„Neteko girdėti, kad profsąjungos ar Vyriausybė norėtų pagalbos. Panašu, kad tos pusės, kurios tariasi, indikuotų, jeigu būtų reikalinga platesnė pagalba“, – Eltai teigė M. Lingė.
Vis dėlto, politiko teigimu, derybos gali pavykti tik sugrįžus prie „racionalaus kalbėjimosi“.
„Aš tikiu, kad abi pusės gali grįžti prie racionalaus kalbėjimosi, kad būtų kalbamasi apie realius dalykus. Nes jeigu bus reikalaujama nerealių dalykų ir toliau, tai nesvarbu, kas betarpininkautų, vis tiek tie nerealūs reikalavimai negali virsti realiais“, – pabrėžė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys.
Anot jo, naujai iškelti švietimo darbuotojų profsąjungos reikalavimai, tokie kaip moksleivių skaičiaus klasėse ir darbo krūvių mažinimas, nėra realūs. Todėl, pažymi M. Lingė, šiuo metu atrodo, kad abi pusės nenori derėtis.
„Kiek matau iš derybų, kurios vykdomos tarp švietimo profsąjungų ir ministerijos atstovų, jos ne visada panašėjo į norą tartis. Tam tikru metu buvo iškelti reikalavimai, kurie labai nutolo nuo realybės. Susidarė vaizdas, kad nenorima susitarti ir ieškoma būdų streikui“, – kalbėjo Seimo narys.
„Reikalavimas vienu metu ir dar labiau didinti atlyginimus, negu buvo susitarta ir negu buvo numatęs partijų susitarimas, ir vaikų skaičiaus klasėse mažinimas, ir krūvių mažinimas – visa tai poreikius išaugintų milijardinėmis sumomis. Tai rodo nerealumą – ir finansiškai, ir praktiškai būtų sudėtinga tą įgyvendinti. Dialogas gali vykti, kai pusės nori susitarti. Tai, matyt, nėra ir ministerijos pusėje noro kalbėtis“, – pažymėjo M. Lingė.
Parlamentaro teigimu, jei profesinės sąjungos atsitrauks nuo šiuo metu neįgyvendinamų reikalavimų, ministerijai pavyks susitarti ir be prezidento Gitano Nausėdos siūlomos pagalbos.
„Jeigu bus galima grįžti į tą derybų stadiją, kai vykdavo normalus procesas, tai aš manau, kad ministerijai gali pavykti ir tiesiogiai“, – akcentavo jis.
Prezidentas G. Nausėda, komentuodamas planuojamą mokytojų streiką, pabrėžė, kad vykstančiose derybose tarp švietimo ministerijos ir mokytojų profsąjungų pasigenda geranoriškumo bei pasiūlė tarpininkavimo pagalbą.
„Jeigu toks noras būtų išreikštas, aš esu pasirengęs tarpininkauti – mes galime surengti bendrą pasitarimą Prezidentūroje“, – teigė G. Nausėda.
ELTA primena, kad nesutarus dėl spartesnio mokytojų atlyginimų kėlimo, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS) praėjusį antradienį nusprendė rugsėjo 15 d. skelbti įspėjamąjį, o nuo rugsėjo 29 d. – tikrąjį streiką. Profsąjunga taip pat pranešė pasitraukianti iš kolektyvinių derybų su švietimo ministerija.
Trečiadienį Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjungos (LŠMPS) pirmininkas Egidijus Milešinas pranešė, kad jo vadovaujama mokytojų profsąjunga taip pat svarstys skelbti streiką, jeigu nepavyks susitarti dėl jos iškeltų reikalavimų.
LŠMPS yra iškėlusi keturis reikalavimus, susijusius su atlyginimų kėlimu, klasių mažinimu, mokytojų etato struktūra ir švietimo pagalbos finansavimu.
Tuo tarpu Andriaus Navicko vadovaujamoji švietimo darbuotojų profsąjunga pareikalavo dar šiais metais pakelti mokytojų atlyginimus 20 procentų. Taip pat prašo, kad nuo 2024 m. sausio 1 d. atlyginimai didėtų dar 30 proc. Tokiu atveju, bendras atlyginimų augimas siektų 56 procentus.
Politinių partijų susitarime dėl švietimo politikos numatyta, kad 2024 metų pabaigoje mokytojų atlyginimai turėtų siekti 130 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio.
LŠDPS taip pat yra išsakiusi poreikį mažinti mokinių skaičių naujai sudarytose klasėse nuo 2024 rugsėjo 1 d. Profsąjunga siūlo numatyti ir kokybiškesnę darbo su specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais mokiniais ir apmokėjimo tvarką, mokytojo etatu laikyti darbo normą, kai nustatoma iki 18 savaitinių kontaktinių valandų.
