Lietuvos vyskupai ragina visus nuoširdžiai prašyti Viešpatį, kad Jis suteiktų Europos Sąjungos vadovams išminties kurti taiką ant tvirto tiesos pagrindo, o gerovę - ant solidarumo ir asmens orumo pamatų.
„Nuo pat tų laikų, kai mūsų protėviai pradėjo kurti valstybę, Europa visuomet buvo Lietuvos politinis siekis ir kultūrinė gairė. Prasmingai sutapo, jog per pirmininkavimą švęsime Žemaičių Krikšto sukaktį. Tai gera proga prisiminti, jog prieš šešis šimtus metų mūsų tauta galutinai įsiliejo į Krikščioniją, tapo Lotynų Bažnyčios, o drauge ir aukščiausius žmonijos pasiekimus reprezentuojančios Vakarų civilizacijos dalimi. Ir anksčiau, ir dabar atsiranda kaltinančių misionierius baltų genčių savitumo naikinimu. Tačiau rimti istorikai sutaria, kad kelias iki modernios lietuvių tautos su išsaugota unikalia kalba bei kultūra buvo nueitas tik Krikšto ir atsigręžimo į Vakarus dėka. Antraip būtume tiesiog ištirpę Eurazijos tyruose", - rašoma Bažnyčios hierarchų laiške.
Priklausydama laisvajai Europos šeimai, mūsų šalis yra kaip niekad saugi, o piliečiai turi iki tol neregėtas galimybes keliauti, bendrauti, plėtoti verslą, perimti gerąją patirtį ir įvairių sričių pasiekimus.
„Bažnyčia niekada neabejojo dėl šios Lietuvos raidos krypties - prieš referendumą, ar stoti į Europos Sąjungą, vyskupai kvietė palaikyti narystę. Drauge visuomet raginome įsidėmėti, kad žemyno vienijimosi tikslai - tvari taika ir gerovė - negali būti pasiekti, išsižadėjus vertybinių pagrindų. Sąjunga pateisins jos kūrėjų ir visų europiečių lūkesčius, jei bus paisoma žmogaus prigimties, ginamas jo orumas ir teisėtos laisvės, diegiamas solidarumas, puoselėjama šeima ir gerbiamos religinės tradicijos. Pamiršus, kad „Europos modernybė, dovanojusi pasauliui demokratijos idealą ir žmogaus teises, semia savo vertybes iš krikščioniškojo paveldo" (Ecclesia in Europa, 108), kyla grėsmė netekti dvasinės atramos ir civilizacinės tapatybės", - pažymi vyskupai.
Jų teigimu, rengdamasi pirmininkauti, Lietuva kelia patikimos, augančios ir atviros Europos kūrimo prioritetą. Detalizuodama šiuos tikslus, vyriausybė pirmiausia žvelgia į ekonomiką. Labai gerai, kad siekiama subalansuoto biudžeto, patikimo euro ir naujų darbo vietų kūrimo.
„Tačiau svarbu nepamiršti, kad ekonomikos stabilumas daugiausia priklauso nuo požiūrio į žmogų, jo moralinių gebėjimų, kuriuos įgalindama valdžia gali reikšmingai prisidėti prie visuomenės gerovės. Norime atkreipti dėmesį, kad žmogaus savarankiškumo, atsakingumo ir kūrybinių įgūdžių skatinimas bei apsauga nepalyginamai stipriau už kitus veiksnius lemia socialinę santarvę, todėl visuomet turėtų būti Europos Sąjungos dienotvarkės dalimi. Tikrasis visuomenės progresas yra matuojamas žmogaus moraline būkle, o ne bendrojo vidaus produkto augimu - kai tai ignoruojama, įstatymai ir administracinės priemonės vargiai pajėgios pažaboti nuosmukį. Demografinė krizė, purtanti visą Europą, ilgalaikiais padariniais grėsmingesnė už bankų bankrotą, nebus įveikta be palankiausio požiūrio į šeimą. Džiaugiantis nauda, kurią teikia bendra rinka, laisvas darbo jėgos judėjimas, dera rūpintis, kaip išsaugoti šalių kultūrinį savitumą ir atgaivinti ar sukurti naujus bendruomeninius ryšius dinamiškai kintančioje aplinkoje", - sako vyskupai.
Jie pažymi, kad sąžinės laisvės ir išpažinimo teisės nuoseklus gynimas Europoje ir pasaulyje turi būti šventas Sąjungos institucijų reikalas. Pasak vyskupų, Lietuvos atstovai turi nenutylėti, kad menkinantys krikščionišką tradiciją kėsinasi į Vakarų civilizacijos pagrindus, paniekina atminimą sąžinės kankinių, kurie neišsižadėjo Kristaus ir meilės artimui priesako net mirties akivaizdoje.
Jų nuomone, Europą pagimdžiusių vertybių atmetimas kenkia visuomenės darnai ir griauna sutarimą dėl bendrojo gėrio, būtiną sėkmingiems sprendimams priimti.