aA
4 iš 10 Lietuvos gyventojų apibūdino karantino poveikį savo gyvenimui kaip labiau neigiamą, tačiau kas dešimtas – kaip labiau teigiamą, skelbia Lietuvos socialinių tyrimų centras (LSTC).
LSTC: 4 iš 10 Lietuvos gyventojų neigiamai apibūdino karantino poveikį jų gyvenimui
© DELFI / Andrius Ufartas

LSTC atliktas tyrimas parodo, kad 38 proc. Lietuvos gyventojų karantino poveikį įvertino kaip labiau neigiamą, 24 proc. pajuto tiek teigiamą, tiek neigiamą poveikį, o 9 proc. apklaustųjų karantino situacijoje sugebėjo įžvelgti teigiamą poveikį savo gyvenimui.

Likę 26 proc. respondentų nurodė, kad išgyventas karantino laikotarpis niekaip nepaveikė jų asmeninio gyvenimo.

Projekto vadovė, LSTC Sociologijos instituto vyriausioji mokslo darbuotoja dr. Diana Janušauskienė sakė nustebusi, kad 9 proc. respondentų įvardijo karantiną sukėlus tik teigiamus padarinius jų gyvenime.

„Nustebino, kad net 9 proc. sako, kad karantinas atnešė tik teigiamus dalykus. Prieš tyrimą mes to nesitikėjome. (...) Iš kitos pusės visai įdomu, kad yra 26 proc., kurie sako, kad niekas nepasikeitė. Aišku, tai gali būti vyresnio amžiaus žmonės arba tie, kurie šiaip visada dirbdavo nuotoliniu būdu, ar kurių darbas nuotoliniu būdu negalimas ir jie dirbo kaip įprasta“, – Eltai teigė D. Janušauskienė.

Iš apklaustų Lietuvos gyventojų 55 proc. pripažino, kad labiausiai dėl karantino nukentėjo jų laisvalaikis, 38 proc. išskyrė darbą, 36 proc. – finansinę padėtį. Tuo tarpu 27 proc. apklaustųjų teigė, kad karantinas neigiamai paveikė jų šeimos gyvenimą. Be to, itin paplitęs tarp gyventojų buvo neigiamas karantino poveikis jų emocinei būsenai – tai pripažino beveik pusė (45 proc.) apklaustųjų.

Kaip rodo atliktas tyrimas, neigiami karantino padariniai labiausiai siejami su finansų nepritekliumi, kurį įvardijo kas penktas (20 proc.) respondentas, bei laisvalaikio praleidimo vietų neprieinamumą – 18 proc. įvardijo tai kaip gyvenimo kokybę sumenkinusį faktorių.

Nežinomybės jausmas, įtampa, nerimas ir depresija karantino metu kamavo 14 proc. apklaustųjų, o 13 proc. respondentų teigė išgyvenę dėl gyvo bendravimo ribojimo ir judėjimo laisvės suvaržymų. Kas dešimtas Lietuvos gyventojas (9 proc.) kaip neigiamą karantino padarinį minėjo kaukių dėvėjimą ir papildomų asmens apsaugos priemonių naudojimą.

D. Janušauskienė teigė, kad pozityvesnį lietuvių požiūrį į privalomą apsauginių veido kaukių dėvėjimą galėtų paskatinti daugiau informacijos apie jų teikiamą naudą.

„Žmonės galvoja, kiek laisvių gali atiduoti vardan viešojo gėrio. Kuo labiau žmonės įsitikintų, kad aukodami savo laisvę ir vaikščiodami su kauke, nes tai irgi yra tam tikras laisvės apribojimas, prisideda prie viešojo gėrio, tuo mažiau vengtų tai daryti. Bet nėra labai ryškiai išaiškinta, ką gero duoda kaukės dėvėjimas, visiems trūksta daugiau informacijos iš profesionalų“, – tvirtino D. Janušauskienė.

Tyrime nagrinėjant teigiamus karantino padarinius, 23 proc. apklaustųjų teigė, kad juos maloniai nuteikė sulėtėjęs gyvenimo tempas, o kas penktas respondentas (21 proc.) minėjo, kad atsirado daugiau laiko bendrauti su artimaisiais.

Anot tyrimo dalyvių, pozityvus pokytis buvo ir tai, kad atsirado daugiau laisvalaikio (13 proc.), o kas dešimtas (9 proc.) teigiamai įvertino atsiradusią galimybę dirbti ir mokytis nuotoliniu būdu. 6 proc. respondentų pozityvius pokyčius siejo su tuo, kad atsirado laiko peržvelgti gyvenimo vertybes, buvo galimybė išmokti naujų dalykų.

Dėl efektyvesnės kovos su COVID-19 spaudos laisvę sutiktų apriboti 7 proc. apklaustųjų
LSTC atlikto tyrimo duomenys parodė, kad itin svarbi Lietuvos gyventojams išlieka spaudos laisvė: tik 7 proc. apklaustųjų sutiktų, kad siekiant efektyviau kovoti su koronaviruso pandemija būtų apribota spaudos laisvė.

2016 metais LSTC atlikto panašaus pobūdžio tyrimo duomenimis, 11 proc. respondentų būtų sutikę apriboti spaudos laisvę dėl efektyvesnės kovos su terorizmu, tad spaudos laisvė Lietuvos gyventojams išlieka itin svarbi.

„Ši apklausa rodo, kad yra dalykų, kurie nekinta, tarkime, spaudos laisvė – ji nepaliečiamai svarbi, nepaisant jokių grėsmių“, – komentavo D. Janušauskienė.

Taip pat itin svarbus lietuviams privatumo užtikrinimas: 11 proc. apklaustųjų sutiktų, kad duomenys apie jų sveikatą būtų viešai prieinami, o 19 proc. sutiktų būti stebimi ir filmuojami visose viešose erdvėse.

Dėl efektyvesnės kovos su koronaviruso pandemija 56 proc. apklaustųjų sutiktų, kad Lietuvos gyventojams būtų uždrausta keliauti į užsienį, o 65 proc. neprieštarautų, jei užsieniečiams būtų uždrausta atvažiuoti į Lietuvą.

Lietuvoje beveik 10 kartų padaugėjo dirbančių nuotoliniu būdu

Lietuvoje nuolat arba kartais nuotoliniu būdu 2019 metais dirbo 4,5 proc. dirbančiųjų, tačiau pastaruoju metu atlikti nuotolinio darbo tyrimai rodo, jog tiek Lietuvoje, tiek vidutiniškai Europoje nuotoliniu būdu pandemijos laikotarpiu dirbo apie 40 proc. dirbančiųjų.

Karantino laikotarpiu valstybinio sektoriaus darbuotojai daug dažniau dirbo nuotoliniu būdu nei privataus sektoriaus darbuotojai.

LSTC atlikto tyrimo duomenimis, dažniausiai minimi nuotolinio darbo privalumai – galimybė lanksčiau planuoti savo darbo ir poilsio laiką, kurią įvardino 59 proc. respondentų, taip pat galimybę daugiau dėmesio skirti šeimai, buities darbams privalumu laikė 46 proc. apklaustųjų. Be to, 26 proc. teigė, kad dirbant nuotoliniu būdu sumažėjo patiriamas stresas, įtampa, pagerėjo gyvenimo kokybė.

Tuo tarpu dažniausiai įvardijami nuotolinio darbo trūkumai yra nepritaikyta darbui namų aplinka, kurią išskyrė 27 proc. apklaustųjų, sunkumus derinant darbą ir šeimą įvardijo 25 proc. Problemos, kylančios dėl kompiuterių, internetinio ryšio dirbti namuose trukdė 21 proc. apklaustųjų, o darbo veiklų organizavimo problemomis skundėsi 19 proc. respondentų.

Nepaisant to, apie 45 proc. šalies dirbančiųjų nurodė, kad ateityje norėtų dirbti nuotoliniu būdu. Be to pastebėta, kad valstybiniame sektoriuje daugiau darbuotojų nei privačiame norėtų dirbti nuotoliniu būdu.

Lietuvos socialinių tyrimų centro (LSTC) užsakymu 2020 m. liepos mėn. 24-31 d. buvo atlikta reprezentatyvi 18-74 m. Lietuvos gyventojų apklausa (CAWI). Iš viso apklausti 1009 gyventojai. Rezultatų paklaida neviršija 3,1 procentinio punkto. Duomenų rinkimo partneris – „Kantar“.

ELTA
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(4 žmonės įvertino)
3.7500

Top naujienos

NATO: į Rytų Europą permetamos papildomos pajėgos Rusija grasina atsaku (50)

NATO narės paskelbė padidintą pajėgų parengtį ir siunčia papildomų laivų bei naikintuvų į...

Leontjeva siūlo valdžiai prisiminti senus pažadus: PVM galėtų būti grąžintas į 18 proc. (12)

Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentė Elena Leontjeva tikina, kad prie...

Planuojama jau ketvirtoji vakcina nuo koronaviruso: gyventojų nerimas dėl skiepų auga

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys praneša, kad pavasario pradžioje ES šalis turėtų...

Landsbergis: mes manome, kad karas yra tikėtinas (1)

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis neatmeta tikimybės, kad dėl agresyvėjančios...

Ukraina sureagavo į JAV sprendimą evakuoti iš šalies dalį diplomatinio korpuso JAV pavyzdžiu seka ir JK (61)

Ukraina pirmadienį pareiškė, kad Jungtinių Valstijų sprendimas evakuoti Kijeve dirbančių...

Tarp naujų LKF viceprezidentų – Kleiza, Pačėsas, Gedvydas Vainauskas (5)

Lietuvos krepšinio federacijos prezidentas Vydas Gedvilas patvirtino septynis LKF viceprezidentus,...

Mokslininkai laišku kreipėsi į didžiąsias kompanijas: baikite meluoti apie klimato kaitą (18)

Trečiadienį, sausio 19 dieną, per 450 mokslininkų paragino stambių reklamos ir viešųjų ryšių...

Tiesioginė transliacija / Piniginiai reikalai. Išaugusios sąskaitos pasiekė restoranus – kaip tai pakeis kainas?

Didesnės sąskaitos už elektrą, šildymą jau pasiekė ir pandemijos nustekentus restoranus....

Du Seimo komitetai kreipėsi į JAV: prašo papildomos karinės paramos (144)

Ukrainai viešai išsakius nerimą dėl galimos Rusijos invazijos, trys Baltijos valstybės ragina...