„Buvimas migrantu ar pabėgėliu nepriklauso nuo pilietybės, tiesa? Visiems atvykstantiems per sieną turėtų būti leidžiama patekti į teritoriją. UNHCR supranta ir yra nusivylusi tuo, kad žmonės yra naudojami kaip įrankiai, tai tikrai prieštarauja pabėgėlių konvencijai“, – interviu portalui lrt.lt teigia A. Sandlung.
Ji nurodo, kad UNHCR supranta Baltarusijos kaimynių pyktį dėl patiriamos atakos. Tačiau, pažymi Jungtinių Tautų (JT) atstovė, pripažįstama, kad migrantai yra išnaudojami, todėl nėra kalti, kad jais naudojasi Minsko režimas.
„Mes prašytume Lietuvos, kad žmonėms būtų leista patekti į teritoriją. Lietuvos pareigūnai turi atlikti savo darbą, jie kompetentingi, ir nustatyti, ar atėję individai yra pabėgėliai, ar migrantai, o po to jau yra skirtingų galimybių. Pripažinkite, iš veido negalima to nustatyti“, – aiškino UNHCR atstovė Šiaurės ir Baltijos šalims.
Klausiama apie Lietuvos sprendimą dalį į šalį patekusių migrantų grąžinti į jų kilmės šalis, A. Sandlung nurodo, kad „visada turėtų būti atliekamas individualus vertinimas, skirtas konkrečiam asmeniui“. Jos teigimu, UNHCR yra parengusi gaires, kuriomis vadovaujantis galima įvertinti individualias migrantų situacijas ir aplinkybes.
„UNHCR yra parengusi gana aiškias gaires, kuriomis taip pat dalijamės su čia esančiomis valdžios institucijomis, ir jose skelbiama, kad į tam tikras šalis asmenų reikėtų negrąžinti. Tai reiškia, kad net jei, UNHCR nuomone, asmuo nėra pripažintas pabėgėliu, jis negali būti išsiųstas atgal į kilmės šalį, jam turėtų būti suteiktas koks nors kitas teisinis statusas, kad jis galėtų pasilikti“, – dėstė JT atstovė.
Tačiau, pažymi ji, UNHCR taip pat nurodo, kad tais atvejais, kai asmeniui nereikia tarptautinės apsaugos, jis gali būti siunčiamas atgal į kilmės šalį.
„Esu tikra, kad bet kuriame gyventojų sraute yra žmonių, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, taip pat yra žmonių, kuriems jos nereikia, kurie išvyksta dėl ekonominių priežasčių arba kurie susigundo ar juos sugundo kontrabandininkai ir prekeiviai žmonėmis, apgauna dėl geresnio gyvenimo. Jie apgaule įtikinami, kad bus geriau. Jei valstybė nustato, kad jie nėra pabėgėliai, ir jie pereina apeliacinį procesą, tuomet, mūsų nuomone, galima siųsti žmones namo, jei jiems nereikia tarptautinės pagalbos“, – aiškino A. Sandlung.
ELTA primena, kad Baltarusijos režimas nuo 2021 m. vasaros rengia neteisėtos migracijos atakas siekiant destabilizuoti padėtį Lietuvoje ir kaimyninėse valstybėse.
Iš viso nuo Baltarusijos sukeltos migracijos krizės pradžios Lietuvos pasieniečiai į šalį neleido neteisėtai patekti daugiau nei 20,9 tūkst. migrantų.
Iš viso į Lietuvą nuo 2022 metų sausio neįleista 11 211 neteisėtų migrantų, šiemet – 1668.
Bilotaitė įvertino JT pastabas dėl migrantų: pirmiausiai reikėtų kalbėti apie Baltarusijoje kylančius iššūkius
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sako, kad kalbant apie migracijos politiką, Jungtinėms Tautoms (JT) pirmiausiai reikėtų vertinti į Europos Sąjungą stumiamų užsieniečių padėtį Baltarusijoje.
Taip politikė reaguoja į Jungtinių Tautų Pabėgėlių agentūros (UNHCR) atstovės Annikos Sandlund pastabas šalies migracijos politikai.
„Ši kritika tęsiasi nuolatos. Tai nėra kažkokie nauji dalykai. Bet noriu pažymėti, kad Lietuva ginasi. Ginasi nuo Lukašenkos organizuotos hibridinės atakos – t. y., migrantų instrumentalizacijos. Ir aš labai norėčiau atkreipti dėmesį (...) – Lietuva yra pasikreipusi į Jungtines Tautas, prašydama skirti dėmesio būtent problemoms, vykstančioms Baltarusijoje. Ten režimas tuos žmones surenka, organizuoja, stumia į pavojų jų gyvybei ir sveikatai. Šiuo atveju, man atrodo, reikėtų pirmiausiai kalbėti apie ten kylančius iššūkius“, – pirmadienį žurnalistams sakė A. Bilotaitė.
Ministrė patikino, kad Lietuvos pozicija išlieka tokia pati – šalies sienos neteisėtai migracijai išlieka uždarytos.
„Mes tos pozicijos laikomės su Baltijos šalimis, taip pat su Lenkija dėl to, kad tai mūsų pozicija – ginti mūsų valstybės saugumą“, – pabrėžė ji.
„Mūsų pareiga taip pat yra ir ginti Europos Sąjungos išorės sieną. Mes tą darome. Lietuvos išorės sienos apsauga yra aukščiausiame lygmenyje ir šiandien diktuoja, koks turėtų būti standartas“, – nurodė A. Bilotaitė.
