„Pastaroji magnetinė audra buvo visai neseniai, gruodžio 1–2 dieną. Gana stipri, pagal balus būtų net 6–7 balai. O pamatyti ją galima kaip poliarinę pašvaistę, nes kaip susidaro dabar magnetinės audros. Pirmiausiai turi saulė išmesti didelius plazmos kiekius, ir tada šitos dalelės, elektronai, protonai juda žemės link, ir kai pasiekia žemės magnetinį lauką, jos skverbiasi į atmosferą ir tada sukelia švytėjimą, poliarines pašvaistes, ir kartu sutrikdo žemės magnetinį lauką“, – „LNK Žinioms“ pasakojo Vilniaus universiteto mokslininkas, klimatologas Arūnas Bukantis.
XIX a. buvo ganėtinai stipri magnetinė audra, sujaukė telegrafo linijas, žmonės negalėjo komunikuoti.
A. Bukantis patvirtino, kad stiprios audros gali sukelti ir stiprų atmosferos elektros lauko svyravimą, sutrikdyti palydovinį ryšį, paveikti radijo bangų skleidimą.
Klimatologas pasakojo, kad magnetinio lauko įtampos svyravimus parodo Kp indeksas. Prieš keletą dienų Lietuvoje jis buvo pasiekęs 6–7 balus. Bendrai Kp indekso skalė, pasak A. Bukančio, yra iki 9 balų.
„Tai [magnetinės audros] dar gali būti ir stipresnės. Bet jau 6–7 balai irgi stipri magnetinė audra“, – teigė pašnekovas.
Kardiologas: reikėtų pasitarti su gydytoju dėl vaistų dozės
„LNK Žinių“ kalbintas kardiologijos gydytojas Arnas Karužas patvirtino, kad magnetinių audrų metu gydytojų kabinetuose iš tikrųjų padaugėja pacientų.
„Tai nėra iš piršto laužti pasakymai. Išties yra mokslinių įrodymų, rodančių, kad per magnetines audras, ar kelias dienas prieš prasidedant magnetinėms audroms, padidėja tam tikrų pacientų simptomai“, – kalbėjo gydytojas.
Labiausiai, anot jo, magnetinės audros veikia žmones, kurie serga kraujagyslių ir širdies ligomis, nervų sistemos ligomis.
„Tyrimai rodo, kad šiuo laikotarpiu tam tikri simptomai šiems pacientams paūmėja, sustiprėja ir tampa kartais sunkiau reguliuojami, – teigė A. Karužas ir pateikė pavyzdį: sergantiems arterine hipertenzija sunkiau koreguoti arterinį kraujo spaudimą, jis pakyla. – Gali tekti pacientui labiau pritaikyti jo vartojamų vaistų dozes.“
Audros, anot gydytojo, gali paveikti išeminių širdies sindromų paūmėjimą, pacientams gali pasireikšti ūminis miokardo infarktas. Tą esą rodo 15 metų stebėsenos tyrimai, kurie sietini su magnetinėmis audromis.
Jos, gydytojo teigimu, gali paveikti ir sveikus žmones: gali atsirasti miego sutrikimai, didesnis nerimastingumas.
„Bet tai tikrai nėra toks stiprus reiškinys, kuris mums iš niekur sukeltų mirtiną pavojų. Tiek bijoti šio reiškinio tikrai nereikėtų“, – nurodė A. Karužas.
Susirūpinusiems magnetinėmis audromis ir savo sveikata gydytojas patarė nepanikuoti, ramiai į tai žiūrėti.
„Tikriausiai, daugelis žmonių jau jaučia tam tikras tendencijas, ar prieš prasidedant magnetinėms audroms, ar po jų, jiems išsiderina tam tikri rodikliai, kaip, pavyzdžiui, arterinis kraujo spaudimas. Jeigu taip yra, reikėtų pasitarti su savo šeimos gydytoju arba kardiologu, ir pasižiūrėti, ar nereikia koreguoti tam tikrų vaistų dozių, jeigu spaudimas yra linkęs didėti.
Arba jeigu didėja nerimas, atsiranda miego sutrikimai, vienas iš rekomenduotinų dalykų – pakankamas ir tinkamas miego aktyvumas, kuris gali šiek tiek padėti sumažinti magnetinių audrų poveikį“, – rekomendavo A. Karužas.
Visą pokalbį su juo ir su A. Bukančiu rasite čia:
