„Be abejo jaučiu ir ginu šituos žmones, sakydama, kad pažeidžiamos jų teisės“, - laidoje „Ryto espresso“ teigė pašnekovė.
Lytinė prigimtis - sudėtinga
Parlamentarė pasisakytų už formalų lytinį švietimą ir ugdymą. Įvairių šalių patirtis rodo, kad kuo anksčiau vaikai pradedami šviesti lytine prasme, aiškinti, ką reiškia lytis visuomenėje, žmogus įgauna informaciją, kuri padeda jam kontroliuoti savo kūną, suprasti lytinius santykius ir jų pasekmes.
„Nes jeigu žmonės suprastų, kokia sudėtinga yra lytinė prigimtis, kad yra žmonių, kurie myli ne tik kitos lyties asmenį, bet ir tos pačios, ir kad meilė yra pats gražiausias jausmas, ir pagarba žmogui, kai jis kuria šeimą, turėtų būti reiškiama“, - teigė pašnekovė.
„Kaip lytis gali kelti grėsmę?“, - klausė parlamentarė. Jos teigimu, lytis istorijoje reiškėsi įvairiausiais vaidmenimis. Tai parodo mados kaita: vienoje epochoje pabrėžiamas vyriškumas ir moteriškumas, kitoje – niveliuojamas, prislopinamas.
„Lytinė tapatybė ir asmenybės tapatybės dalis“, - tikino M. A. Pavilionienė.
Santuoka skirta ne tik vyrui ir moteriai
Seimo narės nuomone, santuokos apibrėžimas, kuris teisiškai įtvirtina vyro ir moters santykius, yra neteisingas.
„Jis yra siaurinantis. Tai yra įstatymo prievolė primesti visai visuomenei šeimos sampratą kaip santuoką tik tarp skirtingų lyčių. Valstybė turi rūpintis šeima, jai padėti, bet nereguliuoti šeimos kūrimo procesų ir gyvenimo“ – tikino paškekovė.
Paklausus jos, ar tokios homoseksualų šeimos turi turėti galimybę įsivaikinti vaikus ir kodėl, moteris tikino, kad į tokį procesą reiktų žiūrėti ne su baime, o su džiaugsmu.
„Paėmus našlaitį iš vaikų namų, suteikiama galimybė augti sveikam, būti išugdytam. Reikia džiaugtis, kad kažkas tą vaiką paima ir suteikia gyvenimo viltį, o ne mąstyti apie tokį vaikinimą savo sugedusia sąmone“, - savo nuomonę dėstė Seimo narė.
„Reikia pripažinti realybę ir padėti žmonėms, o ne juos atstumti“, - pridūrė M. A. Pavilionienė.