Pratybos vyksta Klaipėdos rajone esančiame Kairių poligone. Jose dalyvauja iki 450 Lietuvos ir JAV karių. Dėl to buvo ribojamas eismas Kuršių nerijoje, oro erdve, laivyba, taip pat patekimas į Kairių poligoną.
Kairių poligone vykstančios pratybos „Neatidėliotinas atsakas 2024“ yra didžiausių nuo Šaltojo karo NATO pratybų „SteadfastDefender 24“ dalis.
„Šiandien matote vieną iš mūsų didžiųjų pratybų epizodų. Kai pirmą kartą Lietuvoje yra vykdomas šaudymas iš HIMARS sistemų. Iš sistemų, kurias įsigyjame taip pat. Kurios atkeliaus čia jau 2026 metais. Jau 2027 metų pradžioje būsime pajėgūs naudoti. O 2028 metais būsim įsisavinę šitą sistemą“, – sako Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys
Pratybų metu buvo paleisti keturi šoviniai į taikinius Baltijos jūroje. Jie skriejo maždaug 15 kilometrų atstumu. Tačiau, anot Lietuvos kariuomenės vado, šiomis sistemomis galima pasiekti net iki 300 kilometrų nutolusį taikinį.
„Reikia suprasti vieną – kad mes esame NATO nariai. Mūsų saugumo garantija yra būtent būvimas šioje galingiausioje karinėje organizacijoje. Mes turime atgrasyti per savo parengtį, per savo karinę galią. Ta karinę galia yra turėjimas šių sistemų, sąveikavimas su kitomis valstybėmis, kurios turi atitinkamas sistemas. Aš nekalbu tik apie HIMARS, aš kalbu bendrai apie karinę ginkluotę, apie karius parengtus, apie parengtumą. Aš kalbu apie tai, kad tai sudaro sąlygas atgrasyti, o jeigu kažkas – laimėti karą, tai yra pergalę. Potencialus agresorius, priešininkas, kaip dabartinis Rusija, jie aiškiai žino, kad kare su NATO jie praloš. Tai atgrasymo garantija“, – aiškina V. Rupšys.
Lietuvos kariuomenei šiuo metu perkamos aštuonios tokios HIMARS sistemos.
Pratyboms sistemos buvo skraidinamos iš JAV į Vokietiją, o iš ten prieš keletą dienų pasiekė Lietuvą.
„Mes labai džiaugiamės galėdami pirmieji išbandyti reaktyvines salvines ugnies sistemas HIMARS Lietuvoje. Tai labai galingos sistemos ir labai reikalingos Europos šalims. Himars sistemų galingumą mes išbandėme ir patikrinome Afganistane. Tai išties ypatingai galinga sistema. Šios sistemos gali paleisti ugnį net iki 300 kilometrų. Ir šovinys laikosi nuoseklios trajektorijos“, – sako JAV Pulkininkas leitenantas Michael P. Walls.
Pasiruošimas šūviams ir jų paleidimas užtruko apie 3 minutes
HIMARS komandos vadas Austan Mobley sako, kad pratybų metu pasiruošimas šūviams ir jų paleidimas užtruko apie 3 minutes, tačiau tai galima padaryti ir dar greičiau.
„Mes turime ilgą ir profesionalų pasiruošimą, kad galėtume naudotis tokiomis sistemomis. Kadangi pasiruošimas tikrai stiprus – sistema naudotis tikrai nėra sudėtinga ir tai galime padaryti itin greitai“, – sako A. Mobley.
Pratybų Kairių batalione metu šaudoma ne tik iš HIMARS sistemų, bet ir iš 105 milimetrų haubicų.
„Jos šaudo iki 11 kilometrų. Tai yra pratybų dalis. Šaudome į taikinius, kurie išdėstyti jūroje. Saugą užtikrina du Karinių jūsų pajėgų laivai. Treniruojamės ir kartu su savo sąjungininkais iš JAV“, – aiškina majoras Mantas Ragulis.
Pratybose Kairių batalione dalyvauja ir Lietuvos rezervo kariai, kurie buvo pašaukti gegužės 1 dieną.
Saugumą pratybų metu užtikrino du Karinių jūrų pajėgų laivai, o sausumoje – Karo policija. Kovinių šaudymų metu buvo apribotas eismas Kuršių nerijoje, laivyba, oro erdvė, taip pat patekimas į Kairių poligoną.
Reaktyvinių salvinių ugnies sistemų HIMARS integravimas Lietuvoje pradėtas 2022 metais pasirašius įsigijimo sutartį.
Lietuvos kariuomenei perkami 8 paleidimo įrenginiai su amunicija, kurią sudarys skirtingų tipų ir kovinių charakteristikų valdomų raketų komplektai, įskaitant 300 km efektyvaus šūvio nuotolio sistemas ATACMS. Ši sistema bus integruojama koordinuojantis su sąjungininkais, ypatingai su kaimyninėmis valstybėmis – Estija, Latvija, bei Lenkija. Pirmieji HIMARS pristatymai numatyti 2025 metais.
