Europos Parlamento informacijos biuro atstovas ryšiams su žiniasklaida Robertas Pogorelis teigia, kad britų parlamentaro siūlymas nėra apsvarstytas, o galutinį sprendimą dėl to priims Europos Vadovų Taryba (EVT), atsižvelgusi į viso Europos Parlamento rekomendaciją.

„Svarbu pažymėti, kad dėl Europos Parlamento sudėties vienbalsiai sprendžia Europos Vadovų Taryba (Europos Sąjungos šalių ar jų vyriausybių vadovai), atsižvelgusi į Europos Parlamento rekomendaciją. Kaip sakiau, kol kas net pats Europos Parlamentas nėra pritaręs A. Duffo siūlymams, o Europos Vadovų Taryba dėl to tikrai kils daug diskusijų, todėl jos sprendimą nuspėti labai sunku“, - teigė R. Pogorelis.

Lietuva siūlo palikti 10 EP narių, vėliau – 9

Kroatija prie Europos Sąjungos prisijungs nuo 2013-ųjų liepos, tad ši šalis rinks ir savo atstovus į Europos Parlamentą. Šiuo metu Europos Parlamente dirba 754 nariai, tačiau kitoje kadencijoje jų turėtų būti 751, kaip kad numato Lisabonos sutartis.

Kroatijai prisijungus prie Europos Sąjungos ir išsirinkus savo atstovus Europos Parlamentą laikinai sudarys 766 atstovai, bet 2014-ųjų rinkimuose į Europos Parlamentą kvotos šalims veikiausiai bus paskirstytos taip, kad įtilptų į Lisabonos sutarties nustatytą normą – 751 narį. Tokiu būdu teks mažinti kitų šalių renkamų europarlamentarų skaičių.

Andrew Duffas http://www.europarl.europa.eu nuotr.
Kaip rašo euractive.com, A. Duffas siūlo, kad mažiau europarlamentarų rinktų Bulgarija, Vengrija, Čekija, Lietuva bei kai kurios kitos šalys, o Prancūzija, Jungtinė Karalystė, Italija, Ispanija bei kitos valstybės – rinktų daugiau.

Savo pasiūlymą A. Duffas argumentuoja gyventojų skaičiaus pokyčiais kai kuriose šalyse. Pavyzdžiui, Lietuvoje, remiantis gyventojų surašymo duomenimis, gyvena 3,054 mln. gyventojų, kai 2001-aisiais gyventojų buvo 3,48 mln.

Pagal šį siūlymą, Lietuva 2014-aisiais turėtų rinkti nebe 12 europarlamentarų, o tik 10, tuo tarpu 2019 m. ir 2024 m. Lietuvai numatoma turėti 9 Europos Parlamento narius.

Latvijai numatoma, jog jos europarlamentarų skaičius turėtų sumažėti nuo 9 iki 8, Estijai pokyčiai neprognozuojami.

„Rytų Europoje gyventojų skaičius mažėja ne tik dėl mažo gimstamumo, bet ir dėl migracijos į turtingesnes valstybes“, - rašoma euractive.com.

Sprendimas nepriimtas

Europos Parlamento informacijos biuro Lietuvoje atstovas R. Pogorelis DELFI teigė, kad A. Duffo siūlymai dar nėra patvirtinti – jie net neapsvarstyti Europos Parlamente, kuris rekomendacijas dėl savo sudėties turės teikti Europos Vadovų Tarybai.

„10 liktų pagal A. Duffo pasiūlymą, kuris dar toli gražu nėra priimtas ir net oficialiai nepradėtas svarstyti“, - teigė R. Pogorelis.

Jo teigimu, prisijungus Kroatijai, Europos Parlamento narių skaičius iš tiesų turėtų laikinai padidėti iki 766, tačiau pagal Lisabonos sutartį nuo kitų rinkimų Parlamente turėtų likti 751 narys. Šiuo metu Europos Parlamentą sudaro 754 nariai, bet tik laikinai, nes Vokietijai laikinai leista turėti 99, o ne 96 narius, kad nereikėtų atšaukti 3 išrinktų narių. 

„Dėl to, kiek Europos Parlamento narių bus renkama kiekvienoje šalyje, sprendimas dar nėra priimtas“, - pridūrė Europos Parlamento informacijos biuro atstovas.

Z.Balčytis: mūsų EP narių skaičius tikrai mažės

Zigmantas Balčytis
Europarlamentaras Zigmantas Bačytis teigia, kad remiantis Lisabonos sutartimis Lietuvos renkamų Europos Parlamento narių skaičius išties turėtų mažėti nuo 12 iki 10.

„Diskusijos vyksta, bet kad mūsų europarlamentarų skaičius po Lisabonos sutarties pagal gyventojų skaičių ir todėl, kad reikia išlaikyti beveik tą patį vietų skaičių, sumažės nuo 12 iki 10. Tai čia yra oficialu ir nuo kitos kadencijos Lietuva turės nebe 12, bet 10 europarlamentarų“, - DELFI teigė Z. Balčytis.

Šiuo metu nuo Lietuvos Europos Parlamente dirba 12 atstovų: Z. Balčytis, Vilija Blinkevičiūtė, Leonidas Donskis, Rolandas Paksas, Juozas Imbrasas, Laima Liucija Andrikienė, Vytautas Landsbergis, Valdemaras Tomaševskis, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Justas Vincas Paleckis, Algirdas Saudargas ir Viktoras Uspaskichas.