Lietuvos laisvosios rinkos institutas išrinko ir įvertino ryškiausias partijų rinkimų programų nuostatas, kurios veiks žmonių atlyginimus, mokesčius, pasirinkimo laisvę ir kasdienį ekonominį gyvenimą. Kas slypi po partijų pažadais, į kurias nuostatas rinkėjui atkreipti dėmesį, kaip jas vertinti?
Rita Tamašunienė
© DELFI / Karolina Pansevič

Besidubliuojančių funkcijų sujungimas leistų sutaupyti biudžeto lėšų

„siūlome mažinti ministerijų skaičių kai kurias apjungiant (pavyzdžiui Ūkio ir Energetikos ministerijas), atsižvelgiant į tai, kad daugelis ministerijų funkcijų dubliuojasi“.

Pritariame nuostatai, kad besidubliuojančios institucijų funkcijos turėtų būti naikinamos. Sveikintinas žingsnis ieškoti galimybių efektyvinti viešąjį valdymą. Štai Estijoje planuojama į vieną vyriausybinį centrą sujungti 14 šiuo metu Estijoje veikiančių ministerijų. Taip bus mažinamos sąnaudos vyriausybiniam aparatui išlaikyti. Estijos finansų ministerija mano, jog tikslinga sumažinti ministerijų darbuotojų skaičių, nuo maždaug 2 700 iki 1 000 – 1 200. Kartu siūloma bent dvigubai sumažinti vicekanclerių pareigybių.

Vertinimas: „toliaregiška politika“ – pasiūlymas, turintis ilgalaikių teigiamų pasekmių.

Dvigubo apmokestinimo mažinimas emigrantams

„Pasisakome prieš dvigubą emigrantų pajamų apmokestinimą. Jei emigrantai legaliai dirba užsienio šalyse ir ten sumoka mokesčius, jų pajamos negali būti dar kartą apmokestinamos mūsų šalyje.“

Dvigubo apmokestinimo naikinimas yra tikslas, kurį ne kartą yra išsakiusi ir Europos Komisija. Tiesa, kadangi konkrečios priemonės nėra pateikiamos, iki galo nėra aišku, kas būtent siūloma šia programine nuostata. Jau dabar Lietuva yra pasirašiusi dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis, pagal kurias kartą apmokestintos pajamos nėra antrąsyk apmokestinamos Lietuvoje.

Vertinimas: „dirbti ir užsidirbti dabar“ – didesnę laisvę veikti užtikrinantis pasiūlymas.

Naujos išmokos ir kompensacijos

„Siūlome mokėti kas mėnesį 120 eurų dydžio išmoką gimus pirmajam vaikui, jeigu vidutinės bendrai gyvenančių asmenų pajamos vienam asmeniui per mėnesį yra mažesnės negu 153 eurai, o gimus antrajam ir kitiems vaikams, pajamų dydžio apribojimų siūloma netaikyti ir mokėti kas mėnesį po 120 eurų už kiekvieną vaiką. Išmokas siūlome mokėti iki kol vaikui sukaks 18 metų.“

„Sukursime „Būstas jauniems“ programą, kuri būtų orientuota į jaunų žmonių ir šeimų išlaidų pirmam būstui dalinį kompensavimą. Parama būtų skiriama asmenims iki 35 metų ir be amžiaus apribojimų šeimoms auginančioms 3 ir daugiau vaikų. Pagal šią programą valstybė įsipareigotų padengti tam tikrą dalį paskolos būstui. Jei šeima neturi vaikų valstybė padengtų 10 % paskolos, auginantiems 1 vaiką – 15 %, 2 vaikus – 20 %, 3 vaikus – 30 % . Per 5 metus nuo būsto įsigijimo pradžios pagal programą pagausėjus šeimai iki 3+, papildomai apmokama 5 % būsto paskolos.“

Partijos programoje nepateikiamas siūlymų įvesti naujas išmokas ekonominis pagrindimas (nevertinamas nei pasiūlymų poveikis ekonomikai nei biudžeto lėšų poreikis). Šiuo metu Lietuvoje gyvena daugiau kaip 518 tūkst. vaikų iki 18 m., mėnesinė 120 eurų išmoka biudžetui kainuotų apytiksliai apie 746 mln. eurų per metus. Ši suma lygi 2016 m. numatytoms išlaidoms aplinkos apsaugai (156 mln. eurų), bendrosioms valstybės paslaugoms (266 mln. eurų), žemės ūkiui (273 mln. eurų) ir kitoms viešosioms išlaidoms (51 mln. eurų) kartu sudėjus.

„Būsto jauniems“ programa pareikalautų daug valstybės biudžeto lėšų. Blogiausia tai, kad pagal programoje siūlomą modelį, parama būstui įsigyti būtų teikiama asmenims nepriklausomai nuo jų pajamų ar turto. Atsižvelgiama būtų tik į šeimos narių amžių ir vaikų skaičių. Lietuvoje jau veikia Valstybės iš dalies kompensuojamos būsto paskolos programa. Ji apima ir paramą įsigyjant pirmąjį būstą, o sąlygos paskolai gauti gerėja priklausomai nuo šeimos narių skaičiaus. Tiesa, šiuo metu veikiančiame modelyje vertinamos asmenų norinčių gauti paramą pajamos ir turtas.

Vertinimas: „vilkas avies kailyje“ – pasiūlymas, gerai atrodantis iš pirmo žvilgsnio, tačiau turintis skaudžių pasekmių.

Nemokamų paslaugų nebūna

„Siūlome įvesti mūsų šalyje novatorišką ir pažangų programą siekiant padėti daugiavaikėms šeimoms – Šeimos kortelę. Tokios kortelės turėtojais galėtų tapti šeimos, kurios augina 3 ir daugiau vaikų. Lustinės kortelės teikiamomis privilegijomis, nuolaidomis ir pasiūlymais, kuriuos teiktų ne tik viešasis, bet ir privatusis sektorius, galėtų pasinaudoti kiekvienas gausios šeimos narys.“

(Pavyzdžiui, Sveikatos apsaugos ministerija tokios kortelės turėtojams galėtų pasiūlyti nemokamą skiepijimą, Susisiekimo ministerija – nuolaidas už važiavimą viešuoju transportu, Kultūros ministerija galėtų sudaryti galimybes daug vaikų auginančiai šeimai nueiti į nemažai kainuojantį spektaklį ar kitą kultūros renginį. Tuo tarpu privačiam sektoriui dalyvavimas šioje valstybinėje socialinėje programoje galėtų būti prestižo reikalas, skatintų socialiai atsakingą verslą.)

Pagal siūlomą modelį parama daugiavaikėms šeimoms greičiausiai būtų teikiama neatsižvelgiant į jų turtą ir pajamas. Dalis 3 ir daugiau vaikų turinčių šeimų ir šiuo metu verčiasi be valstybės pagalbos, kitiems valstybė padeda atsižvelgiant į jų poreikius, pajamas ir turtą.

Parama teikiant nuolaidas viešajam transportui ar bilietais į teatrą nebūtinai atitiktų remiamų šeimų poreikius (galbūt šeima turi nuosavą automobilį, o vietoj teatro renkasi knygų skaitymą). Tačiau už visas šias „nemokamas“ paslaugas sumokėtų mokesčių mokėtojai (tarp jų būtų ir tokių, kurie turi vieną-du vaikus, bet taipogi verčiasi sunkiai).

Belieka tikėtis, jog privačiam sektoriui dalyvavimas tokio tipo paramos programoje būtų savanoriškas.

„Nerealistiškiausia“ – nepamatuotas, nepaskaičiuotas, sunkiai įgyvendinamas siūlymas.

Sodros „lubų“ panaikinimas – grįžimas prie didesnių mokesčių ir nesąžiningesnės mokesčių sistemos:

„Siūlome atsisakyti ir netaikyti įmokų į SODRĄ lubų.“

Sodros „lubos“ pradės veikti tik kitąmet, bet LLRA jau užsimojo jas naikinti. Šiemet įvestos Sodros lubos mokesčių sistemą padarytų šiek tiek teisingesnę. Štai 1 000 eurų „į rankas“ uždirbantis asmuo į „Sodros” katilą sumoka beveik 4 kartus daugiau už dirbantįjį už minimalią mėnesinę algą (MMA), bet jo pensija bus tik 2 kartus didesnė. 1600 eurų „į rankas” uždirbantysis per 40 metų „Sodrai” sumokės 6 kartus daugiau nei dirbantysis už MMA, tačiau jo pensija didesnė bus tik 2,5 karto. Neįvedus „Sodros“ lubų daugiau uždirbantieji ir toliau mokėtų aukštus mokesčius, bet būtų praleista proga sumažinti skirtumą tarp to, ką žmogus sumoka valstybinei sistemai, ir ką iš jos gauna.

Vertinimas: brangiausia mokesčių mokėtojui.

Mokinio krepšelis naikinamas – švietimo reformą suka atgal

„Siūlome atsisakyti ydingo „mokinio krepšelio” finansavimo principo.“

Švietimo reforma išjudino nuo tarybinių laikų sustabarėjusią Lietuvos švietimo sistemą. Trūkstant lėšų būtina ne grįžti prie nepasiteisinusio konkurencijos tarp ugdymo įstaigų neskatinančio finansavimo principo, o ieškoti būdų efektyvinti pačią sistemą. Kaip rodo LLRI tyrimas, dalis švietimo lėšų tiesiog iššvaistoma neefektyviems pastatams: nuo šildymo iki pastatų priežiūros. Kai kuriose nedidelėse apie 5 tūkst. moksleivių ir 500 mokytojų turinčiose savivaldybėse sutvarkius mokyklų tinklą galima sutaupyti apie 2 mln. eurų per metus. Šiuos pinigus būtų galima skirti mokinių mokymosi reikmėms ir atlyginimų didinimui.

Mokinio krepšelis – nuo Skandinavų nusižiūrėtas modelis. Jo esmė – kur mokytis sprendžia šeima. Panaikinus mokinio krepšelį, kur mokytis spręs biurokratai.

Vertinimas: „atgal į praeitį“ – grįžimas prie planinės ekonomikos.

Daugiau „solidarumo“ – mažiau teisingumo

„Pasisakome už progresinį gyventojų pajamų mokesčio tarifą bei siūlome įvesti solidarumo mokesčius toms verslo struktūroms, kurios mūsų šalyje uždirba daugiausiai, bet jų indėlis į biudžetą yra labai mažas.“

Vadinamieji „solidarumo“ mokesčiai tik dar labiau padidintų mokesčių sistemos neteisingumą. Jau ir dabar daugiau uždirbantys sumoka ir daugiau mokesčių. Pavyzdžiui, pusę gyventojų pajamų mokesčio biudžeto pajamų suneša 15 proc. dirbančiųjų.

Neaišku, kas turima omenyje, kai siūloma apmokestinti verslo struktūras, kurios „mūsų šalyje uždirba daugiausiai, bet jų indėlis į biudžetą yra mažas” – ar kalbama apie papildomą mokesčių vengiančių įmonių apmokestinimą, ar norima dar labiau apmokestinti didžiausias pagal apyvartą šalies įmones. 2015 m. duomenimis 4 iš 5 didžiausių pagal apyvartą šalies įmonių patenka ir į TOP 10-uką įmonių, tais metais daugiausiai papildžiusių VMI sąskaitą.

Turint galvoje investicijų poreikį ir mažą šalies dydį, papildomi neprognozuojami mokesčiai gali paskatinti įmones verslą iškelti į kitas šalis.

Vertinimas: „vilkas avies kailyje“ – pasiūlymas, gerai atrodantis iš pirmo žvilgsnio, tačiau turintis skaudžių pasekmių.

Nemokami vaistai senjorams:

„Žmonėms sulaukusiems 75 metų amžiaus pagrindiniai vaistai turėtų būti nemokami.“

Akivaizdu, kad nemokami vaistai senjorams yra skambus rinkiminis šūkis. Toks siūlymas yra prieštaringas ir dėl to, nes neaišku, kas yra pagrindiniai vaistai. Vieniems pacientams gali būti svarbūs vieni vaistai, kitiems – kiti. Be to, jo įgyvendinimas yra brangus. Juk už nemokamus vaistus sumokės ne kas kitas, o patys mokesčių mokėtojai.

Brangiausia mokesčių mokėtojui – didžiausią neigiamą poveikį biudžetui turintis pasiūlymas.

Nauji bankų ir mažmeninės prekybos sektorių mokesčiai:

„Siūlome apmokestinti banko aktyvus bei įvesti mokestį nuo finansinių sandorių.“

„Siūlome sumažinti Lietuvos gyventojams mokesčius už atliekų surinkimą, rūšiavimą ir perdirbimą apmokestinant didžiuosius mažmeninės prekybos centrus, kurių pajamos viršija 45000 EUR per mėnesį. Šio mokesčio dalį skirti savivaldybėms iš dalies padengti atliekų surinkimo, rūšiavimo ir perdirbimo išlaidas.“

LLRA idėja apmokestinti bankus ir didžiuosius prekybos centrus nukopijuota nuo Lenkijos „Teisės ir teisingumo“ (PiS) partijos, kuri dar rinkimų kampanijos metu pažadėjo naujus bankų mokesčius. Lenkijos parlamentas patvirtino naują bankų mokestį 2015 m. pabaigoje. Jų aktyvai – išskyrus valstybines obligacijas – bus apmokestinti 0,44% metiniu tarifu (šis mokestis bus taikomas ir draudimo bendrovėms). Tiesa, toks Lenkijos valdžios sprendimas neliko be pasekmių – valstybės kontroliuojamas didžiausias šalies bankas „PKO Bank Polski“, taip pat šalyje veikiantys užsienio kapitalo skolintojai „Raiffeisen Bank International“ ir „Deutsche Bank“ išsyk padidino įkainius kai kurioms paslaugoms. Būtent tokios baigties galima laukti ir Lietuvoje. Bankų sektoriaus mokesčio atsiradimas. Lietuvoje labai pakenktų bankų sektoriaus konkurencingumui ir kreditavimo galimybėms.

Vertinant prekybos centrų apmokestinimą, lieka neaišku, kodėl būtent prekybos centrai (o ne kitos gaminančios ar aplinką teršiančios įmonės) buvo pasirinktos papildomai apmokestinti. Toks siūlymas gali būti laikomas diskriminaciniu. Susidaro įspūdis, kad visas problemas galima išspręsti apmokestinant kokią nors didelę įmonę. Be to, analogiškas sprendimas apmokestinti didžiuosius tinklus Lenkijoje buvo atšauktas praėjusią savaitę Europos Komisijai pradėjus tyrimą dėl to, ar toks mokestis neprieštarauja konkurencijos taisyklėms. Analogiškos tokios iniciatyvos baigties galima būtų laukti ir Lietuvoje.

Vertinimas: „atgal į praeitį“ – grįžimas prie planinės ekonomikos.

Pustuščių įstaigų išlaikymas gali smarkiai kirsti per savivaldybių kišenes

„Pasisakome už kaimo mokyklų išsaugojimą, nenutolinant jų nuo vaikų gyvenamosios vietos.“

„Pasisakome prieš ligoninių, ambulatorijų uždarymą mažesnėse vietovėse.“

Moksleivių šalyje mažėja, todėl nėra protinga leisti pinigus mokyklų išlaikymui, jei jose mokosi vos keli mokiniai. Pustuščių pastatų išlaikymas mokesčių mokėtojams atsieina brangiai (efektyvesnis mokyklų infrastruktūros naudojimas leistų per metus sutaupyti apie 20 mln. eurų, kuriuos būtų galima skirti mokymo kokybės gerinimui). Vietoje tuščių mokyklų išlaikymo, vertėtų apsvarstyti tokias alternatyvas, kaip kaimuose gyvenančių moksleivių vežiojimo galimybių didinimas.

Net iki 80 proc. rajonų gyventojų gydosi ne savo savivaldybėse, o renkasi didesnes gydymo įstaigas. Rajonuose toliau išlaikomos tuščios lovos ir nenaudojama įranga, kurių išlaikymas kainuoja visiems mokesčių mokėtojams. Nors paslauga turi būti prieinama ir suteikiama kuo arčiau vartotojo, tačiau ne ką mažiau svarbu – efektyviai panaudoti esamas sveikatos apsaugos lėšas. Ir jas nukreipti į svarbiausią turtą – pacientą ir darbuotoją, o ne į nuostolingą įstaigų veiklą bei perteklinės įrangos ir pastatų išlaikymą.

Vertinimas: „atgal į praeitį“ – grįžimas prie planinės ekonomikos.

Naujos PVM lengvatos:

„Siūlome įvesti PVM lengvatas pirmojo būtinumo prekėms. Tai yra pagrindiniams perdirbtiems maisto produktams – grūdiniams produktams, mėsos dirbiniams, pieno produktams bei neperdirbtiems žemės ūkio produktams: mėsai, daržovėms, vaisiams, kiaušiniams ir pan. Siūlome įvesti mokestines lengvatas ekologiškiems produktams.“

Puiku, kad LLRA pasisako už mažesnį PVM. Tačiau lengvatinių PVM tarifų atskiroms prekių grupėms įvedimas dar labiau komplikuotų ir taip sudėtingą šalies mokesčių sistemą ir sukurtų paskatas piktnaudžiavimui. Prasidėtų beprasmės diskusijos – kuriam maisto produktui reikia taikyti lengvatinį, o kuriam – standartinį PVM tarifą. Kalbant apie lengvatinį PVM tarifą ekologiškiems produktams, tai juo daugiausiai naudotųsi aukštesnes pajamas gaunantys žmonės, kadangi mažesnes pajamas gaunantieji šių prekių paprasčiausiai neįperka. Geriau būtų grąžinti per krizę laikinai padidintą 18 proc. PVM tarifą. Tai leistų atpiginti visas prekes ir paslaugas, o ne tik tam tikrus produktus. Taip patiems žmonėms liktų daugiau pinigų vartojimui.

Vertinimas: „atgal į praeitį“ – grįžimas prie planinės ekonomikos.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Po dramatiško finišo atsikvėpęs Šaras: dabar visa Europa žino, kad „Žalgiris“ – aukščiausias lygis specialiai Krepšinis.lt iš Belgrado (255)

Šarūnas Jasikevičius didžiuojasi tuo, ką Kauno „Žalgiriui“ pavyko nuveikti tiek šį...

Linksmybės „Žalgirio“ rūbinėje: daina kapitonui, vakarėlio planai ir lažybos dėl futbolo specialiai Krepšinis.lt iš Belgrado (7)

„Jau mačiau, kaip lietuviai moka linksmintis, todėl esu tikras, kad bus geras vakarėlis“, –...

Po „Žalgirio“ smūgio – negailestinga kritika CSKA: pasakyti du žodžius? Itoudis vėl pratrūko (75)

„Pralaimėjimas yra pralaimėjimas. Tai – apmaudu ir nemalonu. Bet atsilikti 20 taškų buvo...

Orai: po lietaus plūstels vasariškas karštis (2)

Šią savaitę šalyje ir toliau išsilaikys maloniai šilti orai. Savaitei įpusėjus pradžiugs tie,...

Trileris Eurolygos finale: „Real“ nukarūnavo Eurolygos čempionus MVP – Dončičius (116)

Sekmadienio vakarą Belgrado „Štark“ arenoje vykusiame didžiajame Eurolygos finale stipriausio...

Miestiečiai brandžiame amžiuje nėrė į kaimo verslą ir nepasigailėjo (22)

Kada nors nusibelsti iš savosios Dzūkijos į kitame Lietuvos pakraštyje, Molėtų rajono Medeikių...

Planas sustabdyti Kremlių Baltijos šalyse: kuo gali praversti „Uber“ pavyzdys (725)

Staigaus Rusijos puolimo metu JAV ir sąjungininkų pajėgos Baltijos šalyse būtų greitai...

Baltos vestuvių ceremonijos varnos: parodė, kaip nereikėtų rengtis į karališką puotą (57)

Kvietimai į karališkas vestuves buvo išsiųsti dar kovo mėnesį, tačiau kai kurie svečiai vis...

„Žalgirį“ geresniu už CSKA pavadinęs Jasikevičius: šitie vyrai – daugiau nei fantastiški (197)

Kauno „Žalgiris“ išgyveno Maskvos CSKA šturmą ir pirmą kartą Eurolygos istorijoje iškovojo...

Stančikas: pati opozicija nenorėjo komisijos (18)

Neįveikę valdančiųjų pasipriešinimo sudaryti žemės ūkio komisiją, konservatoriai paskelbė...