„Iki šiol kurdami valstybę, politikai daugiausiai dėmesio skyrė valstybės saugumo, Europos ir NATO integracijos bei energetinės nepriklausomybės klausimams. Tačiau švietimas yra tie valstybės pamatai, kuriuos mes privalome statyti labai atsakingai“, – yra sakęs Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis.
Į švietimo ir mokslo ministro postą konservatoriai siūlo Seimo narį, Kembridžo universiteto daktarą Mantą Adomėną, Kauno technologijos universiteto rektorių Petrą Baršauską ir Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narį, buvusį pirmininką Valentiną Stundį.
Tuo metu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis Ramūnas Karbauskis diena iš dienos kartoja, kad svarbiausios jam – trys ministerijos, pirmąja jų nurodydamas Švietimo ir mokslo. Švietimo sričiai agronomo išsilavinimą turintis verslininkas planuoja labai dideles reformas.
„Aš jau įspėjau visas partijas Seime, kad tai bus mūsų sąlyga“, – DELFI yra sakęs R. Karbauskis.
Į švietimo ir mokslo ministres jis siūlo Lietuvos edukologijos universiteto prorektorę, buvusią lietuvių kalbos ir literatūros mokytoją Viliją Salienę.
DELFI nusprendė apžvelgti šių dviejų partijų švietimo srities programas ir jas tarpusavyje palyginti.
Konservatoriai išskyrė 5 svarbiausius įsipareigojimus: formuos koncepciją
TS-LKD partijos programoje Švietimo sistemos pertvarka minima tuoj po ekonominio proveržio plano. Jai apžvelgti skiriamas net 31 puslapis, tiesa, itin daug kalbama ne apie tai, kas bus padaryta, o apie tai, kas – blogai.
„Pagrindiniai mūsų įsipareigojimai švietimo sistemos sektoriuje:
1) Užtikrinsime kokybišką ir visiems Lietuvos gyventojams prieinamą ankstyvąjį ugdymą;
2) Išplėtosime į asmeninius besimokančiojo poreikius ir galimybes orientuotą bei kiekvieno moksleivio potencialą atskleidžiančią bendrojo ugdymo sistemą;
3) Garantuosime, kad profesinis rengimas suteiks darbo rinkai reikalingus įgūdžius ir gebėjimus;
4) Užtikrinsime aukštos kokybės ir Lietuvos regionų poreikius atliepiančias studijas kolegijose;
5) Sudarysime sąlygas Lietuvoje atsirasti siūlomų studijų kokybe tarptautiniu lygiu konkurencingiems ir aukščiausius gabumus ugdantiems universitetams“, – išskiriama dar pradžioje.
Visų pirma, teigia konservatoriai, jie sieks parengti ir pradėti įgyvendinti naują Lietuvos švietimo koncepciją, kuri nekintama išliktų 20-30 metų, ir atsakytų į pagrindinį klausimą – kaip XXI a. geriausiai išugdyti laisvą, kritiškai mąstančią, atsakingą, kūrybingą ir tvirtą vertybinį pagrindą turinčią asmenybę?
Dėmesys – išsilavinimui, mokytojui ir mokslui
Tuo metu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) programoje švietimas jungiamas su kultūra. Šio sektoriaus padėtis programoje nagrinėjama 3 numeriu, po darnaus žmogaus ir darnios visuomenės ir aplinkos skyrių.
Turinyje išskiriami tokie punktai:
1. Išsilavinimas – žmogaus ir valstybės gerovei
1) Pilietiška, tautos ir valstybės vaidmenį pasaulyje suvokianti jaunoji karta
2) Inovatyvios bendrojo ugdymo programos darnios asmenybės brandai
3) Visiems prieinamas kokybiškas švietimas
4) Visuomenės ir valstybės poreikiais grindžiamas švietimo finansavimas
2. Mokytojo ir mokyklos vaidmuo
1) Mokyklos bendruomenės pastangos – kiekvieno mokinio brandai ir saviraiškai
2) Vientisa mokytojų rengimo, kvalifikacijos tobulinimo ir perkvalifikavimo sistema
3) Mokyklų savarankiškumas ir savitumas
3. Moksliniai tyrimai ir inovacijos visuomenės darniam vystymuisi
1) Studijų, mokslinių tyrimų ir inovacijų sąveika darniai šalies raidai
2) Sumani specializacija – inovacijų diegimui
Toliau kalbama apie kultūrą.
Siūlo privalomai ugdyti jau nuo 3, į mokyklas – nuo 6 metų
Pereikime prie pokyčių ikimokykliniame ugdyme. Abiejų partijų atstovai pabrėžė, kad labai svarbu jau nuo mažų dienų dirbti su kiekvienu vaiku ir neleisti jam prarasti motyvacijos, pritaikyti individualizuotą ugdymą.
Siekiant tai įgyvendinti, anot konservatorių, mokyklose turėtų padaugėti mokytojų-padėjėjų, socialinių ir specialiųjų pedagogų. Jie esą galėtų padėti lengviau integruotis ir ypatingų socialinių poreikių turintiems vaikams.
Konservatoriai taip pat atkreipė dėmesį, kad lyginant su kitomis ES valstybėmis, Lietuvoje vaikų, galinčių lankyti vaikų darželius, skaičius yra mažiausias. Šią problemą jie siūlo spręsti didinant ikimokyklinio ugdymo finansavimą bei prieinamumą, ypač tiems, kurie auga socialiai nesaugioje aplinkoje. Jų teigimu, vaikams iš socialinės rizikos šeimų ankstyvas ikimokyklinis ugdymas (nuo 3-4 metų) valstybinėse mokymo įstaigose turi būti privalomas ir nemokamas.
Savo ruožtu valstiečių-žaliųjų sąjungos atstovai aiškina individo poreikių atitikimo sieksiantis ne per mokytojus, o per programas. Jų plane nurodyta, kad bus siekiama ugdymo įstaigų įvairovės, atsižvelgus į specifinius vietos bendruomenės poreikius ir veiklos sąlygas, rengiamos programos skirtingiems lavinimo poreikiams tenkinti, vaikams, kurių pasiekimai žemesni dėl nepalankių edukacinių, socialinių ir ekonominių sąlygų, jie taikys lanksčias priemones, pavyzdžiui, mobilias laboratorijas ir mokymosi konsultantų grupes, kūrybines stovyklas ir kt.
Programoje įrašyta, kad įteisinus visuotinį priešmokyklinį ugdymą (tai padaryta nuo š.m. rugsėjo 1-osios), svarbu žengti dar vieną žingsnį – priešmokyklinį ugdymą pradėti vaikui sulaukus 5 metų, o pradinį ugdymą – 6 metų amžiaus, nes patirtis ir tyrimai rodo, kad vaikų, ilgiau dalyvaujančių ankstyvajame ugdyme, pasiekimai yra aukštesni.
Ilgainiui neliks standartizuotų testų, mokinių krepšelių?
Abiejų partijų atstovai pabrėžia, kad bendrojo ugdymo mokykla, jų teigimu, turi būti pertvarkyta taip, kad kiekvienas atėjęs moksleivis ją paliktų ne tik įgijęs reikalingas žinias, bet ir susiformavęs kaip asmenybė.
Tik konservatoriai aiškina, kad tai reiškia, kad mokykla turės žymiai intensyviau ir efektyviau dirbti su kiekvienu vaiku ir neleisti jam prarasti motyvacijos ar paskęsti psichologinėje nesėkmių duobėje, atrasti jo talentus. Jie taip pat siūlys nuo 8-9 klasės įvesti kasmetinę ir visiems moksleiviams privalomą savaitės trukmės praktiką privačiajame arba valstybiniame sektoriuje.
Užsimenama ir apie tai, kad ilgainiui gali nebelikti standartizuotų testų – esą jie bus pakeisti kitais, į savarankišką analizę ir kūrybiškus problemų sprendimo būdus orientuotais pasiekimų vertinimo metodais.
Tuo metu valstiečiai tikina to sieksiantis papildomai ugdydami moksleivius. Tarkime, kalbama apie papildomą dėmesį visuomenės darnaus vystymosi dėsningumams ir supažindinimui su jų raiška, ryšių su gimtine atnaujinimą, pagarbą žmogaus teisėms ir kultūrų įvairovės vaidmenį, socialinės- pilietinės kompetencijos ugdymą. Paprasčiau tariant, bus siekiama realaus formaliojo ir neformaliojo švietimo integralumo.
„Bendrajame (formaliajame ir neformaliajame) ugdyme atsisakysime „mokinio krepšelio“ metodikos, didinančios ugdymo sąlygų netolygumus. Ją pakeisime su skirtinga didmiesčių ir periferijos situacija susietu klasių komplektų modeliu“, – taip pat teigia valstiečiai.
Vieniems svarbiau užsienio kalbos, kitiems – socialiniai, sporto ir meno pasiekimai
Pokyčių sulauks ir besimokantys paskutinėse klasėse moksleiviai. Nusitaikyta į žinių, gebėjimų ir kompetencijos ugdymo patikrinimus.
Konservatoriai aiškina, kad svarbu atnaujinti bendrojo ugdymo programas iš pagrindų sustiprinant matematikos, informacinių technologijų, gamtos mokslų ir kalbų (taip pat ir lietuvių) mokymą, o taip pat į susijusias bendrojo ugdymo disciplinas integruojant logikos, filosofijos ir finansinio raštingumo dalykus.
„Dabartiniai mokiniai savarankiškomis asmenybėmis taps tik gavę į tarptautiškumą orientuotą išsilavinimą. Todėl vidurinio ugdymo grandyje itin svarbų vaidmenį turi vaidinti aukščiausios kokybės užsienio kalbų mokymas. Vidurinio ugdymo švietimo grandžiai iškelsime ambicingą tikslą, kad kiekvienas mokyklą baigęs vaikas gerai mokėtų ne mažiau nei dvi užsienio kalbas. Siekiant šio tikslo, valstybinius užsienio kalbų egzaminus ilgainiui pakeis tarptautiniu lygiu pripažįstamų užsienio kalbų egzaminų (IELTS, TOEFL, TestDaf, DALF ir kitų) standartus atitinkantys egzaminai. Esame įsitikinę, kad mokyklose savo vietą turi atrasti ir klasikinių kalbų – graikų bei lotynų – mokymas“, – rašoma konservatorių programoje.
O štai valstiečiai-žalieji aiškina ne kalbų, o socialinio darbo, sporto ir meno saviraiškos svarbą. Turintis pasiekimų šioje srityje, jei jiems pavyks įgyvendinti planus, gali tikėtis vėliau lengviau įstoti į aukštąsias mokyklas.
„Tobulinsime nacionalinį mokinių pasiekimų vertinimą, orientuodamiesi į tarptautinių vertinimų kriterijus ir metodikas. Siekdami adekvačiai įvertinti mokinių pažangą ir įgytas kompetencijas, valstybinių brandos egzaminų sistemą pertvarkysime, daugiau dėmesio skirdami kaupiamajam įvertinimui. Mokymosi pasiekimų vertinimą papildysime baigiamojo brandos darbo, socialinio darbo, sporto ir meno saviraiškos elementais“, – programoje rašo jie.
Mokytojams – apmokamos metų tobulėjimo atostogas, išankstinė pensija
Kalbėdami apie pokyčius, laukiančius mokytojų, konservatoriai pabrėžė, kad sieks mokytojo pašaukimo prestižo ir patrauklumo didinimo, mokytojų rengimo tvarkos tobulinimo, galimybės jau dirbantiems mokytojams kelti savo kvalifikaciją sudarymo, pensinio amžiaus sulaukusių mokytojų pagarbos ir padėkos programos įgyvendinimo. Kalbama ir apie nuoseklų mokytojų atlyginimų augimą.
„Šį tikslą pasiekti įmanoma įgyvendinus du sprendimus – nustačius, kad dabartinis vidurinio ugdymo pedagogų atlyginimų fondas nebūtų mažinamas žemiau esamos ribos net ir tuo atveju, jei pedagogų skaičius mažėtų, o taip pat įvedus mokytojų atlyginimų indeksavimą. Dėl to keisime apmokėjimo už bendrojo lavinimo pedagogų darbą tvarką – iki 2020 m. tarifinę (valandinę) atlyginimo sistemą pakeis mokytojų darbo poreikiams pritaikyta etatinė sistema. Lietuvoje po ketverių metų vidutinis minimalus mokytojų atlyginimas turi siekti 75 proc. nuo BVP per capita, o maksimalus – 135 proc. (Dabar Lietuvoje mokytojų atlyginimų ribos sudaro atitinkamai 32,3 ir 59,4 proc. nuo BVP per cap., o Vokietijoje – 129,4 ir 211 proc.)“, – sakė jis.
Mokytojams žadama ir daugiau laisvės – esą ilgainiui kiekvienas jų savarankiškai spręs, kaip dirbti su savo ugdomais moksleiviais, kad šie taptų sėkmingomis ir visavertėmis asmenybėmis, prabilta ir apie „tobulėjimo atostogas“. Tai reikštų, kad 6 metus mokykloje atidirbę mokytojai septintuosius, gaudami pilną atlyginimą, galėtų praleisti tobulindamiesi kitur, nedirbdami mokyklose.
Tuo metu valstiečių-žaliųjų atstovai aiškino, kad mokytojų, kito pedagoginio personalo atlyginimams užtikrinti, parengs ir įdiegs etatinio apmokėjimo tvarką. Darbo užmokestis bus diferencijuojamas atsižvelgiant į darbuotojų atitiktį kvalifikacinius reikalavimus ir darbo sąlygų skirtumus, priklausomai nuo ugdymo įstaigos ir jos buvimo vietovės tipo.
„Siekdami užtikrinti tinkamas socialine garantijas, parengsime pedagogų pensijų skyrimo tvarką ir visavertės išankstinės pensijos sąlygas“, – rašoma LVŽS programoje.
Jie taip pat aiškina planuojantys parengti naują ilgalaikį pedagogų rengimo planą. Jų rengimo centrai bus Vilniuje ir Kaune, filialai – Šiauliuose ir Klaipėdoje, veiks esą ir edukologijos ir švietimo politikos perspektyvinių tyrimų institutas.
„Taikysime lanksčias kvalifikacijos tobulinimo formas, pirmumą teikiant tęstiniams mokymams, ugdymo įstaigų komandų mokymams ir konsultavimui darbo 70 vietoje, stažuotėms universitetuose, numatysime adekvačius metodus kvalifikacijos tobulinimo poveikiui įvertinti <...>. Užtikrinsime sklandų mokytojų pareigybių, darbo užmokesčio ir kompetencijos vertinimo reglamentavimą. Mokytojų pareigybių ypatumus suderinsime su Lietuvos kvalifikacijų sandaros VI–VIII lygių reikalavimais. Įdiegsime skaidrią konkursinę atestaciją priimant į darbą, inicijuosime dirbančių pedagogų kvalifikacijos peržiūrą kas penkerius metus, remiantis jų veiklos savianalize ir individualiu kompetencijų tobulinimo planu. Mokytojo teisių, įpareigojimų ir atskaitomybės pusiausvyra, mažinant kontrolę ir biurokratiją, suteiks daugiau erdvės kūrybiškumui ir inovacijoms“, – aiškina valstiečiai-žalieji.
Įsteigs pakaitinių mokytojų biurą, žaliąsias ir sveikatą stiprinančias mokyklas?
Kalbama ir apie strateginius pokyčius mokyklose – dėl vadovų skyrimo, papildomų savivaldybės žinioje esančių mokytojų etatų atsiradimo, specializuotų mokyklų steigimo.
Kitaip, tikinama konservatorių programoje, reikėtų atsirinkti mokyklų direktorius – ne, kaip dabar, pasitikint komisijos, sudarytos iš savivaldybės, tėvų ir mokytojų bei centrinės valdžios atstovų, o aktyviau įtraukiant tėvus bei socialinius mokyklos partnerius.
„Sukursime ir įdiegsime vieningą mokyklų veiklos vertinimo sistemą“, – pabrėžiama programoje.
Kartu tikinama, kad mokyklose nebeturėtų likti vadinamųjų langų – laisvų pamokų. Šias spragas esą užpildys kiekvienos savivaldybės žinioje esantys pakaitiniai mokytojai, kurie, iškilus reikalui, nuvyks ten, kur reikia pavaduoti, jei mokykla neišsiverčia savo ištekliais.
Tuo metu valstiečiai-žalieji siūlo įsteigti įvairių modelių mokyklas. Pavyzdžiui, esą galėtų atsidaryti „darnios mokyklos, „žaliosios“ mokyklos, sveikatą stiprinančios mokyklos ir kt.“.
„Vadovaudamiesi Lietuvos ir pasaulio švietimo institucijų patirtimi, formuosime prielaidas, kursime savitą mokyklos strategiją ir kultūrą, atliepiančius jos bendruomenės – mokytojų, mokinių ir jų tėvų bei administracijos – pripažintų vertybių ir nacionalinės švietimo politikos uždavinius <...>. Bendrojo ugdymo programoms sėkmingai įgyvendinti užtikrinsime metodinius išteklius, pasitelkdami aukštųjų mokyklų mokslininkus, mokytojus-praktikus, aktyviausius ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigų darbuotojus. Modernizuosime švietimo įstaigų edukacinę infrastruktūrą, atsižvelgdami į jų veiklos sąlygas ir poreikius“, – teigiama jų programoje.
Konservatorių siūlymai aukštajame moksle: sutartys su aukštosiomis, 2-3 nacionaliniai universitetai, aukštesnė patekimo kartelė, dalį studijų kainos sumokės studentas
Neišvengiamai keisti reikia ir aukštųjų mokyklų tinklą, sutaria abiejų partijų atstovai. DELFI primena, kad šiuo metu Lietuvoje yra 22 universitetai ir 23 kolegijos.
Konservatoriai siūlo įvesti minimalius reikalavimus (kriterijus), kuriuos turėtų atitikti kiekviena aukštojo mokslo įstaiga. Jie teigia manantis, kad valstybė ir aukštojo mokslo įstaigos turėtų pasirašyti kokybės sutartis, kurios numatytų, kokių rezultatų kolegijos ir universitetai turi pasiekti, kad gautų papildomą finansavimą ir kas grėstų aukštosioms mokykloms nepatenkinus minimalių reikalavimų.
„Aukštųjų mokyklų tinklo pertvarka vyks siekiant dviejų tikslų: 1) sukurti 2-3 nacionalinius universitetus, galinčius konkuruoti tarptautiniu lygmeniu su užsienio aukštosiomis mokyklomis, iš kurių bent vienas iki 2030 m. pateks tarp 100 geriausių Europos universitetų; 2) sukurti 10-ies Lietuvos regionų specializaciją ir regionų švietimo bei jų ekonominės plėtros tikslus atitinkančių kolegijų tinklą. Pirmosioms savo noru susijungiančioms mokslo įstaigoms pasiūlysime patrauklias finansines paskatas“, – siūlo konservatoriai.
Jų teigimu, reikėtų sistemą sutvarkyti taip, kad universitetas ar kolegija studijų finansavimą pagal studijų krepšelių ir stipendijų metodiką užsitikrintų tik tada, jei visiems stojantiesiems taikys minimalų stojamąjį balą, kuris nuosekliai kils ir kels kartelę norintiems įgyti aukštąjį išsilavinimą bei gauti valstybės finansavimą (bus siekiama, kad dar iki 2019 m. stojamasis balas į universitetus būtų ne žemesnis nei 3, o stojantiems į kolegijas – 2 balai) ir į studijų programą, atsižvelgus į studijų krypties specifiką, priims ne mažiau kaip konkretų valstybės nustatytą minimalų studentų skaičių.
Tačiau už tai valstybė esą užtikrintų, kad trumpuoju laikotarpiu aukštajam mokslui skiriamas finansavimas nemažėtų net ir mažėjant studentų skaičiui. Todėl, mažėjant studijuojančiųjų skaičiui ir kylant stojamiesiems balams, proporcingai turėtų augti studijų krepšelio vertė. Trumpuoju laikotarpiu tai esą leistų ne tik adekvačiau finansuoti aukštąjį mokslą, bet ir sparčiai kelti dėstytojų bei tyrėjų vidutinį darbo užmokestį.
„Todėl siekiant užtikrinti socialiai teisingesnį, tvaresnį ir studijų kokybei pagrindus padedantį universitetų finansavimą, krepšelių sistema nėra optimaliausias sprendimas. Dabartinę aukštojo mokslo finansavimo tvarką būtina keisti taip, kad dalį studijų kainos apmokėtų pats studijuojantysis. Kad ši įmoka taptų pakeliamu įsipareigojimu, studijuojantiems pasiūlysime patrauklias sąlygas gauti valstybės išduodamas paskolas studijų įmokoms padengti. Šią paskolą gavusieji ateityje ją turės grąžinti tuo atveju, jei jų pajamos perkops valstybės nustatytą ribą. Išskirtinius mokslo pasiekimus demonstruojantys studentai galės pretenduoti į visą ar dalį įmokos padengiančias stipendijas“, – taip pat užsimenama programoje.
Valstiečių siūlymai aukštajame moksle: priėmimas ne tik pagal akademinius kriterijus, dings studijų krepšelis, sutartys su aukštosiomis, visiems, atitinkantiems kriterijus, nemokama vieta
Tuo metu valstiečiai-žalieji aiškina, kad siekdami užtikrinti visų visuomenės grupių atstovams lygiavertį dalyvavimą aukštojo mokslo studijose, pertvarkys priėmimo į aukštąsias mokyklas sistemą. Esą bus atsisakoma išimtinai akademinių kriterijų ir sudarytos sąlygos „racionaliam, individualizuotam“ pasirinkimui.
„Siekdami aukštojo mokslo valstybinio reguliavimo „studijų krepšelio“ metodiką pakeisime finansavimu pagal sutartis dėl parengtų specialistų profesijų ir skaičiaus su aukštosiomis mokyklomis, grindžiamas aukštųjų mokyklų profiliu, strateginiais uždaviniais ir pasiektais rezultatais pagal valstybės nustatytus kokybės kriterijus studijų, mokslinių tyrimų ir inovacijų srityse“, – siūloma jų programoje.
Ten taip pat nurodoma, kad aukštųjų mokyklų dėstytojai ir profesinių mokyklų mokytojai bus skatinami bendradarbiauti su socialiniais bei verslo partneriais, užtikrinti, kad absolventai įgytų profesijai būtinų specialiųjų ir bendrųjų gebėjimų, ypač kūrybiškumo, novatoriškumo ir verslumo.
Žadama, kad studijų programose humanitariniai ir socialiniai mokslai bus veiksmingiau panaudojami ugdant gebėjimus atsakingai, remiantis etikos principais, diegiant technologijų ir socialines inovacijas.
„Visiems Lietuvos gyventojams, atitinkantiems priėmimo sąlygas, pasirinktoje aukštojoje mokykloje garantuosime nemokamą vietą studijuoti pagal vieną kiekvienos pakopos studijų programą jos trukmės laikotarpiui. Lygios galimybės ir socialinis mobilumas bus užtikrinamas taikant specializuotas paramos priemones socialiai jautrių ir aukštajame moksle nepakankamai atstovaujamų visuomenės grupių (tautinių mažumų, neįgaliųjų, kaimiškųjų vietovių gyventojų ir kt.) išsilavinimo galimybėms išplėsti. Nemokama studijų vieta ir socialinė parama bus susieta su studento įsipareigojimu pasiekti apibrėžtus studijų rezultatus“, – aiškinama programoje.