aA
Opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis pasisako ne tik už tai, kad Lietuvos viešosios erdvės būtų desovietizuotos, bet ir už tai, kad nuo svarbių Lietuvos valstybei sprendimų priėmimo būtų nušalinti asmenys sovietmečiu tarnavę komunizmui. Politiko įsitikinimu, tai reikėtų įtvirtinti įstatymu. Valdantieji tokius siūlymus vertina skeptiškai.
Laurynas Kasčiūnas
Laurynas Kasčiūnas
© DELFI / Audrius Gavėnas

Trečiadienį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) aptarė, kaip veiks Seime registruotas ir pateikimo stadiją praėjęs Draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas įstatymas. Juo siekiama Lietuvoje uždrausti propaguoti totalitarinių, autoritarinių režimų simbolius, asmenybes ir įvykius, tai yra visapusiškai desovietizuoti Lietuvos viešąsias erdves.

S. Skvernelio įsitikinimu, reikėtų užsiimti ne tik tuo, bet ir pasvarstyti, kaip iš valstybės institucijų būtų galima išstumti komunizmui tarnavusius piliečius.

„Ar nematytumėt prasmės parengti kitą įstatymą ar šį pildyti, kad mes galėtume riboti galimybes asmenų, kurie sovietmečio metu buvo uolūs režimo tarnai. Aš nekalbu apie tuos, kurie bendradarbiavo su KGB ar kitomis struktūromis. Bet tokių uolių tarnų, kurie režimui buvo pagrindinis ramstis, buvo pakankamai daug ir, deja, dar šiandien tų žmonių valstybėje, „sėkmingai“ darančių karjeras, užimančių atitinkamas pareigas, yra daug“, – komiteto posėdyje kalbėjo politikas.

Šakalienė: svarbu, vardan ko žmonės dirba dabar

Desovietizacijos pataisų autorė, atstovė iš valdančiųjų konservatorių Paulė Kuzmickienė svarstė, kad tokiems pakeitimams dabar ne laikas.

„Šiame laikotarpyje aš vis dėlto susilaikyčiau. Tikrai neinicijuočiau tokio įstatymo projekto, kuris nežinau, kokį poveikį dabar duotų, kad mes dar kartą pasakytumėm, kad kažkas užsiėmė tuo, kuo užsiėmė. Man atrodo, kad šiame laike reikia didesnio susitelkimo mums visiems, kokie mes bebuvome ir su kokiomis praeitimis begyvenome“, – dėstė ji.

Mano, kad sovietmečiu režimui dirbę asmenys dabar neturėtų užimti svarbių pareigų: tokių daug
© DELFI / Tomas Vinickas

Kitas konservatorius, NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas teigė, jog komunizmui lojalių asmenų patraukimu nuo valstybei svarbių sprendimų priėmimo reikėjo rūpintis pirmaisiais Lietuvos nepriklausomybės metais.

„Čia dar yra viena iš mokslinių teorijų, kodėl estai – mes, aišku, juos pasiviję – buvo išsiveržę truputį į priekį. <...> Naujas elitas perėmė kontrolę valstybės po nepriklausomybės atkūrimo ir tada pasileido procesai, reformos ir panašiai. Pas mus tai vyko derybų su buvusiu elitu kontekste. Sąjūdis kartu su Lietuvos komunistų partija ir 1992 metais įvyko [Seimo] rinkimai, buvo senųjų komandų grįžimas, tai paveikė transformacijos laikotarpius ir neleido daryti tam tikrų veiksmų“, – kalbėjo politikas.

Išstumti komunizmui tarnavusius žmones iš valstybės institucijų, L. Kasčiūno įsitikinimu, dabar būtų sunkiau nei uždrausti ideologijos propagavimą viešosiose erdvėse.

Į diskusiją įsitraukė opozicinių socialdemokratų atstovė Dovilė Šakalienė.

Dovilė Šakalienė
Dovilė Šakalienė
© DELFI / Karolina Pansevič

„Man atrodo, kad šie rinkimų rezultatai labai aiškiai parodė, kad mes nesugebėjome su savo visuomene susitarti, tai kokios mes norime šitos valstybės ir ką joje norime matyti. Man tie rezultatai vidutiniškai patinka, – teigė ji. – Žmonės Lietuvoje šiuo metu turi labai įvairias praeitis, bet labai svarbu, kokie jų tikslai ir vardan ko jie dirba.“

Savivaldybėms grėstų atsakomybė

P. Kuzmickienė teigė, kad Seime svarstomas desovietizacijos įstatymas turi būti ne deklaratyvus, o veikiantis. Į procesą, anot politikės, būtina įtraukti ir visuomenę.

„Čia mes tikrai turime dialogą. Ne per ilgai, ne 30 metų, apsibrėžus tam tikrą laiką, bet vis tiek [reikia] išgirsti ir vietos gyventojų nuomonę“, – sakė ji.

Įstatymo projekte numatoma tvarka, pasak konservatorės, yra pakankamai imperatyvi: esą jei prie Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro sudaryta komisija ir centro vadovas nustatys, kad tam tikras objektas yra netinkamas demonstruoti ir jis turi būti pakeistas ar pašalintas, o savivaldybė to nepaisys, už tai grės atsakomybė.

„Jeigu sakoma, kad tam tikras veikėjas dalyvavo antivalstybinėje veikloje, kitaip tariant, jo kolaboravimas buvo lemtingas prarandant valstybingumą, valstybės nepriklausomybę, verdiktas yra toks: nuimti ženklą, palikti ženklą arba jį pakoreguoti“, – pasakojo P. Kuzmickienė.

Paulė Kuzmickienė
Paulė Kuzmickienė
© DELFI / Domantas Pipas

Jei savivaldybė to daryti nesiima, „įsijungia Administracinių nusižengimų kodeksas“.

„Yra prievolė. Juo labiau, mes turime matyti šį įstatymo projektą kontekste ir kitų dokumentų, kuriuos mes priėmėme pavasario sesijoje – Administracinių nusižengimų kodeksas irgi kalba apie totalitarinių režimų simbolikos, kalbame apie šių laikų autoritarinių režimų ženklus viešosiose erdvėse, jų dėvėjimą, propagavimą. Tam tikros priemonės neveikiančiai, neįgyvendinančiai nutarimo būtų kliuvinys savivaldybei“, – aiškino parlamentarė.

Prašo etatų ir lėšų

Ji pabrėžė, kad draudimas propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas nesietas su muziejų veikla, su moksliniais tyrimais.

„Įstatymas neužsiims revizija tų sričių, kurios turi aiškinti, pasakoti, pristatyti istoriją“, – pažymėjo P. Kuzmickienė.

Sprendžiant iš įstatymo projekto, jį priėmus, naujų funkcijų turės ne tik Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro direktorius, bet ir pats centras – jis turėtų vykdyti totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų sklaidos prevenciją.

Mano, kad sovietmečiu režimui dirbę asmenys dabar neturėtų užimti svarbių pareigų: tokių daug
© DELFI (R.Achmedovo nuotr.)

Dėl to, pasak komiteto posėdyje dalyvavusio centro vadovo Arūno Bubnio pabrėžė, centrui reikės papildomų etatų ir papildomo darbo užmokesčio.

Draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas įstatymo projektas šiuo metu svarstomas Seimo komitetuose, vėliau dėl projekto bus balsuojama Seimo posėdžių salėje.

Tikslą priimti įstatymų pakeitimus, leidžiančius užtikrinti viešųjų erdvių dekomunizaciją, valdantieji konservatoriai, Liberalų sąjūdis ir Laisvės partija įsirašė į koalicijos sutartį. Tiesa, joje pabrėžiama, kad partijos šiuo klausimu sutaria nesutarti.

Rusijai užpuolus Ukrainą, Lietuvoje imta ardyti, nukėlinėti sovietinius paminklus, keisti gatvių pavadinimus. Tiesa, kai kurios savivaldybės, vietinės bendruomenės tokiems pokyčiams priešinasi.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(107 žmonės įvertino)
3.5607

Top naujienos

Žalimas: po Putino sprendimo Vakarams atrištos rankos panaudoti karinę jėgą papildyta (19)

Rusijos prezidento Vladimiro Putino sprendimas aneksuoti Ukrainos Donecko, Luhansko, Chersono ir...

Parengė Jurga Grigienė

Paslaptingoji milžiniška Kaukazo belaisvė: nors vietiniams kėlė didžiulę baimę, neatsiginė meilužių

Egzistuoja daugybė istorijų apie sniego žmogų. Periodiškai vis pasirodo informacija, jog kažkas...

Po Ukrainos prašymo dėl NATO – ciniškas Zacharovos komentaras (19)

Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova pakomentavo Ukrainos...

Putinas nori kuo greičiau užbaigti karą Ukrainoje? Ždanovas įvardijo tikslią datą (4)

Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui buvo nustatytas sąlyginis terminas iki lapkričio 15 d....

Užsidaro 18 metų veikusi šeimos kavinė: norint išsilaikyti, dienos pietų kainą tektų kelti iki 60 eurų (17)

Kelmėje savo veiklą sustabdė daugiau nei 18 metų veikusi šeimos kavinė. Anot savininkės,...

Europos šalis, kurios apyvartoje esančių grynųjų kiekis – mažiausias visame pasaulyje, o vaikai net nėra matę popierinių pinigų (1)

Nors Švedijos sostinė Stokholmas visai netoli mūsų – reikia vos tik perplaukti arba perskristi...

Karas Ukrainoje. Putinas pasirašė dar vieną dekretą dėl šauktinių Pažeminimas Putinui: Rusijos pajėgos sprunka iš Lymano

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pripažino Ukrainos pietinių Zaporižios ir Chersono...

Analitikas: mobilizacija – esminė Putino klaida (2)

Paskelbta mobilizacija, kai į frontą Ukrainoje siunčiami net ir jokios karinės patirties...

Sakartvelo pasienyje – šokiruojantys vaizdai: tenka gelbėti spūstyse kelias paras laukiančius išsekusius rusus (13)

Vladimirui Putinui paskelbus dalinę mobilizaciją, iš Rusijos masiškai bėga kariauti nenorintys...