Apie tai buvęs ministras L. Linkevičius kalbėjo trečiadienį „Žinių radijo“ laidoje „Euranet Plus“.

„Man rodos, kad tas susiklostęs atstumas yra pakankamas, jei nieko netikėto neatsitiks – turėtų laimėti Macronas, bet ar taip bus iš tikrųjų, pamatysime“, – kalbėdamas apie galimą rinkimų rezultatą sakė L. Linkevičius.

Jis priminė, kad E. Macrono konkurentė M. Le Pen yra išsakiusi nuomonę, jog Ukraina yra Rusijos interesų sferoje ir kad nereikia per daug stengtis, nes dėl to didėja konfrontacija.

„Ji buvo pasakiusi, kad nebuvo jokios invazijos į Krymą, nes Krymas iš tikrųjų yra Rusija ir ten gyvena rusai“, – pastebėjo buvęs ministras.

Taip pat, pasak L. Linkevičiaus, per jos specialią spaudos konferenciją užsienio politikos klausimais apie Ukrainą praktiškai nebuvo kalbama, lyg ji nė neegzistuotų.

„Čia reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad tiek Le Pen, tiek Macronas, beje, taip pat privalo atsižvelgti į rinkėjų nuotaikas ir nuomones. Faktas yra tas, kaip bebūtų gaila, kad tas visuomenės prorusiškumas yra tikrai gana stiprus. Karas bei baisybės pasiekia tuos protus ir širdis, prancūzų negalėjo visiškai nepakoreguoti, bet vis tiek tas gilus prorusiškumas tikrai yra vyraujantis dalykas, ir tai buvo juntama ilgą laiką“, – pripažino pašnekovas.

L. Linkevičius paaiškino, kad vis skambindamas V. Putinui E. Macronas stengiasi rodyti savo aktyvumą, kas jo elektoratui gali patikti.

Linas Linkevičius

„Matysime, kieno simpatikų daugiau“, – sakė jis.

Visgi buvęs ministras atkreipė dėmesį, kad neretai radikali kai kurių politikų retorika po rinkimų keičiasi.

„Tiesą pasakius, net jei Le Pen laimėtų, aš neabejoju, kad ji irgi būtų nuosaikesnė daugeliu klausimu“, – teigė L. Linkevičius.

Laidos dalyvis priminė, kad E. Macrono požiūris į Rusiją paaštrėjo, kai paaiškėjo, kad Kremlius kišosi į rinkimus ne jo naudai, tačiau Prancūzijos prezidento pozicija vis tiek visuomet buvo linkusi į dialogą.

„Le Pen laimėjimas būtų didelė nelaimė ES. Manyčiau, kad net ir pačiai Prancūzijai – gal tie faktoriai lems. Juo labiau, kad ir kiti dabar vienijasi: tos opozicinės jėgos, kurios gal šiaip neremtų Macrono, nes jis išgyveno laikotarpį, kai jo daug kas tiesiog nekentė, atsimenant geltonąsias liemenes kiekvieną savaitgalį, atrodė, kad žlugimas, o staiga po to kažkaip viskas truputį pasitaisė, bet liko tuos nuoskaudos“, – sakė buvęs užsienio reikalų ministras.

Tad, jo vertinimu, prancūzai šiuose rinkimuose renkasi ne tą, kuris geresnis, bet tą, kuris ne blogesnis.

„Tai keistas kriterijus, bet praktikoje ir politikoje bei gyvenime tai pasitaiko. Matyt, dabar ir yra tas metas“, – sakė L. Linkevičius.

Drastiška M. Le Pen retorika, pasak jo, nebūtinai reiškia, kad ji įgyvendintų tai, ką sako dabar.

„Čia būrimas, vargu, ar jis turi prasmę, bet dažnai būna, kad po rinkimų koreguojasi tos pozicijos. Rinkimų metu jos būna aštrios, dramatiškos, kad atkreiptų rinkėjų dėmesį, o po to užgula atsakomybė ir tam tikras tęstinumo įsipareigojimas – priklauso nuo kiekvieno lyderio, kaip tai atrodo“, – pastebėjo buvęs ministras.

Vladimiras Putinas, Marine Le Pen

Jis priminė, kad buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas pasisakė prieš NATO, tačiau savo vadovavimo šaliai metu vis tiek nepakeitė kurso, nes buvo tiesiog įdėta per daug įdirbio.

„Šimtu procentu neraginčiau vertinti, kad tai, ką ji sako šiandien, išrinkus ją ji šimtu procentu atkartos. Taip nebus“, – sakė L. Linkevičius.

Visgi jis akcentavo, kad Prancūzija, kaip ir Vokietija, yra viena svarbiųjų valstybių Europoje.

„Niekam ne paslaptis, visi mato, kad išėjus iš arenos Merkel, Macronas nori būti tuo lyderiu – jis gal to tiesiai neįvardija, bet tas akivaizdu iš jo veikimo. Tačiau lyderiais netampama apsiskelbus, reikia, kad kiti pripažintų ir tam reikia užsitarnauti autoritetą bei lyderystę, pavyzdžiui, sprendžiant krizes“, – teigė buvęs ministras.

L. Linkevičiaus teigimu, Lietuvos ir Prancūzijos santykiai yra neblogi – Lietuva, pavyzdžiui, dalyvavo misijoje Malyje, kuri buvo svarbi Prancūzijai.

„Kartu pastebėsiu, kad kai kur ir oponuodavome“, – taip pat pastebėjo jis.

„Visko ten yra, bet ir potencialas yra didelis. Mes neturėtume abejoti, kad Prancūzija ir išliks labai reikšminga valstybėje Europoje bei pasaulyje“, – pridūrė L. Linkevičius.

Visą „Žinių radijo“ pokalbį su buvusiu užsienio reikalų ministru klausykite čia: