Seime iki naujo NT mokesčio modelio priėmimo liko vienas žingsnis, pataisų priėmimas planuojamas lapkritį.
Naujasis NT mokesčio modelis turėtų įsigalioti 2025 metais, dėl to, kokio dydžio NT mokestį taikyti būstui, spręstų savivaldybių tarybos.
Neapmokestinamas būtų tik asmens pagrindinis NT, kurio vertė konkrečioje savivaldybėje būtų ne didesnė nei 1,5 medianos. Visam kitam asmens NT būtų taikomas savivaldybės nustatytas 0,05–4 proc. tarifas nuo visos būsto vertės.
Tiesa, iki priėmimo Seimo nariai dar turi šansą tokį NT mokesčio modelį pakoreguoti.
Benkunskas: būsime nepakantūs apleistam turtui
Vilniaus miesto savivaldybė netaikys didelių tarifų pagrindiniam būstui, bet apleistam bus nepakanti, tikino meras Valdas Benkunskas komentuodamas iniciatyvą dėl naujo NT mokesčio modelio.
„Jei šis modelis Seime būtų priimtas, savivaldybės turės pakankamai laiko tinkamai išdiskutuoti ir rasti geriausią būdą šiam modeliui taikyti, sutarti dėl konkrečių tarifų.
Dabar galiu pasakyti, kad būsime socialiai jautrūs, netaikysime didelių tarifų pagrindiniam būstui, taip pat diskutuosime apie kai kurių žmonių grupių atleidimą nuo mokesčio.
Būsime nepakantūs apleistam, grėsmę keliančiam, vaizdą gadinančiam, ypač tokiam antriniam nekilnojamajam turtui, ir imsimės visų mums suteiktų įrankių skatinti savininkus jį susitvarkyti“, – teigė V. Benkunskas, jo komentarą Delfi perdavė specialistas savivaldybėje Gabrielius Grubinskas.
Be to, pasak mero, Finansų ministerija yra paskaičiavusi, jog 70 proc. vilniečių apskritai neturėtų mokėti NT mokesčio.
Bendrai V. Benkunskas Seimo norą įtvirtinti kitokį NT mokesčio modelį įvertino palankiai.
„Seimo iniciatyva leisti savivaldybėms taip plačiai formuoti nekilnojamojo turto politiką – puikus pasitikėjimo savivaldos savarankiškumu pavyzdys. Šis naujas modelis savivaldybėms leistų pačioms formuoti savo nekilnojamojo turto politiką tiek komercinio, tiek gyvenamojo (pagrindinio), tiek kito gyventojų turimo (antrinio) nekilnojamojo turto atžvilgiu.
Pokyčiai leistų gerinti miesto infrastruktūrą, greičiau vykdyti strateginius planus. Tai būtų ir miestiečių investicija į savo nekilnojamąjį turtą – gerinama aplinkinė infrastruktūra gali didinti pačių miestiečių nekilnojamojo turto vertę“, – dėstė politikas.
Vaitkus: būtina didelė diskusija Lietuvos mastu
Klaipėdos miesto meras Arvydas Vaitkus skeptiškai vertino Seimo bandymą plėsti mokančiųjų NT mokestį bazę.
„Manau, kad keisti mokestinę situaciją šiandien šioje srityje nebūtų visiškai sąžininga atsižvelgiant į žmones, kurie turtą yra įsigiję praeityje ir sumokėjo už jį visus mokesčius teisėtai uždirbtais pinigais“, – dėstė A. Vaitkus, jo komentarą Delfi perdavė savivaldybės Komunikacijos skyriaus vedėja Gintarė Butkienė.
Pasak mero, atsakyti, koks NT mokesčio tarifas galėtų būti taikomas Klaipėdoje, gerokai per anksti.
„Šiuo klausimu dar būtina labai didelė diskusija visos Lietuvos mastu“, – nurodė A. Vaitkus.
„Būtina išnagrinėti situaciją, mano nuomone, reikėtų vertinti, koks yra tas turtas ir kokiu tikslu jis įsigytas, ar tai būtinas turtas gyvenime, ar tai antras būstas, ar net komerciniais tikslais įsigytas.
Toli žvalgytis nereikėtų: šalia Klaipėdos turime Palangą ir Nidą, tai kurortiniai miestai, didelės traukos centrai, ir čia nekilnojamojo turto kaina milžiniška. Tačiau būtina atsižvelgti ir išnagrinėti, ar tai būstas, kaip prabangos prekė, ar jame gyvena vieniša močiutė, kuriai nekilnojamojo turto mokestis gali būti nepakeliamas.
Kaip nustatyto mokesčio kaina atsilieps žmonėms, kurie ten gyvena daug metų ir kurie neturi lėšų? Kalbu apie pensinio amžiaus arba socialiai remtinus žmones.
Tam reikalinga globali diskusija per visą Lietuvą. Tokio pobūdžio įstatymai turėtų būti priimami išdiskutavus su visuomene, o ne tiesiog paklausus vieno ar kito miesto mero, ką jis mano“, – komentavo A. Vaitkus.
Vaitkus: tarifo žirklės turėtų būti siauresnės
Delfi kalbintas Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus tikino pasisakantis už tai, kad palangiškiai nemokėtų didelių NT mokesčių, – už pirmąjį, pagrindinį, būstą galėtų būti taikomas pats mažiausias 0,05 proc. tarifas, už antrąjį ar apleistą – iki 1 proc.
Bendrai norą suteikti savivaldai teisę pačiai nusistatyti tarifus meras įvertino teigiamai, tačiau, jo manymu, dabar Seime siūlomos tarifų ribos yra per plačios.
„Žirklės“, kurios šiandien nustatytos įstatymo projekte, – nuo 0,05 iki 4 proc., mano nuomone, yra per didelės Turbūt, tai daugiausia ir sukėlė erzelio visuomenei. Manyčiau, mokestis galėtų būti nustatytas nuo 0,05 iki 1 proc. Ir tarybos apsispręstų, kokį tarifą taikyti – ar minimalų, ar kitokį.
Pavyzdžiui, 1 proc. tarifu galėtų būti apmokestinamas neprižiūrimas turtas. Kai kurie gyventojai metų metus nesitvarko ir neprižiūri savo turto, yra nusipirkę, bet išvykę, o turtas atrodo blogai“, – komentavo Š. Vaitkus.
Surinktus mokesčius Palanga, pasak mero, skirtų naujakurių infrastruktūrai tvarkyti.
„Palanga plečiasi, žmonės iš visos Lietuvos, ir ne tik Lietuvos, prisipirkę labai daug antrųjų būstų. Plečiasi rajonai. Iš karto sutvarkyti infrastruktūros neįmanoma. Žmonės statosi laukuose ir kur tik nori, – ten nėra nei kelių, nei kanalizacijos, o reikalavimas savivaldybei, kad būtų tvarkoma infrastruktūra, milžiniškas.
Kalbant apie mūsų biudžetus, pavyzdžiui, Palangos biudžetas – 45 mln. eurų, 60 proc. skiriame švietimui, 20 proc. – miestui tvarkyti, tad infrastruktūrai praktiškai jokių pinigų nelieka, išskyrus (beveik 2,5 mln. eurų), ką mes gauname iš Kelių direkcijos, o su 2,5 mln. eurų daug nenuveiksi, nepadarysi stebuklų per metus.
Taigi mokestis, kad ir minimalus, vis vien galėtų kauptis, o tuos pinigėlius būtų galima investuoti į infrastruktūrą, kurios nėra, – kelius sutvarkyti, vandentiekius nutiesti, kanalizaciją įrengti, kas yra svarbiausia žmonėms. Svarbu, kad jis pasilieka savivaldybės biudžete“, – pažymėjo Š. Vaitkus.
Visockas: lėšas turėtų rinkti ir paskirstyti valstybė
Visai kitokios nuomonės Šiaulių miesto meras Artūras Visockas. Jo įsitikinimu, priėmus naują NT mokesčio modelį, didės atskirtis tarp gyventojų. Kokį mokesčio tarifą siūlytų taikyti Šiaulių savivaldybėje, jis komentuoti nesiėmė.
„Esmė ne procento dydis, o atskirtis, – ji dar labiau didės. Mat mokus gyventojas galės sumokėti daugiau ir finansiškai nenukentėti, taip bus sukurtas didesnis bendrasis gėris, pavyzdžiui, Vilniuje. Nemokus gyventojas – atvirkščiai. Ir toje savivaldybėje nebus sukurtas bendrasis gėris“, – dėstė A. Visockas.
Jo nuomone, lėšos, surinktos iš NT mokesčio, turėtų keliauti ne atskirai savivaldybėms, o valstybei, ji pinigus ir padalintų.
„Šitas NT mokestis turėtų būti renkamas į bendrąją valstybės sąskaitą, turint omenyje, kad visos surinktos lėšos priklauso savivaldai, ir paskirstomas pagal ilgalaikį tikslą, pavyzdžiui, remiantis Gyvenimo kokybinės indeksu (GKI) ir siekiant timptelėti į viršų sunkiau besiverčiančias savivaldybes. Tokiu atveju takoskyra mažėtų“, – teigė A. Visockas.
Račkauskas: kol kas diskusijų neturėjome
Panevėžio miesto meras Rytis Mykolas Račkauskas irgi nesiėmė komentuoti, kokį NT mokesčio tarifą siūlytų taikyti savivaldybėje.
„Nauja NT mokesčio redakcija dar tik svarstoma. Kai ji bus patvirtinta, Panevėžio miesto savivaldybės administracija atliks skaičiavimus, juos teiks miesto tarybai, o ši priims sprendimą dėl mokesčio tarifo dydžio. Kol kas šiuo klausimu diskusijų nebuvo ir jokių sprendimų nepriimta“, – teigė meras.
Seimas dėl naujo NT mokesčio modelio priėmimo turėjo balsuoti spalio 26-ąją, tačiau klausimas iš posėdžio darbotvarkės išbrauktas. Tai reiškia, kad balsavimas nukeltas į lapkritį, nebent Seimo valdyba ar seniūnų sueiga klausimą grąžintų į darbotvarkę.
Pirmadienį LRT laidoje „Dienos tema“ kalbinta finansų ministrė Gintarė Skaistė teigė, jog NT mokesčio pataisos dar bus tobulinamos, esą dėl to balsavimas ir buvo atidėtas.
„Pasigirsta diskusijų iš įvairiausių politinių jėgų, taip pat ir pasiūlymų, kaip būtų galima tobulinti mokesčio įstatymo projektą. Girdim ir visuomenės nuogąstavimų dėl to, kad savivaldybės, galbūt, piktnaudžiaus plačiu tarifo diapazonu <...>. Tikrai tuos nuogąstavimus girdime. Šiuo metu formuojame tam tikrą pasiūlymą, kaip būtų galima užkardyti tokį piktnaudžiavimo variantą ir užtikrinti, kad tikrai būtų grįžta prie esmės, ką pasiūlė Vyriausybė, tai yra žemi tarifai ir platesnė mokesčių bazė“, – kalbėjo ministrė.
Trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė pranešė apie naują registruotą pasiūlymą NT mokesčio pataisoms: gyvenamajam būstui siūloma nustatyti 0,05–0,5 proc. tarifą, komercinės paskirties NT – 0,5–3 proc. tarifą, o apleistam, neprižiūrimam NT – 0,5–4 proc. tarifą.
„Konkrečius tarifus pagal NT pobūdį iš nurodytų rėžių nustatytų savivaldybių tarybos“, – pažymėjo M. Lingė ir plačiau savo ir finansų ministrės siūlymą pristatė feisbuke.
Nausėdos išsakyta sąlyga
Net jei Seimas NT mokesčio pataisas priimtų, jas galėtų vetuoti prezidentas.
Šalies vadovas Gitanas Nausėda, pirmadienį dalyvaudamas TV3 laidoje „Dėmesio centre“, vertino, jog NT mokesčio pataisas reikėtų derinti su socialiniais pasiūlymais, tokiais kaip jo paties siūloma šeimos mokesčio lengvata. Jeigu įstatymai nebus siejami, NT mokesčio pakeitimų, G. Nausėdos nuomone, nereikėtų priimti.
„Manau, kad jeigu mes nepajėgiame šito įstatymo sieti su kitais įstatymais, kurie palengvintų šeimų, socialiai pažeidžiamų žmonių finansinės padėties, tada geriau jo nepriimti“, – teigė prezidentas.
Jis kritikavo NT mokesčio modelyje numatytus galimus tarifus: „Dabar labai sunku paaiškinti žmogui, kodėl jis turi, galbūt, net provincijoje už nekilnojamąjį turtą mokės daugiau negu žmogus Vilniuje, mat nustatyti labai platūs apmokestinimo rėžiai, ir savivaldybės įgyja teisę nustatyti vienokį ar kitokį mokestį. Vadinasi, tos, kurioms sekasi sunkiau ir norėdamos, galbūt, generuoti daugiau pajamų, dar daugiau ir apmokestins, pavyzdžiui, nustatys 4 proc. tarifą.“
Šiuo metu mokestį moka tik tie, kurie turi prabangaus NT. Mokėtojų skaičių norima išplėsti siekiant gauti Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės fondo lėšas.
