Iš guminės valties Italijos gelbėtojai į krantą perkelia migrantus iš Dramblio Kaulo kranto, Egipto, Eritrėjos, Nigerijos, Palestinos, Sudano ir Somalio.
„Greitosios pagalbos paieškos ir gelbėjimo laivas ką tik išgelbėjo 55 žmones iš guminės valties. Ji pridreifavo nuo Libijos krantų. Jie išplaukė prieš 12 valandų, bet valties variklis neveikė jau po kelių valandų“, – teigė gelbėjimo misijos vadovas Emanuelis Nanninis.
Italai į laivą traukia ir laivus, kuriuose ir po 700 migrantų. Švartuojant laivą prie Sicilijos krantų jame girdėti ovacijos – jie pasiekė Europą. Vien į Italiją ir vien per kelis šių metų mėnesius atplaukė 30 tūkst. migrantų.
Pagal dabartines ES taisykles, atsakomybę už migrantus prisiima pirma šalis į kurią jie atvyko. Viduržemio jūros regiono šalys kaip Italija, Graikija, Malta teigė, jog tai nėra teisinga. Atitinkamai dėl to aistros verda ir EP. Kairieji su dešiniaisiais pasibara ir dėl terminų.
„Jie labai supyksta, jei pasakai „nelegali migracija“, jie reikalauja, kad tai yra nereguliari migracija“, – LNK žinioms pasakojo europarlamentarė Rasa Juknevičienė.
Praėjusią savaitę EP jau pritarė Viduržemio jūros šalių pageidavimui – pritarė, kad ES šalys, esant poreikiui migrantus dalintųsi.
„Socialistų nuostatos yra labai kategoriškos – jokių sienų, jokių atstūmimų. Yra tokių žmonių, kurie sako, kad visi, kurie įeina į ES turi būti priimti“, – sakė R. Juknevičienė.
Pagal naujas taisykles kurią nors ES šalį užplūdus migrantams būtų įjungtas vadinamasis solidarumo mechanizmas ir šalims būtų priskirtos kvotos. Atvykėliai būtų dalinami šalims narėms remiantis vadinamaisiais prasmingais ryšiais ir jie būtų perkeliami ten, kur, pavyzdžiui, turi giminių.
„Tai, ką matėme šiandien yra istorinis balsavimas, nes ES yra kryžkelėje. Arba politinė aklavietė dėl migrantų tęsis, arba sieksime rasti bendrą ir konstruktyvų kelią į priekį“, – po EP sprendimo sakė europarlamentaras iš Švedijos Tomas Tobe.
EP pozicija dėl nėra pabaiga – veikiau tik proceso dalis. Toliau diskusija vyks tarp Europos ministrų.
„Ateinanti ministrų taryba bus birželio mėnesį. Ir mes tikrai nuosekliai ginsime savo pozicijas“, – LNK žinioms sakė vidaus reikalų viceministras Arnoldas Ambramavičius.
Lietuva priverstinį migrantų perkėlimą vadina raudonąja linija.
„Europos ministrų taryboje mes tikrai turime daug bendraminčių. Tai yra rytinio flango valstybės: tiek Baltijos, tiek ir Višegrado šalys“, – kalbėjo viceministras.
Kai bendrą poziciją suformuluos ES ministrai, diskusijos bus tęsiamos jau trišaliu formatu: tarp ministrų, EP ir Europos Komisijos (EK).
„Faktas, kad priverstinis kvotų įvedimas: tų migrantų pasidalijimas iš esmės reikštų, kad mes sukuriame milžinišką traukos faktorių nelegaliai migracijai į ES“, – savo poziciją LNK žinioms dėstė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Vidaus reikalų viceministras A. Ambramavičius teigė, jog tokiu atveju prieglobsčio gavimas tampa tik antriniu faktoriumi.
Per 2015 metų nelegalios migracijos bangą per vienerius metus į Europą atvyko milijonas azijiečių ir afrikiečių. Tada EK iniciatyva taip pat buvo sukurta kvotų sistema. Galiausiai buvo perkelta penktadalis numatytų perkelti asmenų. O dalis perkeltų į Rytų Europą, vis tiek nelegaliai persikraustė į Vakarų Europą.
Lietuvos kvota tada buvo virš 1000, bet pabėgėliai bėgo ir iš Lietuvos.
„Kiek jų čia liko, tai turbūt, nežinau, gal 100, gal mažiau. Tokios statistikos jau nebėra“, – kalbėjo viceministras.
Lietuvos valdžia mano, kad ir šis solidarumo mechanizmas nelegalios migracijos problemos nespręstų.
„Čia daugiausiai kryptis ir sprendimai priklauso nuo Vokietijos ir kitų vakarų Europos šalių, kurių socialinė politika ir yra tas traukos faktorius. Čia yra tie fundimentalūs sprendimai, čia siūlyčiau ir orientuotis“, – sakė L. Kasčiūnas.
Visą LNK reportažą žiūrėkite čia:
