Mitalas: pribraižyta tikrų ar tariamų raudonų linijų
Valdančiosios Seimo Laisvės frakcijos seniūno Vytauto Mitalo vertinimu, NATO viršūnių susitikimo komunikate įvardyti sprendimai dėl Ukrainos skamba nuviliančiai. Pasak jo, tekste pribraižyta tikrų ar tariamų raudonųjų linijų.
„Vakar vakarą praleidau tarp NATO ministrų ir diplomatų. Nuomonės apie Ukrainos narystę įvairios, bet pasakysiu tai, kas man labiausiai įstrigo iš pašnekesių.
Net jei dėl Ukrainos kelio į NATO turinio prasme buvo nebeįmanoma daugiau susitarti, pats tekstas skamba nuviliančiai. Išimti narystės kriterijai, bet parašyta, kad Ukraina GALĖS BŪTI PAKVIESTA prie NATO, kai sąjungininkai sutiks (lyg tai kažkam ne savaime aišku buvo iki šiol) ir sąlygos (kurios yra neaišku kokios) bus įvykdytos.
Kitaip tariant yra pribraižyta tikrų ar tariamų raudonų linijų, per kurias reikės žirglioti ateityje visiems, norint Ukrainą iš tikro NATO išvysti. Ar tai paliks galimybę lanksčiai reaguoti ateityje ir Ukrainą priimti greit? Tikriausiai taip, nes narystės kriterijai išimti. Bet žingsnis į priekį labai mažas“, – feisbuke dėstė V. Mitalas.
„Sąjungininkai pasitiki mumis ir mums reikia pasitikėti sąjungininkais: iš tikro parama Ukrainai yra didžiulė ir tą privalome įvertinti. Bet tranšėjos fronte gilėja, laikas eina ir norėtųsi, kad įvykiai ateityje neparodytų, jog galima buvo kažkuriuo metu padaryti lemtingą posūkį, o jis buvo nepadarytas“, – pridūrė jis.
Tiesa, gerų naujienų iš NATO viršūnių susitikimo, pasak V. Mitalo, ypač Lietuvai, yra. Tai – nauji regiono gynybos planai, Švedijos narystės klausimo esminis sprendimas, susitarimas dėl 2 proc. gynybai, nors neaišku, nuo kada, paramos Ukrainai stiprinimas.
„Gal dar ši diena ką naujo atneš“, – pasvarstė politikas.
Surplys: įsipareigojimą Ukrainai skaitykime be paskutinio bailaus sakinio
Opozicinės Seimo „valstiečių“ frakcijos atstovas Giedrius Surplys, kalbėdamas apie naująjį NATO viršūnių susitikimo komunikatą, kėlė klausimą, koks organas yra atsakingas už drąsą. Jo vertinimu, komunikato sakinys apie Ukrainos narystę NATO yra visiškai nevykęs kompromisas.
„NATO KOMUNIKATO formuluotė dėl Ukrainos narystės, iš principo, yra pozityvi, tačiau šis sakinys: „Mes galėsime suteikti kvietimą Ukrainai prisijungti prie Aljanso, kai sąjungininkai pritars, kad sąlygos yra pasiektos“ – visiškai nevykęs kompromisas“, – feisbuke rašė G. Surplys.
„E. Macronas kažkada kalbėjo apie NATO smegenų mirtį. Deja, bet Vilniuje galima įtarti NATO širdies, kuri atsakinga už drąsą, infraktą...“ – pridūrė parlamentaras.
„A. Kam rašyti: „kai sąjungininkai pritars“... Argi neskelbiame, kad Ukrainą jau traktuojame, kaip būsimą NATO valstybę?
B. Jei „sąlygos yra pasiektos“ reiškia laimėtą karą, tai Rusija iki paskutinio kareivio stengsis, kad tai neįvyktų. Gal net suras jėgų įžiebti naujų konfliktų.
C. Jei tos sąlygos bus pasiektos, ir Ukraina laimės, gal nebereikės pačio NATO, kuris buvo sukurtas gintis nuo Rusijos“, – teksto dalį apie Ukrainą išnarstė G. Surplys.
„Prieš Vilniaus viršūnių susitarimą ilgai kalbėjome, kad visi sutariame dėl Ukrainos, telieka surasti vieningą formulę. Deja... Tas apibendrinantis sakinys gavosi nei į tvorą, nei į mietą. NATO šalys parodė daug drąsos, ryžto ir bendrystės padėdamos Ukrainai. NATO šalys patikėjo, kad Ukraina gali laimėti prieš Rusiją. Vilniuje tereikėjo tai drąsiai įvardyti...“ – tęsė politikas.
„Šiaip, NATO Vilniaus komunikato formuluotėje dėl Ukrainos yra parodytas aiškus kelias, kaip Ukraina ateis į Aljansą: „Ukrainos ateitis yra NATO. Mes patvirtiname 2008 m. susitikime Bukarešte mūsų duotus įsipareigojimus, kad Ukraina taps NATO nare, ir šiandien pripažįstame, kad Ukrainos kelias į euroatlantinę integraciją peržengė narystės veiksmų plano būtinybę. NATO užsienio reikalų ministrai reguliariai vertins progresą per pritaikytą kasmetinę nacionalinę programą. Aljansas rems Ukrainą šiose reformose ir jos kelyje į narystę ateityje“.
Taip, laikas, kada Ukraina taps NATO nare, nenurodytas, tačiau jis juk nenurodytas ir Ukrainai – ES kandidatei“, – pažymėjo G. Surplys ir paragino komunikatą skaityti be paskutiniojo „bailaus“ sakinio.
„Ką gi. Skaitykime NATO Vilniaus įsipareigojimą Ukrainai be paskutinio bailaus sakinio, ir vykdykime įsipareigojimus. Infarktą išgydys drąsūs Ukrainos kariai. Kova tęsiasi. Turime ir toliau vieningai palaikyti Ukrainą, nes jie kovoja už mūsų, Europos ir NATO ateitį“, – pasisakymą feisbuke baigė Seimo narys ir pasidalijo širdies ir pažeisto širdies raumens iliustracija.
Maldeikis: Azijos šalys vis glaudžiau įsitraukia į NATO formatus
Valdančiosios Seimo konservatorių frakcijos narys Matas Maldeikis, savo pasisakymą feisbuke išdėstė kiek kita tema: anot jo, NATO viršūnių susitikimas tapo aljanso galios plėtros į Aziją pranašu. Politiko matymu, po gero dešimtmečio NATO taps globalia saugumo organizacija.
„Žvelgiant iš arti į uždarytas Vilniaus centro gatves, sunku pastebėti didesnį vaizdą – milžiniškas transformacijas, tyliai vykstančias NATO strategų galvose. Ir nors visų dėmesys NATO viršūnių susitikime Vilniuje buvo sutelktas į Ukrainos klausimą, susitikimas tapo artėjančių ypač reikšmingų pasikeitimų – NATO galios plėtros į Aziją – pranašu. Juk ne veltui prie vieno stalo su NATO narių vadovais ir V. Zelenskiu sėdėjo ir Japonijos, Pietų Korėjos, Australijos ir Naujosios Zelandijos vadovai.
Karas Ukrainoje nekuria naujos saugumo realybės – jis tik pagreitina geopolitinius procesus, užprogramuotus istorinių ir geografinių aplinkybių ne tik šiame regione, tačiau ir visame pasaulyje.
Šiandieninė Europos, Indijos ir Ramiojo vandenyno regiono tarpusavio priklausomybė yra didesnė nei Šaltojo karo metais ir šis iššūkis Jungtinėms Valstijoms Azijoje neigiamai veikia tiek NATO, tiek ir Europos saugumą.
NATO išlieka JAV gynybos galia besiremiančia organizacija, todėl jos dėmesys ir interesai Azijos regione daro įtaką ir mūsų interesams. Galvodami apie NATO, mes visada paišome vaizdą kaip JAV grėsmės valandą ateina Europai į pagalbą. Tačiau vis realesnis scenarijus, kad JAV, didėjant konflikto tarp jos ir Kinijos galimybei, pavyzdžiui dėl Taivano, prašytų Europos pagalbos ten. Ar Europinės NATO narės tam pasiruošusios?“ – feisbuke dėstė M. Maldeikis.
„2019 m. pabaigoje NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas konstatavo, kad „NATO jokiu būdu nepersikels į Pietų Kinijos jūrą, tačiau turime spręsti klausimą, kad Kinija artėja prie mūsų“. Savo dokumentuose tais metais NATO „pripažino, kad didėjanti Kinijos įtaka ir tarptautinė politika teikia ir galimybių, ir iššūkių, kuriuos NATO turi spręsti kartu kaip Aljansas.“
Vos po kelių metų, 2021 m. NATO aukščiausiojo lygio susitikime Briuselyje, JAV prezidentu jau esant Joe Bidenui, komunikate perspėta, kad: „Kinijos deklaruojamos ambicijos ir agresyvus elgesys kelia sisteminių iššūkių taisyklėmis grindžiamai tarptautinei tvarkai ir Aljanso saugumui svarbioms sritims.“
Vilniuje gi NATO vadovai atvirai konstatuoja, kad „kaip sąjungininkai atsakingai dirbame kartu, kad įveiktume Kinijos Liaudies Respublikos keliamus sisteminius iššūkius euroatlantiniam saugumui ir užtikrintume ilgalaikį NATO gebėjimą garantuoti sąjungininkų gynybą ir saugumą“, kartu pabrėžiant „mūsų partnerių Azijos ir Ramiojo vandenyno regione – Australijos, Japonijos, Naujosios Zelandijos ir Korėjos Respublikos – indėlį į euroatlantinį saugumą“. Jaučiate kryptį?“ – pabrėžė parlamentaras.
„Mes, Europinės NATO dalyvės pamažu įsitraukiame į Azijos ir Ramiojo vandenyno stiprėjančius konfliktus. Juk JAV reikės ir mūsų pagalbos, kai išauš X valanda.
Matant saugumo dinamiką Indijos ir Ramiojo vandenyno regione ir vis glaudesnį šių keturių Azijos šalių įsitraukimą į NATO formatus, galima prognozuoti, kad gero dešimtmečio NATO globalia saugumo organizacija.
Visą savo pokarinę istoriją NATO vadovavosi neoficialiu siekiu „laikyti amerikiečius Europoje, rusus – išorėje, o vokiečius – spausti žemyn“. Griuvus Sovietų Sąjungai, šie trys punktai tapo „laikyti amerikiečius Europoje, palaikyti niekur nevedančius pokalbius su rusais, o vokiečių tankai ir taip nevažiuoja“.
Dabar gi NATO vis labiau tampa veikiama formulės „Rusija blogis, Kiniją žemyn, o pasaulis mažas“, – savo įrašą feisbuke užbaigė M. Maldeikis.
Formuluotė be termino ir konkrečių įstojimo į NATO sąlygų
Aljansas viršūnių susitikimo komunikatą paskelbė antradienį. Jame rašoma, kad Ukrainos įstojimui į aljansą nebus taikomas narystės veiksmų planas. Tačiau deklaracijos tekste konkretesni terminai, kada Ukraina galėtų tikėtis įstoti į NATO, nėra apibrėžti.
„Mes galėsime pateikti pakvietimą Ukrainai įstoti į aljansą, kai sąjungininkės pritars ir bus įvykdytos sąlygos“, – rašoma NATO viršūnių susitikimo komunikate.
Deklaracijos tekste pabrėžiama, kad Ukrainai nebus taikomas narystės veiksmų plano reikalavimas.
„Mes visiškai remiame Ukrainos teisę pasirinkti savo saugumo planus. Ukrainos ateitis yra NATO. Mes dar kartą patvirtiname įsipareigojimą, kurį prisiėmėme per viršūnių susitikimą 2008 m. Bukarešte, kad Ukraina taps NATO nare, ir šiandien pripažįstame, kad Ukrainos kelias į visišką euroatlantinę integraciją nereikalauja Narystės Veiksmų Plano“, – rašoma dokumente.
Taip pat komunikate išsakoma parama Ukrainai vykdant reformas kelyje į NATO.
„Ukraina tampa vis labiau sąveikaujanti ir politiškai integruota į Aljansą ir padarė reikšmingą pažangą reformų kelyje. Sąjungininkės ir toliau rems ir peržiūrės Ukrainos karinio suderinamumo pažangą bei būtinas papildomas reformas demokratijos ir saugumo sektoriuje. Pažangą nuolat vertins NATO užsienio reikalų ministrai. Aljansas rems Ukrainą vykdant šias reformas jos kelyje į būsimą narystę“, – akcentuojama susitikimo deklaracijoje.
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas antradienio vakarą pareiškė, kad Ukraina kvietimo į NATO sulauks, kai bus įvykdytos reikiamos sąlygos.
Prieš atvykdamas į viršūnių susitikimą Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, jog „absurdiška“ nenustatyti Ukrainos narystės NATO termino ir kad neatrodo, jog narės būtų pasirengusios pakviesti Ukrainą į Aljansą arba padėti jai tapti nare.
VISAS NAUJIENAS APIE NATO VIRŠŪNIŲ SUSITIKIMĄ VILNIUJE GALITE SEKTI ČIA.
