kad dauguma jų noriai dirba, bet ir mokosi kalbos.
„Tiek mes patys lietuviai, tiek ukrainiečiai yra tokios darbščios tautos, tad kažkokio skirtumo tarp lietuvių ir ukrainiečių nėra. Jie lygiai taip pat puikiai dirba, kaip ir visi likę darbuotojai“, – LNK žinioms sakė „Maximos“ atstovė Raminta Gecevičiūtė.
Visgi, leidimus gyventi Lietuvoje gauna ne visi. Mat pasitaiko ir norinčių pasinaudoti karo situacija.
„Lietuvoje, ar Šengene buvo anksčiau, atvykę dar iki karo. Ir jie, tiesiog pasinaudodami visa ta situacija ir bandė save įteisinti kaip karo pabėgėlį, nors realiai jie gyveno Europoje“, – vieną iš pavyzdžių pristatė Migracijos departamento vadovė E. Gudzinskaitė.
Leidimus gyventi Lietuvoje ukrainiečiai turėjo prasitęsti iki kovo 4 dienos. To nepadariusiems gali kilti nesklandumų, lankantis pas gydytojus, norint gauti socialines išmokas, ar kompensacijas.
Daugiausiai ukrainiečių Lietuva sulaukė prieš dvejus metus, tada atvyko daugiau nei 53 tūkst. karo pabėgėlių.
„Karas kažkada baigsis ir visi mes, beveik visi grįšime namo. O dabar yra kaip yra, dirbame, gyvename“, – LNK sakė ukrainietė Marina.
Visą LNK žinių reportažą žiūrėkite čia:
