Komentare feisbuke pedagogė rusų kalba pateikė tokį komentarą: „Aš gyvenu Lietuvoje visą gyvenimą, lankiau rusišką mokyklą ir vaikai nuėjo į rusišką. Ukrainiečių ir baltarusių pas mus nemažai, nemanau, kad jie eis į lietuvišką mokyklą mokytis šunų kalbos“.
Pedagogės kolegoms – šokas, o aplinkiniams nuostaba, kaip ši moteris dar dirba su vaikais.
„Patys įstaigos pedagogai labai nustebo dėl šio pasisakymo. Nes jokių indikacijų iki tol nebuvo, jiems buvo šokas“, – LNK žinioms sakė Vilniaus miesto vicemerė Donalda Meiželytė.
Šio darželio prieigose LNK žinių kalbinti gyventojai stebėjosi, ko ji gali išmokyti vaikus. Svarstyta net apie paraginimą jai pačiai išvykti iš šalies.
„Čia yra kraupus vaizdelis“, – kalbėjo vietos gyventoja.
Dėl įrašo socialinėje erdvėje pedagogė nesislapstė ir pati prisipažino darželiui lietuvių kalba prilyginusi šunų kalbai. Tad abipusių šalių sutarimu sausio 19–oji bus paskutinė jos darbo diena.
„Įstaigos direktorė sukvietė pedagogų tarybą, apsvarstė šitą klausimą ir priėmė bendrą sprendimą, jog pedagogų etikos kodeksas yra tikrai pažeistas ir darbuotoja pasielgė tikrai labai netinkamai“, – teigė Vilniaus vicemerė D. Meiželytė.
Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ramūnas Skaudžius teigė, jog ministerija šį įvykį traktuoja kaip šiurkštų mokytojų darbo etikos pažeidimą.
„Taip pat tai prieštarauja ir Švietimo įstatymui, kuriame sakoma, kad mokytojas savo veiksmais ir elgesiu negali diskredituoti mokyklos, turi gerbti Lietuvos valstybę, taip pat Lietuvos istorijų, lietuvių kalbą“, – kalbėjo viceministras.
Darželis, kuriame dirbo ši mokytoja, yra lietuviškas, o pati pedagogė – rusakalbė.
Lietuvos rusų bendruomenės atstovė šios pedagogės žodžius smerkia.
„Neapykantos kurstymas yra nusikaltimas. Išsakyta nuomonė gali turėti labai skausmingų pasekmių“, – LNK sakė Tautinių mažumų ir išeivijos departamento atstovė Nadežda Petrauskienė.
Ugdymo įstaigoje tokie atvejai nebėra pirmi. Prieš kelias savaites Vilniuje su dviem mokyklos draugais susitikęs moksleivis buvo apšaudytas iš pneumatinio ginklo, nes išsakė savo poziciją už Ukrainą.
Šį kartą proputinišką leksikoną įvaldė mokytoja. Anot Vilniaus miesto savivaldybės, jeigu tokių atvejų daugės, atsakomybės turės imtis mokyklos.
„Įstaigos vadovo kompetencijoje yra prižiūrėti ir fiksuoti, jeigu pedagogų elgesys yra netinkamas, pažeidžia etiką“, – tikino D. Meiželytė.
Po šio pasisakymo, visuomenė kelia klausimą dėl rusiškų mokyklų ateities. Ir kodėl priešiškumą valstybei demonstruojantis mokytojai yra vis dar išlaikomi valstybės.
„Kad išlaikyti savo tautos identitetą, tai galėtų būti rusų kalba, tik mažinti jos pamokų skaičių, o lietuvių kalbai didinti. Ir rusų kultūra, kuri yra privaloma tokioje mokykloje“, – svarstė Vilniaus „Saulėtekio“ mokyklos–daugiafunkcinio centro direktorė Reiza Zinkevičienė.
Tačiau Suomijos miestas Turku nuėjo dar griežtesniu keliu – pamatė, kad rusų kalbos mokymas pradinėse mokyklose žlunga. Suomiai nusprendė rusų kalbos klases visai uždaryti. Lietuvos sprendimo iki šiol dar nėra, ministerija užsiima analize.
„Žiūrima, ar apskritai, kokia yra mokinių ateitis. Ar ji priklauso nuo mokomosios kalbos, dar kartą iš naujo vertiname pagal tai, kiek kalbos yra mokomasi. Ir kada jau turėsime konkrečius sprendimus, jais pasidalinsime ir su visuomene“, – kalbėjo švietimo, mokslo ir sporto ministras R. Skaudžius.
Lietuvoje tautinių mažumų mokyklų yra per 80, iš jų 28 yra rusų mokomąja kalba.
Visą LNK žinių reportažą žiūrėkite čia:
Norite pranešti naujieną ar išsakyti savo nuomonę? Kviečiame rašyti el. paštu pilieciai@delfi.lt
