„Jis (procesas dėl susitarimo pasirašymo – ELTA) vyksta gana lėtai, pakankamai nerezultatyviai. Esu įsitikinęs, kad Nacionalinio susitarimo tarp visų politinių partijų pasiekti praktiškai nepavyks“,– „Žinių radijui“ tvirtino Seimo pirmininkės pavaduotojas A. Mazuronis.
Jo nuomone, galima susitarti dėl deklaratyvių tikslų, kad mokytojo profesija turėtų būti prestižinė, kad aukštojo mokslo studijų kokybę reikėtų gerinti, o dėstytojų atlyginimus – didinti, tačiau dėl tokių susitarimų įgyvendinimo plano partijų pozicijos yra labai skirtingos.
„Kai pereisim prie šnekos, kaip tą pasiekti, ką daryti su mokyklų tinklo optimizavimu, ką daryti dėl aukštojo mokslo kokybės... Kiekviena partija mato labai skirtingai tuos dalykus. Ir šitoje vietoje natūralu, kad susitarimo pasiekti nepavyks“, – įsitikinęs Darbo partijos narys.
Parlamentaro teigimu, toks susitarimas jokios realios naudos neatneštų, kadangi dėl skirtingo matymo, kaip įgyvendinti norimus tikslus, toks dokumentas būtų tik deklaracijų rinkinys.
„Jeigu politinių partijų ar frakcijų požiūris dėl įgyvendinimo yra skirtingas, natūralu, kad susitarimas bus nieko nevertas, bus gražių deklaracijų rinkinys, tiesiog dėl to, kad jį bus labai sudėtinga ar net neįmanoma įgyvendinti parlamente“, – tvirtino. A. Mazuronis.
Partijų susitarimo dėl švietimo pasirašymo galimybę skeptiškai įvertino ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis. „Valstiečių“ lyderis sakė, kad diskusijose dėl susitarimo projekto LVŽS atstovai dalyvaus, tačiau jis atkreipė dėmesį, kad valdančiosios koalicijos ir jo vadovaujamos partijos pozicijos kai kuriais švietimo klausimais yra pernelyg skirtingos.
Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė teigė, kad partijų susitarimą dėl švietimo tikimasi patvirtinti per pavasario sesiją.
