JAV žiniasklaida neseniai pranešė, kad kai kurie aukšto rango pareigūnai pradeda skatinti Ukrainą pagalvoti apie derybas. Jas, kaip išeitį, jau kurį laiką mini ir Kremlius.
Tačiau tai, kam iš tiesų Rusijai reikia derybų, šalies propaganda ėmė aiškinti visai atvirai.
Esą siekiama įvilioti Ukrainą į derybų procesą vien tam, kad šalies pajėgos turėtų laiko persigrupuoti. Kariniai veiksmai po potencialių taikos susitarimų būtų tęsiami toliau.
Propagandistas Zacharas Prilepinas Olgos Skabajevos pokalbių šou papasakojo, ką planuoja Maskva, bandydama į įpiršti vadinamojo „Minskas 3“ susitarimo sąlygas.
Anot Z. Prilepino, dabar Rusijai nepakanka turimo puolamojo potencialo, todėl ji „priversta“ terorizuoti taikius Ukrainos gyventojus apšaudymais, nes tik taip gali pavykti oficialųjį Kyjivą priversti sėsti prie derybų stalo.
„Kodėl Rusija (kalba apie derybas)? Šiuo metu visai nenori, o galbūt ir negali vykdyti absoliučios (specialiosios karinės operacijos) iki pergalės. (...) Todėl ji tokiu būdu bando priversti Kyjivą sėsti prie derybų stalo (...), – kalbėjo Z. Prilepinas.
Peskovas aiškina, kad tikslai bus pasiekti
Paprašytas pakomentuoti Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio žodžius, kad Rusijos kalbos apie derybas tėra noras gauti atokvėpį, V. Putino atstovas Dmitrijus Peskovas neseniai pareiškė, kad „Rusija nori pasiekti savo tikslus ir ji juos pasieks“.
„Kas čia per karinė operacija, kurios tikslus galima pasiekti derybų keliu“, – neseniai pasišaipė Ukrainos prezidento biuro vadovo patarėjas Oleksijus Arestovyčius, dar kartą patikinęs, kad Ukraina su rusais, kol jų kariuomenė yra šalyje, kalbėtis neketina.
Antradienį „Ukrainskaja Pravda“, remdamasi šaltiniu, pranešė, kad viena šalių Didžiojo 20 viršūnių susitikimo išvakarėse perdavė Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui juodraštinį galimo „taikos susitarimo“ variantą. Tačiau jame – pagrindinis Ukrainos reikalavimas, kad Rusijos pajėgos privalo pasitraukti iš visų Ukrainos teritorijų.
Krymo klausimą siūlyta išbraukti, o visas derybas dėl pusiasalio likimo įšaldyti septyneriems metams, kaip ir Ukrainos stojimo į NATO klausimą.
Kyjivui stabdyti karą dabar ne laikas
Kad kalbomis apie derybas Rusija siekia gauti atokvėpį, neseniai „Unian“ kalbėjo ir JAV gyvenantis rusų politologas Andrejus Piontkovskis.
„V. Putinui reikia pristabdyti karinius veiksmus. Ukrainos kariuomenė puola, ji perėmė strateginę iniciatyvą, todėl siekiama įvelti į kažkokias beprasmes derybas, o tuo metu pergrupuoti kariuomenę. Jau ruošiami planai mesti dar daugiau patrankų mėsos, mobilizuotųjų skaičių padidinti iki milijono. Kariniu požiūriu iniciatyvą turinčiai kariuomenei stabdyti karą yra absurdiška“, – sakė jis.
Politologas pridūrė, kad to neleis ne tik Ukrainos vadovybė, bet ir užpultos šalies žmonės.
Pasak A. Piontkovskio, Vašingtonas tai ėmė suprasti po Baltųjų rūmų patarėjo nacionalinio saugumo klausimais Jake'o Sullivano kelionės į Kyjivą, kurioje jis esą bandė išsiaiškinti V. Zelenskio požiūrį į derybas.
„Bet kai Jenso Stoltenbergo paklausė apie derybas, jis sakė, kad karai dažniausiai baigiasi susitarimais, o šių rezultatai – karo lauke. Beviltiškas V. Putino bandymas primesti kažkokias derybas žlugo“, – įsitikinęs jis.
Bagdonas: Kremlius bando ieškoti išeities
Buvęs Lietuvos karinės žvalgybos vadas, atsargos pulkininkas G. Bagdonas Delfi antradienį teigė, kad V. Zelenskis ganėtinai aiškiai įvardijo, jog derybos bus galimos tik tokiu atveju, kai Rusija išves pajėgas iš visų okupuotų Ukrainos teritorijų.
„Girdėjome Olafo Scholtzo pareiškimą (kad kad vienintelis šansas Rusijai pasiekti taikos – išvesti iš Ukrainos teritorijos savo kariuomenę – Delfi), ir JAV Baltųjų rūmų administracija kartoja, kad bet kokios taikos sąlygos yra nustatomos Ukrainos, ir tai logiška“, – kalbėjo jis.
Paklaustas, kas nutiks, jei Rusijos pajėgos pauzės karo lauke negaus, atsargos pulkininkas teigė, kad kariuomenėms visada reikia atnaujinti pajėgas, ginkluotę, kitus išteklius ir Rusija šioje srityje, panašu, turi problemų.
„Rašistinis režimas pralošinėja, todėl nori atokvėpio. Labai svarbu tai, kad Ukraina turi iniciatyvą kare, jai svarbu tą iniciatyvą išlaikyti. Mes nežinome Ukrainos planų ir negalime jų žinoti, bet pagal tai, kas vyko vakar, vyksta šiandien, iniciatyva yra“, – pabrėžė jis.Tiesa, jo teigimu, Donecko srityje kai kur iniciatyvą palaiko Rusijos kariuomenė.
Pašnekovas sakė, kad jei okupantai negaus atokvėpio, tai juos alins.
Tuo metu Ukraina, anot G. Bagdono, su Vakarų pagalba sugeba atsinaujinti ginkluotę, rengti naujus karius.
„Iš Ukrainos pusės tos problemos nėra. Rusija, galime pasidžiaugti, problemą turi, o tai reiškia, reikia jai neduoti atsikvėpti. Būtų didžiulė klaida, jei kažkas duotų pauzę, aš nematau tam priežasčių“, – kalbėjo jis.
Tačiau tuo pat metu atsargos pulkininkas ragino nenuvertinti Rusijos.
„Tai – iš esmės, iš principo militarizuota šalis, net jei ginklas septinto dešimtmečio – jis šaudo, net jei tankas nuo 1962 metų pradėtas gaminti, jis vis tiek šaudo. Rusų kariuomenės stiprybė ne kokybė, bet kiekybė ir mes turime pripažinti, kad nebus lengva kare“, – pabrėžė jis.
G. Bagdonas apibendrino, kad panašu, jog Rusija pralošė, tačiau šio pralaimėjimo agonija gali būti ilga ir tai gali pareikalauti daug aukų.
„Kažkoks suvokimas apie tai atsiranda ir Kremliuje. Todėl jie bando ieškoti išeities ten, kur jos nėra“, – pridūrė pašnekovas.
Piontkovskis: sprendžia ne Bidenas, o Kyjivas
Ukrainos televizijos „24 Kanal“ paklaustas, ar įmanoma, kad Vakarai pasiūlytų Ukrainai palikti Krymą rusams, A. Piontkovskis atkreipė dėmesį, kad apie tai labai mėgsta kalbėti ir rusų propaganda.
„Bet supraskite, kad ne Joe Bidenas tai sprendžia, o Kyjivas“, – pabrėžė jis.
Politologo teigimu, Ukrainos armijos, visuomenės vieningumas gana smarkiai keičia tiek Maskvos, tiek Vašingtono supratimą.
„Vašingtonas pradeda suprasti, kad bet kokie siūlymai kažką palikti rusams, netgi Krymą, bus laikomi nepadoriais“, – pabrėžė politologas.
Jo teigimu, Rusijos atstovai, esantys JAV, Valstijų atstovams aiškina suprantantys, kad karas pralaimėtas, o V. Putinas padarė klaidą.
„Bet įsivaizduokite, įsigilinkite į mūsų padėtį ir pagalvokite apie savo. Taip, gerai, Ukraina atstato savo teritorinį vientisumą, bet juk už sienos lieka milžiniška Rusijos teritorija, prikimšta atominių ginklų ir branduolinių jėgainių, chemijos fabrikų. O pralaimėjimas, kaip visada Rusijos istorijoje būdavo, prives prie V. Putino žlugimo, chaoso ir pilietinio karo. Pas mus jau dabar yra militarizuotos struktūros, ne tik nepaklūstančių Generaliniam štabui, bet reikalaujančiam šaudyti štabo vadovus ar basus juos siųsti į frontą, tai – J. Prigožino, R. Kadyrovo armijos. Įsivaizduojate, kas prasidės toje teritorijoje, jūs to norite? Todėl gaukite mums palyginti minkštas kapituliacijos sąlygas, kad valdžios perdavimas būtų sklandus“, – tai, ką Rusijos atstovai aiškina JAV, perpasakojo politologas.
Anot jo, į šiuos argumentus Vakaruose nėra numojama ranka, nes pokarinio chaoso Rusijoje prisibijoma.
Politologas mano, kad vis dėlto Vakaruose laimės nuomonė, kad karas turi baigtis Rusijos sutriuškinimu. Jis atkreipė dėmesį, kad Vokietija keičia požiūrį į Rusiją ir ji, kartu su Didžiąja Britanija, esą neleis JAV dvejoti šiuo klausimu.
